Rūdninkuose 1511 m. įkurta parapija, pastatyta bažnyčia. Jai 1614 m. paskirtas palivarkas su valstiečiais ir smuklė. Per karą 1655 m. bažnyčia sudeginta. 1713 m. minima be stogo, išdaužytais 4 langais bažnyčia. Klebonija be krosnių, langų ir stogo. Rūdninkuose nelikę nė vieno valstiečio namo. Bažnyčią 1775 m. sugriovė audra. Pamaldos laikytos bernardinų palivarko koplyčioje. 1790 m. … [Skaityti toliau…]
Vilkaviškio vyskupas 1942 m. leido Nemiruose kurti parapiją. Kunigo Alekso Labanausko iniciatyva 1943 m. pavasarį pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Iki rudens pastatyti ir ūkiniai trobesiai. Po klebono Prano Šukio mirties (1978) bažnyčia nuolatinio kunigo neturi.
1602 m. grafas Zabiela pastatė bažnyčia, vyskupas Merkelis Giedraitis paskyrė šiai bažnyčiai kunigą, o valdovas Zigmantas Vaza užrašė fundaciją. Ji buvo Alsėdžių, vėliau – Telšių parapijos filija. 1679–1842 m. Nevarėnai priklausė Telšių klebonui. 1785 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Nuo 1814 m. veikė parapinė mokykla. Blaivybės įvedimo proga 1858 m. kapinėse pastatyta akmenų mūro koplytėlė. … [Skaityti toliau…]
Kaimo kapinėse 1781 m. pastatyta medinė koplyčia. Šv. Mišių laikyti kartais atvykdavo Pumpėnų kunigas. 1908 m. pabaigoje Paįstryje apsigyveno Pumpėnų parapijos vikaras, poetas Jurgis Tilvytis-Žalvarnis (1880–1931), šiai vietovei paskyręs 2 savo eilėraščių rinkinius – „Paįstriečiai“ (1910) ir „Palaimintas triūsas“ (1912). Pastatyta klebonija, 1910 m. – dabartinė medinė bažnyčia. Skulptorius Juozas Zikaras sukūrė bareljefines Kryžiaus kelio … [Skaityti toliau…]
Mikalojus Oginskis Kapčiamiestyje 1724 m. pastatė viešą koplyčią. 1744 m. ji minima kaip filija. XVIII a. antrojoje pusėje įkurta parapija. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. Į Kapčiamiestį 1900 m. paskirtas kunigas M. Guoga per pamaldas ėmė vartoti lietuvių kalbą. 1907 m. įsikūręs „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas Juozas Bridžius) įsteigė biblioteką – skaityklą. 1941 … [Skaityti toliau…]
Labūnavos Dievo Apvaizdos bažnyčia stovi Labūnavoje.
Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčia – seniausia bažnyčia Kauno mieste, vienintelė Lietuvoje gotikos stiliaus bažnyčia, turinti kryžiaus pavidalo planą. Tokia pastato kompozicija neturi analogų nei LDK, nei gretimų šalių teritorijoje. Stovi Senamiestyje, Nemuno dešiniajame krante, 1 km aukščiau Nemuno ir Neries santakos, prie Aleksoto tilto.
Debeikių koplyčioje 1769 m. leista laikyti pamaldas. Steigiamai parapijai dvaras paskyrė 1,5 valako žemės, 1785 m. dovanojo 2 400 sidabrinių rublių. 1799 m. pastatyta medinė bažnyčia (pašventinta 1801 m.). Joje buvo 3 altoriai. Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla. Debeikių bažnyčios metrikų knygos rašytos nuo 1789 m. Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1906–1913 m. klebono Povilo … [Skaityti toliau…]
Punžonių dvaro savininkai Ignas Balinskis ir Elžbieta Balinskienė 1827 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Ji buvo Karkažiškių parapijos filija. Vietovę, vadintą Bageliškėmis, dvarininkai pavadino Balingradu. Rusijos valdžia bažnyčią 1870 m. uždarė. 1928 m. įkurta parapija, suremontuota bažnyčia. Ją 1928 m. rugsėjo 30 d. konsekravo arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis.
Vajasiškis iki 1795 m. buvo Vilniaus vyskupo, Salako dvaro valda. Apie 1795 m. pastatyta bažnyčia. 1796 m. leista laikyti pamaldas. Vajasiškyje gyveno kunigas, kuris laikydavo Šv. Mišias, bet kitų religinių patarnavimų neteikė. 1862 m. atvykęs kunigas Liudvikas Jokūbauskas 1863 m. pastatė naują medinę bažnyčią. 1902 m. pastatyti bažnyčios tarnų namai. Kunigas Jonas Deveikis 1911 m. … [Skaityti toliau…]