Mandūkjos upanišada (skr. माण्डूक्योपनिषत्, IAST: Māṇḍūkyopaniṣad, angl. Mandukya Upanishad) priklauso vedų kanonui ir yra susieta su Atharvaveda tradicija. Tai vienas iš seniausių Indijos filosofinių tekstų, priskiriamų dvasinei Upanišadų literatūrai. Jos pavadinimas kildinamas iš sanskrito žodžio māṇḍūka, kuris gali būti siejamas su senovine mokinių mokykla arba metaforiškai su varle – šuoliu iš įprastinės sąmonės į platesnį … [Skaityti toliau…]
Ketvirtoji Makabėjų knyga (graikiškai τὸ τέταρτον βιβλίον Μακκαβαίων, angl. Fourth Book of Maccabees) – filozofinis-pamokomasis kūrinys, parašytas graikų kalba maždaug I a./II a. po Kr. autoriaus nežinomas, tačiau manoma, kad jį sukūrė helenistinio judaizmo atstovas, pažįstantis graikų filosofiją, ypač stoikizmą. Knygoje pabrėžiama mintis: ištikima ir pamaldi išmintis (reason) valdo aistras. Teksto pradžioje analizuojama proto ir … [Skaityti toliau…]
Trečioji Makabėjų knyga (Third Book of Maccabees, graikiškai Τρίτον βιβλίον Μακκαβαίων – Tríton biblíon Makkabaíon, lotyniškai Tertius Machabaeorum) yra deuterokanoninis judaizmo ir krikščionybės tekstas, parašytas graikų kalba žydų diasporos aplinkoje, tikėtina Aleksandrijoje. Nors pavadinime minimi Makabėjai, knygos turinys nėra susijęs su Makabėjų sukilimu Palestinoje. Vietoje to pasakojimas nukelia į Egiptą, kur žydų bendruomenė susiduria su … [Skaityti toliau…]
Majjhima Nikāya sudaro vieną iš penkių pagrindinių Theravados budizmo kanono dalių (Dīgha Nikāya – Long Discourses – Ilgųjų posakių rinkinys; Majjhima Nikāya – Middle-Length Discourses – Vidutinio ilgio posakių rinkinys; Saṃyutta Nikāya – Connected Discourses – Susietųjų posakių rinkinys; Aṅguttara Nikāya – Numerical Discourses – Skaitinių posakių rinkinys; Khuddaka Nikāya – Minor Collection – Mažųjų … [Skaityti toliau…]
Lontara raštas kilęs iš senosios Indijos Brâhmî raštų šeimos – per Pallava, Kawi formas susiformavo Sulavezėje naudojama sistema. Pavadinimas „Lontara“ siejamas su palmių lapų („lontar“) tradicija, ant kurios bugių ir kitų Sulavezės genčių bendruomenių raštai buvo užrašomi. Lontara priskiriama abugidos tipo raštui: kiekviena priebalsė turi iš karto lydintį balsį /a/ (nebent jis pakeičiamas diakriniu ženklu). … [Skaityti toliau…]
La Galigo epas (bugiškai: Sureq I La Galigo, angliškai: La Galigo Epic) yra mitologinis literatūros kūrinys iš etninės grupės bugių (Bugis) pietinėje Sulavezės saloje, Indonezijoje. Bugiai tradiciškai praktikuodavo savo protėvių tikėjimą – animistinę-mitologinę pasaulėžiūrą, kurioje dievai ir žmonės gyveno glaudžius ryšius. Islamas šioje teritorijoje įsitvirtino maždaug nuo XV–XVI a., tad kūrinio šaknys glūdi priešislamiškuose laikotarpiuose. … [Skaityti toliau…]
Geltonasis imperatorius (Huangdi, 黄帝) – viena svarbiausių ir labiausiai idealizuotų figūrų senovės kinų kultūroje. Jis laikomas mitiniu Kinijos civilizacijos pradininku, išminčiumi ir pirmuoju suvienytoju, kuris davė pradžią kultūriniam ir dvasiniam kinų tapatumui. Pasak seniausių kronikų, Geltonasis imperatorius gyveno maždaug XXVII–XXVI a. pr. Kr., laikotarpiu, kai Kinijoje dar nebuvo rašytinės istorijos. Jis minimas kartu su kitais … [Skaityti toliau…]
Geltonojo imperatoriaus knyga – tai vienas seniausių ir svarbiausių kinų civilizacijos tekstų, kuriame susipina medicina, filosofija ir kosmologija. Originalus pavadinimas kinų kalba yra 黃帝內經 (Huángdì Nèijīng), pažodžiui reiškiantis „Vidinis Geltonojo imperatoriaus kanonas“. Angliškai kūrinys vadinamas The Yellow Emperor’s Inner Canon arba The Inner Classic of the Yellow Emperor, o lietuviškai įprastai vadinamas „Geltonojo imperatoriaus vidinė … [Skaityti toliau…]
Kosmogonija – tai pasakojimas ar teorija apie pasaulio ir visatos atsiradimą. Žodis kilęs iš graikų kalbos (kosmos – tvarka, visata, ir gignesthai – gimti, rastis), todėl pažodžiui reiškia „visatos gimimą“. Skirtingose kultūrose kosmogonija gali būti pateikiama kaip mitas, filosofinis samprotavimas arba religinis mokymas, aiškinantis, kaip iš chaoso ar nebūties atsirado dangus, žemė, gyvybė ir žmogus. … [Skaityti toliau…]
Lie Zi (kin. 列子, pinyin: Lièzǐ, taip pat rašomas „Lieh-Tzu“ ar „Lieh-Tzü“) – klasikinis kinų filosofinis veikalas, priklausantis daoizmo tradicijai. Tuo pačiu vardu Lie Zi vadinamas ir pats mąstytojas, kurio mokymai tapo šios knygos pagrindu – (tikrasis jo vardas Lie Yukou (列禦寇)), legendinis išminčius, gyvenęs, pasak tradicijos, V a. pr. Kr. Kadangi vėliau knyga buvo … [Skaityti toliau…]
Žodis demonizavimas kilęs iš graikų kalbos žodžio daimōn – „dvasia“, „genijus“, „nematoma būtybė“. Senovės Graikijoje daimonai nebuvo blogio įsikūnijimai – jie reiškė tarpininkus tarp dievų ir žmonių, sielos vadovus ar įkvėpimo šaltinius. Tik vėlesnėje krikščioniškoje tradicijoje šis žodis įgavo neigiamą reikšmę, tapo siejamas su piktosiomis dvasiomis – demonais. Iš to kilo ir dabartinis žodis demonizavimas, … [Skaityti toliau…]
Dievo problema – tai vienas iš seniausių ir sudėtingiausių klausimų teologijoje ir filosofijoje, kuris siekia paaiškinti, kaip visagalis ir gailestingas Dievas gali leisti egzistuoti blogį, kančią ir netobulumą pasaulyje. Ši dilema, dar žinoma kaip problematika blogio, kelia esminį iššūkį tikintiesiems, nes ji liečia pačią Dievo prigimtį ir jo santykį su sukurtuoju pasauliu. Dievo problema kyla … [Skaityti toliau…]