Žodis „martyrius“ (lot. martyr, gr. μάρτυς – „liudytojas“) krikščionybėje apibūdina žmogų, kuris dėl savo tikėjimo į Dievą patyrė persekiojimą, kančias ar net mirtį, bet išliko ištikimas savo įsitikinimams. Martyriai yra ne tik krikščioniškosios tradicijos šerdis, bet ir galingas tikėjimo, drąsos ir aukos simbolis. Graikiškas žodis μάρτυς iš pradžių reiškė „liudytojas“, žmogus, kuris paliudija tiesą, dažnai … [Skaityti toliau…]
Betanija – nedidelis kaimas, minimas Naujajame Testamente, turintis didelę religinę reikšmę krikščionybėje dėl savo sąsajų su Jėzumi, jo stebuklais ir artimais draugais. Betanija (hebr. Beit ʿAnya, „ančių namai“ arba „vargšų namai“) – kaimas, esantis maždaug 3 km į rytus nuo Jeruzalės, netoli Alyvų kalno. Naujajame Testamente ji minima kaip vieta, kur Jėzus dažnai lankydavosi, ilsėdavosi … [Skaityti toliau…]
Abraomo prieglobstis (hebr. ḥêq ʾAvrāhām, gr. kolpos Abraam) – tai biblinė sąvoka, minima Jėzaus palyginime apie turtuolį ir vargšą Lazarą (Luko 16:19–31), apibūdinanti teisųjų pomirtinę būseną, kur jie ilsisi po mirties. Abraomo prieglobstis yra simbolinė vieta arba būsena, kur, pagal žydų tikėjimą I a., teisūs žmonės po mirties patenka į ramybės ir bendrystės su Dievu … [Skaityti toliau…]
Japonijos religijos istorija pasižymi unikaliu dviejų pagrindinių tikėjimų – šintoizmo ir budizmo – sugyvenimu bei jų įtaka kultūrai, tradicijoms ir visuomenės pasaulėžiūrai. Religija čia niekada nebuvo suprantama vien tik kaip dvasinis įsipareigojimas – ji tapo būdu išreikšti ryšį su gamta, protėviais ir kasdienio gyvenimo harmonija. Šintoizmas yra seniausia Japonijoje susiformavusi religija, pagrįsta vietinių dievybių, vadinamų … [Skaityti toliau…]
„Huainanzi“ (kin. 淮南子, pinyin Huáinánzǐ) – klasikinis kinų filosofinis traktatas, parašytas II a. prieš Kristų, Hanų dinastijos laikais. Tai daugiabriaunis kūrinys, kuriame susipina daoizmo, konfucianizmo, legizmo ir kitų senovės Kinijos mąstymo krypčių idėjos. Galimi lietuviški vertimai – „Huainano kunigaikščio knyga“ arba „Mokymas iš Huainano“, tačiau akademinėje literatūroje dažniausiai paliekamas originalus pavadinimas – Huainanzi. Traktato iniciatorius … [Skaityti toliau…]
„Asinaria“ – tai romėnų komedija, parašyta Tito Makcijaus Plauto apie 200 metus prieš Kristų. Kūrinio pavadinimas kilęs iš žodžio asinus, reiškiančio asilą, todėl lietuviškai jis verčiamas kaip „Asilų komedija“. Pavadinimas yra simbolinis, nes nors siužete minima pinigų suma, gauta iš asilų prekybos, „asilai“ taip pat reiškia žmones, kurie leidžiasi mulkinami. Plautas buvo vienas žymiausių senovės … [Skaityti toliau…]
„Darbai ir dienos“ – tai vienas seniausių Europos literatūros kūrinių, parašytas graikų poeto Hesiodo apie VIII a. prieš Kristų. Šis kūrinys laikomas pirmuoju didaktiniu epu Vakarų tradicijoje – tai eilėraštis, kuriame poetas moko, kaip žmogui gyventi teisingai, dorai ir darbščiai, sekant gamtos ciklus ir dievų nustatytą tvarką. Hesiodas, gyvenęs Bojotijoje, savo kūryboje išreiškė mažo ūkininko … [Skaityti toliau…]
„Herodoto Istorija“ yra vienas seniausių ir svarbiausių Vakarų civilizacijos istorinių kūrinių. Jį parašė Herodotas iš Halikarnaso (apie 484–425 m. pr. Kr.), kurį dar antikos laikais vadino „istorijos tėvu“. Knyga buvo parašyta V a. pr. Kr. jonėnų tarme, o pats pavadinimas „Historiai“ senąja graikų kalba reiškia „tyrinėjimai“ arba „apklausos“. Iš čia kilo ir pats žodis „istorija“ … [Skaityti toliau…]
„Hermaso ganytojas“ (graikiškai Ποιμήν τοῦ Ἑρμᾶ, lotyniškai Pastor Hermae, angl. The Shepherd of Hermas) – vienas seniausių krikščioniškų tekstų už Naujojo Testamento ribų, parašytas II a. viduryje Romoje. Lietuviškai Autorius prisistato kaip Hermas – paprastas išlaisvintas vergas, krikščionis, vedęs, turintis vaikų, bet praradęs turtą ir dalį tikėjimo dėl šeimos nuodėmių. Tekste jis gauna vizijas, kurias … [Skaityti toliau…]
Hannya Shingyo, sanskrito kalba vadinama Prajñāpāramitā Hṛdaya Sūtra, lietuviškai reiškia „Širdies sutra“ arba pilnesnis pavadinimas – „Prajñāpāramitos širdies sutra“. Tai vienas reikšmingiausių Mahajanos budizmo tekstų, laikomas visos „Išminties tobulumo“ (Prajñāpāramitā) tradicijos santrauka. Žodis prajñā nusako transcendentinę išmintį, o pāramitā – tobulumą arba perėjimą „į kitą krantą“, simbolizuojantį nušvitimą. Hṛdaya reiškia širdį, todėl šis raštas laikomas … [Skaityti toliau…]
Sanskrito žodis Drishti (दृष्टि) reiškia „žvilgsnis“, „matymas“ arba „požiūris“. Indų filosofijoje, jogoje ir meditacijoje jis apibūdina ne tik fizinį akių žvilgsnį, bet ir sąmonės kryptį – tai, į ką žmogus nukreipia dėmesį tiek išorėje, tiek savo viduje. Drishti yra ne paprastas žiūrėjimas, o matymo būdas, kuris formuoja mintis, emocijas ir net charakterį. Jogoje sakoma, kad … [Skaityti toliau…]
Manipura (sanskrito k. Maṇipura, reiškianti „brangakmenių miestas“) – tai trečioji čakra žmogaus energinėje sistemoje, esanti bambos srityje, ten, kur kūne jaučiamas šilumos, stiprybės ir vidinės galios centras. Ji vadinama saulės rezginio čakra, nes jos energija siejama su ugnimi, šviesa ir gebėjimu transformuoti tiek maistą, tiek emocijas į gyvybinę jėgą. Manipuros simbolis – dešimties žiedlapių lotosas, … [Skaityti toliau…]