Tekstai

The Slavery Question (1854) – liet. Vergijos klausimas. šis John Lawrence darbas yra itin aštrus moralinis ir religinis traktatas, parašytas tuo metu, kai Amerika buvo atsidūrusi ant pilietinio karo slenksčio, o krikščionių bažnyčios viduje vyko skausmingas skilimas dėl požiūrio į žmogaus vergiją. Traktatas pasirodė 1854 m. – tai metai, kai JAV buvo priimtas Kanzaso-Nebraskos aktas, … [Skaityti toliau…]

Ispanijos moriskai: jų atsivertimas ir ištrėmimas (The Moriscos of Spain: Their Conversion and Expulsion). Šis Henry Charles Lea darbas yra viena pamatinių studijų, nagrinėjančių vieną tragiškiausių ir sudėtingiausių Ispanijos istorijos puslapių – musulmonų kilmės gyventojų persekiojimą, jų dvasinį palaužimą ir galutinį išvarymą. XVI a. pabaigoje ir XVII a. pradžioje Ispanijoje vyko viena didžiausių priverstinių migracijų … [Skaityti toliau…]

Ankstyvųjų viduramžių Europa buvo panaši į verdantį katilą. Karolingų imperija, kadaise vienijusi Vakarų krikščioniją, iro akyse, o jos likučiai tapo ambicingų valdovų kovos lauku. Būtent šiame fone 922 m. Koblenco susirinkimas arba sinodas iškyla kaip vienas svarbiausių, nors dažnai vadovėliuose primirštų, politinių ir bažnytinių įvykių. Tai nebuvo tik sausas dvasininkų susitikimas – tai buvo bandymas … [Skaityti toliau…]

Malonės ediktas – tai vienas ankstyviausių ir svarbiausių Ispanijos inkvizicijos instrumentų, atsiradęs XV amžiaus pabaigoje, kai 1478 m. buvo įkurta Karališkoji Ispanijos inkvizicija. Originalo kalba jis vadinosi edicto de gracia. Terminas nėra vėlyvas ar modernus – jis vartotas jau pačiuose pirmuosiuose inkvizicijos dokumentuose, o pati praktika buvo sukurta inkvizitorių Tomás de Torquemados ir jo aplinkos … [Skaityti toliau…]

Biblijoje gausu stebuklų, tačiau Jozuės knygos 10-ajame skyriuje aprašytas įvykis išsiskiria savo mastu. Tai akimirka, kai žmogaus balsas privertė sustoti patį didžiausią mūsų sistemos šviesulį. Kodėl Jozuė šaukėsi saulės būtent virš Gibeono ir kokią žinią tai neša mums šiandien? Gibeonas buvo vienas svarbiausių to meto miestų, įsikūręs ant aukštos kalvos į šiaurę nuo Jeruzalės. Tai … [Skaityti toliau…]

Erazmo Roterdamiečio „Pagyros kvailybei“ (Moriae Encomium, In Praise of Folly) yra vienas įtakingiausių Renesanso tekstų, kuriame susipina gilus humanizmas, aštri satyra ir teologinė kritika. Nors knyga parašyta prieš pat reformaciją, ji paruošė dirvą esminiams pokyčiams Europoje. Kūrinio pavadinimas „Moriae Encomium“ turi dvigubą prasmę. Lotyniškai tai reiškia „Pagyros kvailybei“, tačiau graikiškai žodis Moria primena Erazmo geriausio … [Skaityti toliau…]

„Kenterberio pasakojimai“ (originalus pavadinimas anglų kalba – The Canterbury Tales) – tai vienas svarbiausių vėlyvųjų viduramžių literatūros paminklų, kurį XIV a. pabaigoje (manoma, tarp 1387 m. ir 1400 m.) parašė žymiausias to meto anglų poetas, vadinamas „anglų literatūros tėvu“ – Geoffrey Chauceris (Džofris Čoseris). Nors kūrinys liko nebaigtas, jis tapo revoliuciniu dėl autoriaus sprendimo rašyti … [Skaityti toliau…]

Johno Miltono „Prarastasis rojus“ (Paradise Lost, La Divina Commedia, 1667) yra laikomas vienu didingiausių kūrinių anglų literatūros istorijoje. Tai ne tik epinė poema, bet ir sudėtingas teologinis bei filosofinis traktatas, suformavęs modernų Vakarų kultūros vaizdinį apie pragarą, dangų ir patį Šėtoną. 1. Pagrindinė siužetinė linija Kūrinys prasideda in medias res (įvykių sūkuryje) – po nepavykusio … [Skaityti toliau…]

Adomo ir Ievos gyvenimas – tai tekstų grupė, lotyniškai žinoma kaip Vita Adae et Evae, o graikiškoje tradicijoje paplitusi Moshės apokalipsės (Apocalypsis Mosis) pavadinimu. Nors pavadinimas nurodo pranašą Mozę, tai yra literatūrinis rėmas, teigiantis, jog ši istorija Mozei buvo apreikšta ant Sinajaus kalno. Tai vienas emocionaliausių ir detaliausių apokrifų, pasakojančių apie pirmųjų žmonių būtį po … [Skaityti toliau…]

„Adomo testamentas“ (Testament of Adam) yra vienas intriguojančių ankstyvosios krikščionybės apokrifų, kuris skaitytoją nukelia į pirmųjų žmonių egzistencijos saulėlydį. Šis III–IV a. kūrinys, mokslo pasaulyje žinomas lotynišku pavadinimu Testamentum Adami, originaliai buvo parašytas sirų kalba (Diyatēqī d-Ādām). Jis priklauso literatūrinio žanro „testamentams“, kuriuose bibliniai patriarchai prieš mirtį susirenka savo vaikus, kad perduotų jiems ne materialų … [Skaityti toliau…]

Meksika turi turtingą religijos istoriją, kurios ištakos siekia senovės civilizacijas. Dar prieš ispanų atvykimą regionas buvo įvairių kultūrų, turėjusių savo dvasines praktikas ir dievų panteonus, centras. Majai, actekai, zapotekai ir kitos tautos praktikavo politeistinius tikėjimus, kuriuose dievai buvo susiję su gamta, kosmosu ir žmogaus gyvenimo ciklais. Actekų imperijoje religija buvo neatsiejama nuo politikos ir kasdienio … [Skaityti toliau…]

„Didysis Saliamono raktas“ (Clavicula Salomonis) yra vienas iš garsiausių viduramžių maginių traktatų, priskiriamų legendiniam Izraelio karaliui Saliamonui. Šis veikalas, išlikęs įvairiuose rankraščiuose ir vėliau išverstas į anglų kalbą S. L. MacGregor Matherso, apima ritualus, maldas, talismanų gamybą ir dvasines praktikas. Viena iš reikšmingiausių dalių – Egzorcisto išpažintis, esanti IV skyriuje. Ji atskleidžia, kad maginė praktika … [Skaityti toliau…]