Nikomacho etika (Ethica Nicomachea) – vienas svarbiausių visos Vakarų filosofijos kūrinių, parašytas Aristotelio apie IV a. pr. Kr. vidurį. Tai ne moralinis pamokslas, o filosofinis traktatas apie žmogaus gyvenimo tikslą, dorybę ir laimę, skirtas jo sūnui ar mokiniui Nikomachui, nuo kurio vardas ir kilo. Kūrinį sudaro dešimt knygų, parašytų graikų kalba ir išdėstančių Aristotelio požiūrį … [Skaityti toliau…]
Epistola ad Philippenses – taip lotyniškai vadinamas Polikarpo laiškas filipiečiams, vienas gražiausių ir nuoširdžiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, parašytas apie 110–135 metus po Kristaus. Jo autorius – šv. Polikarpas, Smirnos vyskupas, laikomas apaštalo Jono mokiniu ir vienu iš vadinamųjų apaštalinių tėvų. Tai vienintelis autentiškas jo paties raštas, išlikęs iki mūsų dienų. Laiškas skirtas Filipų bendruomenei, kuri … [Skaityti toliau…]
Barnabo laiškas (Epistula Barnabae) – vienas seniausių krikščioniškų tekstų, parašytas greičiausiai I amžiaus pabaigoje arba II amžiaus pradžioje, laikotarpiu, kai krikščionybė dar tik formavo savo tapatybę ir santykį su judaizmu. Tai anoniminis kūrinys, nors tradiciškai jis priskiriamas Barnabui, apaštalo Pauliaus bendrakeleiviui. Vis dėlto mokslininkai sutaria, kad tikrasis autorius buvo kitas, nežinomas krikščionis, greičiausiai gyvenęs Aleksandrijoje. … [Skaityti toliau…]
Auksinis vidurys – tai idėja, kuri gimė dar prieš Horacijų, ir tapo viena svarbiausių Vakarų mąstymo gairių apie žmogaus gyvenimo saiką bei moralinę pusiausvyrą. Pats terminas aurea mediocritas (lot. „auksinis vidurys“) išgarsėjo būtent Horacijaus dėka, nes jis šią mintį išsakė itin poetiškai, tačiau jos šaknys glūdi senovės Graikijoje. Jau Aristotelis savo „Nikomacho etikoje“ teigė, kad … [Skaityti toliau…]
Horacijaus „Laiškai“ – tai vienas brandžiausių romėnų poeto Quintus Horatius Flaccus kūrinių, sukurtas paskutiniais jo gyvenimo metais, maždaug tarp 20 ir 10 metų prieš Kristų. Originalus pavadinimas – Epistulae, o lietuviškai jie vadinami tiesiog „Laiškais“. Tai nėra asmeniniai laiškai, nors parašyti epistolės forma – veikiau filosofiniai ir literatūriniai pamąstymai, kuriuose Horacijus kalba apie žmogaus gyvenimo … [Skaityti toliau…]
Ignaco laiškai – tai vieni iš pačių ankstyviausių krikščioniškų tekstų po Naujojo Testamento, parašyti II amžiaus pradžioje Antiochijos vyskupo Ignaco Antiochiečio, dar vadinamo Ignacijumi Teoforu, t. y. „Dievą nešančiuoju“. Jis gyveno apie 35–107 metus po Kristaus ir laikomas vienu iš vadinamųjų apaštalinių tėvų – tų, kurie dar pažinojo arba girdėjo tiesioginius apaštalų mokinius. Jo laiškai … [Skaityti toliau…]
Klemento laiškai – tai vieni seniausių krikščioniškosios literatūros tekstų, parašyti tuo metu, kai Bažnyčia dar neturėjo galutinai susiformavusio kanono ir jos bendruomenės tvarkėsi be tvirto teologinio aparato. Juos parašė šv. Klementas Romietis, ketvirtasis Romos vyskupas po šv. Petro, Lino ir Anakleto. Apie jo gyvenimą žinoma nedaug: gimė I amžiuje, tikėtina, Romoje ar Graikijoje, o mirė … [Skaityti toliau…]
„Enchiridion ad Laurentium de fide, spe et caritate“ („Trumpas vadovas Laurencijui apie tikėjimą, viltį ir meilę“) – tai Šventojo Augustino teologinis veikalas, parašytas apie 421 metus, vienas glaustiausių ir aiškiausių jo tikėjimo santraukų. Pats pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio enchiridion, reiškiančio „vadovą“ arba „knygelę, kurią galima laikyti rankoje“. Kūrinys skirtas Augustino bičiuliui Laurencijui, kuris … [Skaityti toliau…]
Hegzametras – tai senovės graikų ir romėnų poezijos eilėdaros forma, viena seniausių ir iškiliausių Vakarų literatūros ritminių struktūrų. Pavadinimas kilęs iš graikų žodžio hex – „šeši“, nes kiekviena hegzametro eilutė sudaryta iš šešių metrinių pėdų. Kiekviena pėda dažniausiai yra daktilas (vienas ilgas skiemuo ir du trumpi), tačiau kartais vietoj jo vartojamas spondejus (du ilgi skiemenys). … [Skaityti toliau…]
Eda (Edda) – tai senovės islandų literatūros rinkinys, saugantis visą Skandinavijos mitologijos branduolį. Nors terminas kildinamas iš vietovės pavadinimo Oddi (Odžio knyga), jis taip pat siejamas su žodžiu edda (prosenelė) bei óðr (poezija). Tai nėra vienas kūrinys, o du fundamentalūs šaltiniai: Poetinė Eda (Eddukvæði) ir Prozinė Eda (Snorra Edda). Abu jie užrašyti senąja islandų kalba … [Skaityti toliau…]
„Dignitatis Humanae“ (lot. Žmogaus orumas) yra Antrajame Vatikano susirinkime (1962–1965) paskelbta Deklaracija apie religijos laisvę, patvirtinta 1965 m. gruodžio 7 d. Tai vienas iš svarbiausių XX amžiaus Bažnyčios dokumentų, kuriame pirmą kartą aiškiai pripažinta kiekvieno žmogaus teisė į religinę laisvę – teisė ieškoti, tikėti, išpažinti ar net netikėti pagal savo sąžinę. Dokumento pilnas pavadinimas lotyniškai … [Skaityti toliau…]
Dīgha Nikāya (pali kalba – „Ilgųjų pamokymų rinkinys“) yra vienas iš svarbiausių budizmo šventraščio dalių, priklausantis Suttapitakai – „Pamokymų krepšiui“ iš Trijų krepšių kanono (Tipiṭakos). Ši knyga laikoma vienu iš seniausių ir visapusiškiausių šaltinių, perteikiančių tiek Budos Gautamos mokymus, tiek ankstyvosios sanghos – vienuolių bendruomenės – gyvenimo ir mąstymo atmosferą. Rinkinys sudarytas iš 34 suttų … [Skaityti toliau…]