Šią encikliką popiežius Pijus XI paskelbė 1926 metų vasario 28 dieną. Pavadinimas „Rerum Ecclesiae“ reiškia „Bažnyčios reikalai“ – šie žodžiai paimti iš pirmųjų lotyniško teksto sakinių, kaip įprasta enciklikoms. Šiuo dokumentu popiežius kreipėsi į visus Katalikų Bažnyčios vyskupus ir tikinčiuosius su pagrindiniu tikslu – atnaujinti misijų dvasią ir pabrėžti Bažnyčios pašaukimą skleisti Evangeliją visame pasaulyje. … [Skaityti toliau…]
Kai išgirstame žodį Cezaris, paprastai įsivaizduojame Romos imperijos pradžią, Julijų Cezarį su laurų vainiku, pergalės žygiais ir garsiuoju „Veni, vidi, vici“. Tačiau kai susiduriame su žodžiu ciesorius, dažnas lietuvis suklūsta – ar čia klaida? Ar tai tas pats žmogus? Kodėl kartais sakoma „ciesorius“, o kartais „Cezaris“? Iš tiesų, šie du žodžiai – dvi to paties … [Skaityti toliau…]
Žodis „patriotizmas“ kilęs iš lotyniško žodžio patria, kuris reiškia „tėvynę“, o šaknys siekia graikišką patrios – „tėviškas“ arba „iš tėvo kilęs“. Jau senovės graikai vartojo terminą patriōtēs kalbėdami apie bendruomenės narius, gimusius toje pačioje žemėje, kovojančius už savo polisą. Taigi patriotizmas gimė kaip lojalumo ir pasiaukojimo gimtajai žemei jausmas, neatsiejamas nuo asmens, kaip politinės bendruomenės … [Skaityti toliau…]
Inkredulitas (lot. incredulitas) yra teologinis terminas, nusakantis netikėjimą Dievu ar tuo, ką Dievas yra apreikšęs, kai žmogui ta tiesa buvo pateikta aiškiai, bet jis ją sąmoningai atmeta. Šis žodis retai vartojamas kasdienėje kalboje, bet teologijoje – tai svarbi sąvoka, ypač kalbant apie tikėjimo dorybę ir jos priešingybes. Lietuviškai šis terminas kartais verčiamas kaip netikėjimas, tikėjimo … [Skaityti toliau…]
Indiferentizmas – tai požiūris ar pasaulėžiūra, pagal kurią visos religijos (arba nė viena) nėra išskirtinai teisinga ar būtina, todėl nėra reikalo gilintis, rinktis ar laikytis kurios nors konkrečios. Tai nėra ateizmas, nes Dievo buvimas nėra būtinai neigiamas – tiesiog jis tampa nebe svarbus. Tai ir nėra agnosticizmas, kuris remiasi pažinimo abejonėmis. Indiferentizmas iš esmės sako: … [Skaityti toliau…]
Šv. Bonifacas (apie 675–754 m.), dažnai vadinamas „Vokietijos apaštalu“, yra viena ryškiausių VIII a. Vakarų Bažnyčios figūrų. Jo gyvenimas ir darbai padėjo pagrindą krikščionybės plėtrai germanų žemėse, o išlikę laiškai, žinomi kaip Bonifacii Epistolae, yra neįkainojamas istorinis šaltinis, atskleidžiantis ne tik jo asmeninį tikėjimą ir misijų organizavimą, bet ir Frankų imperijos religinius, politinius bei kultūrinius … [Skaityti toliau…]
Gailestingumo darbai – tai konkretūs veiksmai, kuriais krikščionys parodo meilę artimui, ypač tiems, kurie kenčia kūnu ar siela. Lotyniškai jie vadinasi Opera misericordiae. Šie darbai nėra tik moralinis idealas – jie remiasi Kristaus žodžiais ir yra senosios Bažnyčios praktikos dalis, perėmusi žydų gailestingumo tradicijas ir papildžiusi jas Kristaus mokymu. Jie buvo laikomi esminiu tikro tikėjimo … [Skaityti toliau…]
Sigmundo Freudo teiginys, kad religija, ypač krikščionybė, yra „kolektyvinė neurozė“, išlieka vienu kontroversiškiausių jo psichoanalizės teiginių. Ši idėja, išdėstyta knygoje The Future of an Illusion (1927), supurtė ne tik religines bendruomenes, bet ir tapo pagrindu moderniai religijos kritikai. Freudas religiją laikė ne transcendencijos šaltiniu, o psichologiniu gynybos mechanizmu, kylančiu iš vaikystės baimių, tėvo komplekso ir … [Skaityti toliau…]
Tikėjimas nuo seno laikomas ne tik paguodos, bet ir iššūkio šaltiniu. Jis kviečia žmogų į gilesnį gyvenimą, tačiau kartu reikalauja atsisakyti patogumų, laikytis drausmės ir kartais net kęsti persekiojimus. Ar tikėti reiškia kentėti? Ar tikinčiojo kelias neišvengiamai veda į kančią, ar vis dėlto jame slypi laisvė, kurios neįmanoma patirti be savęs peržengimo? Šie klausimai lydi … [Skaityti toliau…]
Popiežiai šimtmečius kalbėjo ir rašė lotyniškai. Lotynų kalba Romos Katalikų Bažnyčioje tapo ne tik liturgine, bet ir administracine, teologine bei diplomatine kalba. Tai nebuvo atsitiktinumas, o sąmoningas pasirinkimas, kurio šaknys siekia ne tik ankstyvąją Bažnyčios istoriją, bet ir platesnį Vakarų Europos kultūrinį ir politinį kontekstą. Lotynų kalba buvo oficiali Romos imperijos kalba, ypač Vakarų jos … [Skaityti toliau…]
Modernistų teologija – tai XX a. pradžios katalikų intelektualų judėjimas, siekęs suderinti krikščioniškąjį mąstymą su moderniais mokslo, filosofijos ir istorijos kritikos pasiekimais. Ši srovė iš esmės kėlė iššūkį tradicinei scholastinės teologijos sistemai, siūlydama dinamiškesnį tikėjimo supratimą. Pagrindiniai modernistų teologijos principai Pagrindiniai modernistų atstovai 1907 m. popiežius Pijus X enciklika Pascendi dominici gregis oficialiai pasmerkė modernizmą … [Skaityti toliau…]
Venerabilūs broliai – tai iškilmingas, pagarbus Bažnyčios kreipinys į vyskupus ar kitus aukštus dvasininkus, dažniausiai vartojamas popiežiaus laiškuose, enciklikose ar kituose oficialiuose dokumentuose. Lotyniškai tai skamba Venerabiles Fratres, o pažodžiui reiškia „gerbtini broliai“. Tai ne vien mandagus žodis, bet gilų teologinį ir hierarchinį ryšį išreiškianti frazė. Kiekvieną kartą, kai popiežius kreipiasi šiuo titulu, jis kalba … [Skaityti toliau…]