„Būk ištikimas iki mirties, ir aš tau duosiu gyvenimo vainiką.“ (Apr 2, 10) Ši eilutė iš Apreiškimo Jonui knygos yra stiprus ir įkvepiantis raginimas ištvermei, ištikimybei ir tikėjimo išlaikymui net ir pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis. Ji buvo skirta Smirnos bažnyčiai, kuri patyrė persekiojimus, tačiau jos prasmė išlieka aktuali visais laikais kiekvienam tikinčiajam, kuris susiduria su išbandymais. … [Skaityti toliau…]
Loto sūtra (sanskrito kalba: Saddharma Puṇḍarīka Sūtra, liet. „Nuostabiosios Dharmos Loto Gėlės Sūtra“, kinų: Miàofǎ Liánhuā Jīng, japonių: Myōhō Renge Kyō) yra vienas svarbiausių Mahajanos budizmo šventraščių, laikomas Budos mokymų kulminacija. Manoma, kad sūtra buvo sudaryta Indijoje tarp I a. pr. Kr. ir I a. po Kr., tačiau pilna forma užrašyta II a. po Kr. … [Skaityti toliau…]
Po keturiasdešimties dienų, kupinų jaudinančių susitikimų ir gilių pamokymų, atėjo metas Prisikėlusiajam Jėzui atsisveikinti su savo mokiniais matomu pavidalu. Šis įvykis, žinomas kaip Žengimas į dangų, tapo Jo žemiškosios misijos kulminacija ir naujo etapo – Bažnyčios veikimo pasaulyje, vedamos Šventosios Dvasios – pradžia. Tačiau mokiniams tai buvo ir jausmingas atsisveikinimas, paženklintas nežinios ir ilgesio, nes … [Skaityti toliau…]
Orfėjo ir Euridikės mitas, užrašytas Vergilijaus „Georgikose“ ir Ovidijaus „Metamorfozėse“, yra viena gražiausių ir skaudžiausių graikų mitologijos istorijų. Orfėjas, kurio muzika galėjo sujaudinti net akmenis, ir Euridikė, jo mylimoji, kurios grožis buvo tarsi pavasario žiedas, tapo amžinos meilės ir netekties simboliu. Jų istorija – tai kelionė į Hado tamsą, kur meilė susiduria su likimu, o … [Skaityti toliau…]
Švecino mūšis, žinomas kaip Battle of Świecino anglų kalboje ir Bitwa pod Świecinem lenkų kalboje, įvyko 1462 m. rugsėjo 17 d. netoli Švecino kaimo, dabartinėje Pomeranijos vaivadijoje, Lenkijoje, per Trzynastoletnį karą (1454–1466 m.). Ši kova tapo lemiamu Lenkijos karalystės, vadovaujamos karaliaus Kazimiero Jogailaičio, pergale prieš Kryžiuočių ordiną, atverdama kelią Pomeranijos grąžinimui Lenkijai ir ordino silpnėjimui. … [Skaityti toliau…]
Saliamonas – trečiasis Izraelio karalius, Dovydo sūnus, valdęs maždaug 970–931 m. prieš Kristų. Biblijoje jis garsėja išmintimi, Jeruzalės šventyklos statyba ir… daugybe žmonų bei sugulovių. 1 Karalių knyga rašo:„Jis turėjo septynis šimtus karališkojo rango žmonų ir tris šimtus sugulovių“ (1 Kar 11, 3). Tuo metu Artimųjų Rytų karaliai sudarinėjo politines santuokas su kaimyninių tautų valdovų … [Skaityti toliau…]
Mūsų Dieve, meilės Trejybe,iš galingos tavo dieviškosios intymumo bendrystėsišliek tarp mūsų broliškos meilės upę.Suteik mums meilę, kuri atsispindėjo Jėzaus gestuose,jo Nazareto šeimoje ir pirmojoje krikščionių bendruomenėje. Leisk mums, krikščionims, gyventi Evangelijąir atpažinti Kristų kiekviename žmoguje,kad matytume Jį nukryžiuotą apleistųjų ir užmirštųjų šio pasaulio kančioseir prisikėlusį kiekviename brolyje, kuris atsistoja ant kojų. Ateik, Šventoji Dvasia! Parodyk … [Skaityti toliau…]
Abraominės religijos – tai grupė monoteistinių tikėjimų, kurie savo dvasiniu protėviu laiko Abraomą, biblinį asmenį, kuris, pasak Senajame Testamente ir Korane esančių pasakojimų, buvo pašauktas Dievo iškeliauti iš savo šalies ir tapti tautų tėvu. Šiai religinei grupei priklauso judaizmas, krikščionybė, islamas, bahajų tikėjimas, babizmas, druzai, mandeizmas, rastafariai, samaritiečiai, šabakizmas ir jazdanizmas. Abraomo vaidmuo religijose Abraomas … [Skaityti toliau…]
Jėzus Kristus yra vienas žymiausių istorinių ir religinių asmenų, tačiau Jis skirtingai suvokiamas judaizme, krikščionybėje ir islame. Nors visos trys religijos vienaip ar kitaip mini Jėzų, jų tikėjimas apie Jį smarkiai skiriasi. Kodėl taip yra? Kaip Jėzus tapo svarbiu veikėju šiuose tikėjimuose, ir kodėl jo istorija pateikiama skirtingai? Jėzus judaizme Judaizme Jėzus (hebrajiškai Jehošua) nėra … [Skaityti toliau…]
Kai Jėzus buvo nukryžiuotas, romėnų kareiviai jam pasiūlė gerti vyną, sumaišytą su mira – aromatine derva, išgaunama iš tam tikrų medžių ir naudojama kaip vaistas ar balzamas. Mira turėjo nuskausminamųjų savybių, todėl šis gėrimas buvo duodamas nuteistiesiems mirties bausmės metu, kad sušvelnintų jų kančias. Evangelijose yra skirtingi aprašymai: Morkaus evangelijoje (Mk 15:23) minimas vynas su … [Skaityti toliau…]
Ortodoksų krikšto išpažinimas kyla iš ankstyvųjų Bažnyčios laikų, kai pirmieji krikščionys prieš krikštą viešai liudydavo atsisakantys senojo gyvenimo, blogio ir šėtono, o kartu išpažindavo tikėjimą į Kristų. Ši praktika remiasi Naujojo Testamento raginimu „atsisakyti senojo žmogaus“ (Ef 4, 22) ir prisijungti prie Kristaus kūno, kuris yra Bažnyčia. Pirmą kartą tokio išpažinimo formos užfiksuotos III–IV amžiaus … [Skaityti toliau…]
Šv. Teresė Avilietė (1515–1582), viena žymiausių katalikų mistikių, karmelitų ordino reformatorė ir Bažnyčios Daktarė, XVI a. Ispanijoje patyrė gilius mistinius regėjimus, kurie paveikė ne tik jos asmeninį dvasingumą, bet ir visą krikščioniškąją teologiją. Jos regėjimai, dažnai apimantys Jėzaus Kristaus, angelų ar Dievo buvimo vizijas, yra laikomi vienais ryškiausių mistinės patirties pavyzdžių Vakarų krikščionybėje. Šie regėjimai, … [Skaityti toliau…]