Masonija, arba laisvoji mūrininkija (lot. franc-maçonnerie, angl. freemasonry), yra tarptautinis, istoriškai slaptas judėjimas, kuris formavosi kaip brolijos tinklas su savita simbolika, ritualais ir filosofija. Ji dažnai apibūdinama kaip etinių principų, brolybės ir saviugdos siekiančių vyrų bendruomenė, tačiau per šimtmečius masonai buvo siejami tiek su švietimu, tiek su politinėmis permainomis, tiek su samokslais, o kartais – … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus valstybė (Stato Pontificio, dar vadinama Ecclesiastical States arba Patrimonium Petri) – tai buvusi katalikų popiežiaus valdoma pasaulietinė valstybė, gyvavusi daugiau nei 1100 metų (nuo VIII a. iki 1870 m.), apėmusi didelę dalį centrinės Italijos. Ji buvo unikalus reiškinys: dvasinis vadovas valdė realią teritoriją, turėjo armiją, diplomatiją, mokesčius, teisės sistemą ir netgi kalėjimus. Popiežiaus valstybės … [Skaityti toliau…]
Laterano susitarimai (it. Patti Lateranensi) – tai trys 1929 metų sutartys tarp Šventojo Sosto ir Italijos karalystės, kurios galutinai užbaigė ilgus dešimtmečius trukusį konfliktą tarp popiežių ir Italijos valstybės. Šiais susitarimais buvo įtvirtinta Vatikano miesto valstybės nepriklausomybė, o popiežius Pijus XI išėjo iš vadinamosios „Vatikano kalinio“ būsenos. „Laterano“ – nurodo Laterano rūmus (Palazzo del Laterano) … [Skaityti toliau…]
Terminas „Vatikano kalinys“ (it. prigioniero del Vaticano) istorijoje turi labai konkrečią reikšmę – taip buvo vadinamas popiežius Pijus IX (ir jo įpėdiniai), kai 1870 metais neteko pasaulietinės valdžios ir užsidarė Vatikane, protestuodamas prieš Italijos karalystės įvykdytą Popiežiaus valstybės okupaciją. Iki XIX a. pabaigos popiežiai turėjo ne tik dvasinę valdžią, bet ir pasaulietinę – jie valdė … [Skaityti toliau…]
Kasdienėje kalboje žodis „bausmė“ dažnai siejamas su baime, kerštu ar atpildu už padarytą pažeidimą. Tačiau teologinėje perspektyvoje, ypač katalikų doktrinoje, bausmė turi visai kitokią prasmę. Tai nėra Dievo rūstybės proveržis, o veikiau natūrali nuodėmės pasekmė, kuri išlieka net ir tada, kai Dievas savo gailestingumu žmogui jau yra atleidęs. Suvokti bausmę teologiškai reiškia suprasti skirtumą tarp … [Skaityti toliau…]
Tai klausimas, kuris verčia persvarstyti ne tik filosofiją, bet ir kasdienį gyvenimo jausmą: ar aš renkuosi, ar tiesiog stebiu, kaip mano smegenų laidai žaidžia savo scenarijų? Neurofiziologija pateikia įdomų iššūkį: eksperimentai, kuriuos pradėjo Benjaminas Libet, rodė, kad smegenyse sprendimo „žygiai“ prasideda keliasdešimt ar net šimtą milisekundžių anksčiau nei sąmoningas suvokimas apie apsisprendimą. Tai paskatino idėją, … [Skaityti toliau…]
Kaltė – tai vidinis žmogaus suvokimas, kad jis padarė ką nors blogo ar neteisingo – tiek Dievo, tiek kito žmogaus, tiek savo paties atžvilgiu. Krikščioniškoje teologijoje kaltė laikoma nuodėmės pasekme, kuri atskiria žmogų nuo Dievo malonės. Ji gali būti tiek objektyvi (kai pažeidžiamas Dievo įstatymas), tiek subjektyvi (kai žmogus pats jaučia, kad pasielgė blogai). Kaip … [Skaityti toliau…]
Apaštališkasis palaiminimas (lot. Benedictio Apostolica) – tai ypatingas popiežiaus suteikiamas palaiminimas, kuris reiškia Dievo malonės ir dvasinės paramos prašymą žmogui arba žmonių grupei. Šį palaiminimą gali suteikti tik pats popiežius arba jo įgaliotas asmuo (pvz., vyskupas). Apaštališkasis palaiminimas nėra tik paprasta malda ar sveikinimo forma. Tikima, kad jis turi galią atleisti laikinas bausmes už nuodėmes … [Skaityti toliau…]
Prekyba indulgencijomis buvo vienas prieštaringiausių Katalikų Bažnyčios istorijos epizodų, atskleidžiantis, kaip religiniai įsitikinimai buvo susipynę su finansiniais ir politiniais interesais. Ši praktika, ypač paplitusi XV–XVI a., tapo ne tik moralinio piktnaudžiavimo simboliu, bet ir vienu pagrindinių katalikų Reformacijos, pradėtos Martyno Liuterio, katalizatorių. Nors indulgencijos oficialiai buvo pristatomos kaip dvasinė priemonė, padedanti tikintiesiems sumažinti bausmes už … [Skaityti toliau…]
Religija nuo seno laikoma tiesos, moralės ir dvasinio vadovavimo šaltiniu, tačiau jos istorija slepia ne tik šviesius puslapius, bet ir tamsias paslaptis, kurios dažnai buvo sąmoningai nutylimos. Krikščionybė, islamas, budizmas ir kitos religijos, jų institucijos bei lyderiai per šimtmečius ne kartą vengė atvirai pripažinti faktus, kurie galėjo pakenkti jų autoritetui, sukelti konfliktus ar atskleisti žmogiškas … [Skaityti toliau…]
Krikščioniškoji išmintis yra giluminis gebėjimas matyti pasaulį taip, kaip jį mato Dievas – su meile, tiesa ir amžinybės perspektyva. Tai ne proto gudrumas, bet širdies aiškumas, kilęs iš susitikimo su Tuo, kuris yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas (Jn 14,6). Šventajame Rašte išmintis vadinama dievobaimės vaisiumi. Senajame Testamente – ypač Patarlių, Išminties, Siracido knygose – išmintis … [Skaityti toliau…]
Laisvųjų Mūrininkų (angl. Freemasons, pranc. Francs-maçons, vok. Freimaurer) brolija – tai seniausia ir turbūt labiausiai mitais apipinta pasaulietinė organizacija, kurios šaknys siekia Viduramžių statybininkų cechus. Tačiau šiandieninis jos pavidalas iškilo XVIII amžiaus pradžioje, kai atsirado pirmosios „ložės“ – slapti susibūrimai, jungiantys įvairių profesijų vyrus, išpažįstančius humanistinius idealus ir siekiančius saviugdos, brolybės ir filantropijos. Pats žodis … [Skaityti toliau…]