Universalizmas (lot. salutis universalis – „visuotinis išganymas“) – tai krikščioniškas mokymas, kad galiausiai visi žmonės (o kartais net puolę angelai ir Šėtonas) bus išgelbėti ir pateks į Dievo karalystę. Nėra amžino pragaro, nėra galutinio pasmerkimo – visi, absoliučiai visi, anksčiau ar vėliau bus sutaikyti su Dievu.
Trys pagrindiniai universalizmo variantai
- Klasikinis universalizmas (III–VI a.)
Origenas (185–254) – didžiausias vardas. Mokė, kad po ilgo valomojo proceso (apokatastasis pantōn – „visų dalykų atstatymas“) net velnias ir demonai bus išgelbėti.
Citata iš Origeno: „Galų gale viskas bus pavaldi Kristui, net priešai po Jo kojomis“ (1 Kor 15,28). - Evangeliškasis universalizmas (XIX–XXI a.)
George MacDonald, Hannah Whitall Smith, Karl Barth (netiesiogiai), Rob Bell („Love Wins“, 2011), Gregory MacDonald („The Evangelical Universalist“).
Jie sako: Dievas išgelbės visus per Kristų, bet ne visi vienu metu – vieni šioje žemėje, kiti po mirties per valomąją ugnį. - Liberalusis universalizmas
Daugelis šiuolaikinių protestantų liberalų ir unitarų universalistų – visi keliai veda į Dievą, pragaras tiesiog neegzistuoja.
Pagrindiniai Biblijos tekstai, kuriais remiasi universalistai
- 1 Tim 2,4 – „Dievas nori, kad visi žmonės būtų išgelbėti.“
- 1 Tim 4,10 – „Dievas yra visų žmonių Gelbėtojas, ypač tikinčiųjų.“
- Rom 5,18 – „Kaip vieno nusižengimas visiems žmonėms užtraukė pasmerkimą, taip vieno teisus darbas visiems žmonėms atnešė išteisinimą gyvenimui.“
- 1 Kor 15,22 – „Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti.“
- 1 Kor 15,28 – „Kai viskas bus Jam pavaldi, tada ir pats Sūnus bus pavaldus Tam, kuris Jam visa pavaldino, kad Dievas būtų viskas visame.“
- Kol 1,20 – „Per Jį sutaikinti viską su savimi… ar tai kas danguje, ar kas žemėje.“
- Fil 2,10–11 – „Kiekvienas kelis suklups… ir kiekvienas liežuvis išpažins, kad Jėzus Kristus yra Viešpats.“
Kodėl oficiali Bažnyčia atmetė universalizmą?
- 553 m. II Konstantinopolio susirinkimas pasmerkė Origeno mokymą apie „visų galutinį išgelbėjimą“.
- Katalikų Bažnyčia (Katekizmas 1035) ir dauguma protestantų išpažinimų laiko amžiną pragarą dogmatiška tiesa.
- Pagrindinis argumentas: jei visi išgelbėti, tai Evangelijos skelbimas praranda skubumą („valgykime ir gerkime, nes rytoj visi pateksime į dangų“).
Šiuolaikiniai universalistai atsako
- „Dievo meilė negali būti mažesnė už mūsų meilę – nė vienas tėvas amžinai nekankintų savo vaiko.“
- „Amžinas pragaras prieštarauja Dievo pergalei – jei velnias laimi bent vieną sielą, Kristus nėra visagalis.“
- „Daugelis ‘amžino’ žodžių graikiškai (aiōnios) reiškia ‘amžiui būdingas’, o ne begalinis.“
Trumpas palyginimas
| Doktrina | Kas laukia neišgelbėtų? | Pagrindiniai šalininkai |
|---|---|---|
| Tradicinė | Amžinas pragaras | Katalikai, stačiatikiai, dauguma evangelikų |
| Anihiliacionizmas | Galutinis sunaikinimas | Adventistai, J. Stott, E. Fudge |
| Universalizmas | Visi galiausiai išgelbėti | Origenas (pasmerktas), Rob Bell, G. MacDonald |
Universalizmas sako: Dievo meilė per didelė, kad leistų bent vienai sielai amžinai žūti.
Oficiali Bažnyčia atsako: Dievo šventumas ir žmogaus laisvė per dideli, kad visi būtų išgelbėti prieš jų valią.
Tai viena karščiausių šiuolaikinių teologinių kovų – ypač tarp jaunų evangelikų.
Daugelis jų klausia: „Ar tikrai mylintis Tėvas gali amžinai kankinti savo vaikus?“
Universalistai atsako: „Ne. Galiausiai visi grįš namo.“
Kiti: „Taip gali, nes meilė niekada neprievartauja laisvės.“
Kol kas oficiali doktrina – ne universalizmas.
Bet diskusija gyva kaip niekada.