Nerimas – vienas dažniausių jausmų, kurį žmonės patiria kasdien. Baimė dėl rytojaus, sveikatos, pinigų ar santykių gali užgožti mintis. Biblija jo nevengia: nuo Senojo Testamento iki Naujojo nerimas minimas kaip tikra žmogaus dalis, bet visada su kvietimu pasitikėti Dievu.
Senajame Testamente nerimas dažnai siejamas su kasdienėmis bėdomis. Psalmėse Dovydas daug kartų kalba apie vidinį nerimą: „Kodėl tu, mano siela, liūdi ir nerimsti manyje? Viliuosi Dievu” (Ps 42,6). Jis pripažįsta jausmą, bet nukreipia jį į viltį. Kitur: „Mesk ant Viešpaties savo rūpestį – jis tave išlaikys” (Ps 55,23). Tai ne abstrakti mintis, o praktinis patarimas: atiduoti naštą Dievui, nes jis rūpinasi.
Pranašai kaip Izaijas ramina: „Nebijok, nes aš su tavimi; nenusimink, nes aš tavo Dievas” (Iz 41,10). Nerimas čia – baimė dėl ateities, karų ar tremties, bet Dievas žada būti šalia. Jokūbo knygoje sakoma: „Argi tarp jūsų kas kenčia? Tesimeldžia” (Jok 5,13) – malda kaip vaistas nuo nerimo.
Naujajame Testamente Jėzus tiesiogiai kalba apie nerimą Kalno pamoksle: „Nesirūpinkite rytdiena, nes rytdiena pati savimi pasirūpins. Kiekvienai dienai užteks savo vargo” (Mt 6,34). Jis lygina žmones su paukščiais ir lelijomis: Dievas juos maitina ir aprengia, tad kiek labiau rūpinsis mumis. Čia nerimas vaizduojamas kaip pasitikėjimo trūkumas: jei Dievas Tėvas žino mūsų poreikius, kam jaudintis iš anksto?
Paulius laiškuose duoda konkrečių nurodymų. Filipiečiams: „Nesirūpinkite niekuo, bet viskuo tebūnie jūsų prašymai Dievui išreiškiami malda ir dėkojimu. Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje” (Fil 4,6–7). Tai ne tik draudimas nerimauti, o receptas: malda, dėkojimas ir ramybė kaip apsauga širdžiai. Pirmame Petro laiške: „Visus savo rūpesčius meskite ant jo, nes jis jumis rūpinasi” (1 Pt 5,7).
Biblija nerimą laiko natūraliu, bet ne neišvengiamu. Jis kyla iš baimės prarasti kontrolę ar ateitį, bet sprendimas – pasitikėjimas Dievu. Ne ignoruoti jausmus, o atnešti juos maldoje. Daug psalmių prasideda skundu, bet baigiasi pagyrimu – tai kelias iš nerimo į ramybę.
Šiandien žmonės nerimauja dėl darbo, santykių ar pasaulio įvykių. Biblijos žodžiai primena: nerimas nekeičia nieko, bet malda ir pasitikėjimas gali pakeisti požiūrį. Tai ne lengvas kelias, bet nuolatinis pasirinkimas kasdien atiduoti naštą tam, kuris žada nešti ją už mus.