Maldos.lt

Kaimo kapinėse 1781 m. pastatyta medinė koplyčia. Šv. Mišių laikyti kartais atvykdavo Pumpėnų kunigas. 1908 m. pabaigoje Paįstryje apsigyveno Pumpėnų parapijos vikaras, poetas Jurgis Tilvytis-Žalvarnis (1880–1931), šiai vietovei paskyręs 2 savo eilėraščių rinkinius – „Paįstriečiai“ (1910) ir „Palaimintas triūsas“ (1912). Pastatyta klebonija, 1910 m. – dabartinė medinė bažnyčia. Skulptorius Juozas Zikaras sukūrė bareljefines Kryžiaus kelio … [Skaityti toliau…]

Mikalojus Oginskis Kapčiamiestyje 1724 m. pastatė viešą koplyčią. 1744 m. ji minima kaip filija. XVIII a. antrojoje pusėje įkurta parapija. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. Į Kapčiamiestį 1900 m. paskirtas kunigas M. Guoga per pamaldas ėmė vartoti lietuvių kalbą. 1907 m. įsikūręs „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas Juozas Bridžius) įsteigė biblioteką – skaityklą. 1941 … [Skaityti toliau…]

Labūnavos Dievo Apvaizdos bažnyčia stovi Labūnavoje.

Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčia – seniausia bažnyčia Kauno mieste, vienintelė Lietuvoje gotikos stiliaus bažnyčia, turinti kryžiaus pavidalo planą. Tokia pastato kompozicija neturi analogų nei LDK, nei gretimų šalių teritorijoje. Stovi Senamiestyje, Nemuno dešiniajame krante, 1 km aukščiau Nemuno ir Neries santakos, prie Aleksoto tilto.

Debeikių koplyčioje 1769 m. leista laikyti pamaldas. Steigiamai parapijai dvaras paskyrė 1,5 valako žemės, 1785 m. dovanojo 2 400 sidabrinių rublių. 1799 m. pastatyta medinė bažnyčia (pašventinta 1801 m.). Joje buvo 3 altoriai. Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla. Debeikių bažnyčios metrikų knygos rašytos nuo 1789 m. Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1906–1913 m. klebono Povilo … [Skaityti toliau…]

Punžonių dvaro savininkai Ignas Balinskis ir Elžbieta Balinskienė 1827 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Ji buvo Karkažiškių parapijos filija. Vietovę, vadintą Bageliškėmis, dvarininkai pavadino Balingradu. Rusijos valdžia bažnyčią 1870 m. uždarė. 1928 m. įkurta parapija, suremontuota bažnyčia. Ją 1928 m. rugsėjo 30 d. konsekravo arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis.

Vajasiškis iki 1795 m. buvo Vilniaus vyskupo, Salako dvaro valda. Apie 1795 m. pastatyta bažnyčia. 1796 m. leista laikyti pamaldas. Vajasiškyje gyveno kunigas, kuris laikydavo Šv. Mišias, bet kitų religinių patarnavimų neteikė. 1862 m. atvykęs kunigas Liudvikas Jokūbauskas 1863 m. pastatė naują medinę bažnyčią. 1902 m. pastatyti bažnyčios tarnų namai. Kunigas Jonas Deveikis 1911 m. … [Skaityti toliau…]

Tarp 1449 ir 1478 m. Šešuolių dvaras dovanotas Vilniaus vyskupui. Vyskupas Valerijonas Protasevičius 1567 m. būsimai bažnyčiai paskyrė dešimtinę nuo dvaro, Kuzilų kaimą. Tribokštė medinė bažnyčia pastatyta 1572 m. Pirmasis klebonas Pranas Rapolkevičius buvo įpareigotas išlaikyti mokyklą ir mokytoją. Bažnyčia per karą su Rusija 1656 m. tikriausiai sudegė. Vyskupo Konstantino Kazimiero Bžostovskio rūpesčiu 1694 m. … [Skaityti toliau…]

Šalia buvusios bažnyčios 1624 m. pastatytas bernardinų vienuolynas. 1650 m. suręsta nauja medinė bažnyčia. Ji per 1702 m. miesto gaisrą sudegė. 1738 m. pastatyta nauja – medinė bažnyčia. Bernardinų mūrinio vienuolyno (L formos) viena dalis pastatyta 1702 m., kita – 1762 m. Iš Kretingos perkelta mokykla, kurios mūrinis dviaukštis pastatas iškilo 1796 m. 1761 m. … [Skaityti toliau…]

1421–1842 m. Lieplaukė buvo Žemaičių vyskupo valda. Bažnyčia minima nuo 1613 m. Nauja bažnyčia pastatyta 1621 m. (buvo Alsėdžių parapijos filija). Ją 1627 m. sudegino Švedijos kariuomenė. 1673 m. atstatyta. 1766 m. bažnyčiai skirti 2 valakai žemės. 1844 m. įkurta parapija. Parapijiečių lėšomis 1861–1862 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Ją 1882 m. konsekravo vyskupas Aleksandras … [Skaityti toliau…]