Spalvos supa mus kasdien – žalia žolė po lietumi, raudona saulėlydžio juosta horizonte ar mėlynas dangus virš galvos. Bet ar kada susimąstei, kad tai, ką vadiname „žalia”, tau gali atrodyti visiškai kitaip nei kaimynui? O gal net įtakoja, kodėl vienas bėga į mišką pailsėti, o kitas renkasi ryškių lempų apšviestą prekybos centrą? Šie klausimai kyla … [Skaityti toliau…]
Senovės majų pasaulėžiūroje egzistavo paslaptinga vieta, kurios vardas iki šiol kelia pagarbą ir smalsumą – Xibalba (tariama „šibalba“). Šis pavadinimas klasikinėje majų kalboje reiškia „baimės vieta“ arba „nusileidimo pasaulis“. Tai ne tik mitinė erdvė, bet ir sudėtingas dvasinis pasaulis, apibūdinantis žmogaus kelionę po mirtį, sielos išbandymus ir amžiną kovą tarp šviesos bei tamsos. Apie Xibalbą … [Skaityti toliau…]
Ar sąmonė yra siela? Šis klausimas atrodo paprastas, bet jis slypi pačioje žmogaus esmėje. Vieni sako, kad sąmonė – tai tik smegenų veikla, chemija ir elektros impulsai, o siela – religijos išrastas mitas. Kiti tiki, kad sąmonė ir yra siela – tik kita jos forma, matoma materialiame kūne. Kur tiesa? Sąmonė yra gebėjimas patirti save. … [Skaityti toliau…]
Neurodeterminizmas – tai filosofinė ir mokslinė kryptis, teigianti, kad žmogaus mintys, emocijos, pasirinkimai ir net moraliniai sprendimai yra visiškai nulemti smegenų veiklos ir nervinės sistemos būklės. Kitaip tariant, žmogus elgiasi taip, kaip leidžia jo neuronų grandinės, o vadinamoji „laisva valia“ tėra iliuzija, kylanti iš sudėtingų biologinių procesų. Ši idėja kyla iš platesnės deterministinės pasaulėžiūros, kuri … [Skaityti toliau…]
Japji Sahib (ਜਪੁਜੀ ਸਾਹਿਬ) – tai pagrindinis ir švenčiausias sikhizmo himnas, parašytas Guru Nanako (1469–1539), pirmojo iš dešimties sikhų guru. Jis laikomas visos sikhų teologijos ir dvasinės filosofijos pagrindu. Šis himnas parašytas penžabo kalba Gurmukhi raštu apie 1500 m., ir vėliau tapo pirmuoju skyriumi šventraščio „Guru Granth Sahib“, kuris sikhams atstoja tiek Bibliją, tiek Koraną. … [Skaityti toliau…]
Grehma Zoroastrizmo pasaulėžiūroje yra tamsos ir klastos dvasia, viena iš Angra Mainyu pasekėjų, simbolizuojanti melą, godumą ir klaidinimą. Tai būtybė, kuri, anot senųjų giesmių, veikia žmonių sąmonėje, skatindama juos nusigręžti nuo tiesos ir teisingos tvarkos – Ašos. Zaratustros giesmėse Grehma vaizduojama ne kaip visagalė jėga, o kaip klastingas balsas, kuris siekia, kad žmogus imtų garbinti … [Skaityti toliau…]
Stebuklas, kai Jėzus išgydė kurčią ir nebylų žmogų, yra aprašytas Morkaus 7:31–37. Šis įvykis parodo Jėzaus gebėjimą išgydyti fizines negalias ir ypatingą jautrumą bei asmeninį rūpestį kenčiantiems. Tai taip pat iliustruoja Jo galią atkurti žmogaus gyvenimą tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Įvykio kontekstas Jėzus buvo kelionėje per Dekapolio kraštą, regioną, esantį rytinėje Galilėjos jūros pusėje, kur … [Skaityti toliau…]
Jėzaus stebuklas, kai Jis vaikščiojo vandeniu, yra aprašytas trijose Evangelijose: Mato 14:22–33, Morkaus 6:45–52 ir Jono 6:16–21. Šis įvykis ne tik parodo Jėzaus dievišką valdžią prieš gamtos dėsnius, bet ir moko apie tikėjimo svarbą bei Jo gebėjimą padėti savo sekėjams iš pačių sunkiausių gyvenimo situacijų. Įvykio kontekstas Jėzus neseniai buvo įvykdęs stebuklą, kai penkiais duonos … [Skaityti toliau…]
Duonos ir žuvies padauginimas yra vienas žinomiausių Jėzaus stebuklų, aprašytas visose keturiose Evangelijose – Mato 14:13–21, Morkaus 6:30–44, Luko 9:10–17, ir Jono 6:1–14. Šis stebuklas įvyko, kai Jėzus stebuklingai pamaitino 5000 vyrų, neskaičiuojant moterų ir vaikų, naudodamas tik penkis duonos kepalus ir dvi žuvis. Tai ne tik įspūdingas Jėzaus galios parodymas, bet ir gili dvasinė … [Skaityti toliau…]
Lazaro prikėlimas iš mirusiųjų, aprašytas Jono 11:1–44, yra vienas didžiausių ir svarbiausių Jėzaus atliktų stebuklų, kuris atskleidžia Jo galią net prieš mirtį. Tai ne tik fizinis stebuklas, bet ir gilus teologinis įvykis, kuris rodo Jėzaus dieviškąją prigimtį ir Jo misiją atnešti amžinąjį gyvenimą. Šis stebuklas taip pat parodė Jėzaus jautrumą ir meilę žmonėms, įskaitant Jo … [Skaityti toliau…]
Jėzaus stebuklas, kai Jis išgydė aklą Bartimiejų, yra aprašytas trijose sinoptinėse Evangelijose: Morkaus 10:46–52, Mato 20:29–34, ir Luko 18:35–43. Šis įvykis parodo, kaip Jėzus gailestingai atsakė į nuoširdų maldavimą ir tikėjimą, grąžindamas regėjimą žmogui, kuris buvo visiškai priklausomas nuo kitų pagalbos. Bartimiejus ne tik fiziškai atgavo regėjimą, bet ir patyrė dvasinį atgimimą, nes jo tikėjimas … [Skaityti toliau…]
Moteris, kurią Jėzus išgydė nuo kraujoplūdžio, yra vienas iš labiausiai įkvepiančių ir jautrių stebuklų, aprašytų trijose sinoptinėse Evangelijose – Mato 9:20–22, Morkaus 5:25–34 ir Luko 8:43–48. Ši istorija išskirtinė tuo, kad pabrėžia tikėjimo svarbą ir Jėzaus gailestingumą tiems, kurie kenčia tiek fiziškai, tiek socialiai ir dvasiškai. Moteris, kurią kamavo kraujoplūdis 12 metų, buvo išgydyta vien … [Skaityti toliau…]