Žygimanto Augusto nurodymu ji 1551 m. nugriauta, toje vietoje pastatyta Šv. Onos ir Barboros vienanavė bažnyčia. Manoma, kad jos architektas Džiovanis Činis. Bažnyčia buvo renesansinė. Po Žygimanto Augusto mirties neužbaigta, 1655 m. apgriauta, 1666 m. visai nugriauta. Dabartinė Šv. Onos bažnyčia prie Bernardinų vienuolyno pastatyta 1495–1500 m. Jai 1501 m. popiežius Aleksandras VI paskelbė atlaidus. … [Skaityti toliau…]
Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia stovi Vilniuje, Vilniaus g. 30. Tai vėlyvojo baroko bažnyčia, pastatyta 1625-1743 m. Ji pasižymi gausiu dekoru, plastiškais fasadais. Mūrinė, dvibokštė, vienanavė su siauresne ir žemesne už navą presbiterija ir pusapskrite apsida. Įeina į buvusio Benediktinių vienuolyno ansamblį (XVII-XIX a.). Su vienuolynu bažnyčią jungia koridorius. Prie bažnyčios pietvakarinio šono yra Apvaizdos koplyčia, … [Skaityti toliau…]
1620–1630 m. prie Rūdininkų vartų LDK kunigaikščio sekretoriaus Vaitiekaus Chludžinskio rūpesčiu pastatyta mūrinė bažnyčia. Ji atiduota senosios regulos karmelitams. Vienuolynui pritaikyti senesni namai. XVII a. pirmojoje pusėje vienuolyno pastatai sujungti. 1655 m. bažnyčia ir vienuolynas nukentėjo nuo gaisro, po 1661 m. atstatyti. 1743 m. pastatyta varpinė, primūryta zakristija, o virš jos – bibliotekos patalpa. Pastatytas … [Skaityti toliau…]
1570 m. paskirta fundacija Plungės bažnyčios statybai. 1590 m. bažnyčia atiteko evangelikams reformatams. 1617 m. pastatyta katalikų bažnyčia, įsteigta parapinė mokykla. Be jurisdikos miestelyje, bažnyčiai dovanotas Kapsūdžių kaimas (47 valakai). 1797 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Grafai Zubovai 1850 m. pastatė varpinę, 1858 m. – kapinių koplyčią. Kunigas Apolinaras Kulakauskas Plungės bažnyčioje 1863 m. perskaitė … [Skaityti toliau…]
Senovėje 2 km nuo Kriklinių, Moliūnų dvaro piliakalnyje, miškuose, stovėjo koplytėlė, į kurią vykdavo melstis ir Kriklinių žmonės. Po kiek laiko koplytėlė perkelta į Kriklinius. Retkarčiais atvykdavo iš Pumpėnų karmelitas ir laikydavo pamaldas. Pirmoji medinė bažnyčia vietos gyventojų rūpesčiu pastatyta 1781 m. Ji buvo Pumpėnų parapijos filija. XIX a. veikė parapinė mokykla. 1897 m. bažnyčia … [Skaityti toliau…]
Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia – nauja katalikų bažnyčia Mažeikiuose.
Prienų seniūnas grafas Mykolas Butleris 1781 m. pradėjo statyti bažnyčią. Statybą tęsė jo įpėdinis Kazimieras Sapiega. 1783 m. bažnyčia tapo Marijampolės parapijos filija. 1823 m. Igliaukoje gyveno 2, o 1844 m. – 3 marijonai kunigai. Vėliau marijonai pasistatė dviaukštį namą. Marijonas kunigas Juozapas Gegužinskas (1821–1887) apkaltintas lankęs miške sukilėlių būrį. Už tai 1863 m. areštuotas, … [Skaityti toliau…]
Šeštokų dvaro savininkės Baldauskaitės bažnyčiai paskyrė 8 margus žemės ir namus klebonijai. 1921 m. įkurta parapija (iš dalies Krosnos ir Rudaminos parapijų kaimų). Pirmasis klebonas buvo Kajetonas Zdančius, 1921 m. grįžęs iš Žitomiro vyskupijos. Pamaldos laikytos geležinkelio stoties pastate, vėliau – klebonijos klojime. Pagal inžinieriaus J. Vitembergo projektą 1922–1924 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Klebono … [Skaityti toliau…]
Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia stovi Kaltinėnuose. Bažnyčia atstatyta po 1986 m. kilusio gaisro. Bažnyčioje įrengti skaitmeniniai vargonai, langus puošia vitražai, yra 500 vietų salė. Prie bažnyčios įsikūrę senelių globos namai su sveikatingumo kompleksu.
Pirmoji bažnyčia Tryškiuose pastatyta XVI a. pradžioje. Nėra tikslių duomenų, kaip ji atrodė, tačiau žinant to meto bažnyčių statymo Žemaitijoje tradicijas, galima įtarti, jog tokioje gyvenvietėje kaip Tryškiai, galėjo būti pastatyta rąstinė, nedidelė, labiau koplyčią primenanti bažnyčia. Yra aiškių duomenų, jog užėjus protestantizmo bangai, XVI a. pabaigoje tryškiu valdę didikai Šemetos tapo protestantais, išvarė katalikų … [Skaityti toliau…]