Egzorcizmo apeigos apsėstiesiems (De Exorcizandis Obsessis a Daemonio)

Kai 1614 metais popiežius Paulius V patvirtino naująjį „Rituale Romanum“, jame esantis skyrius „De Exorcizandis Obsessis a Daemonio“ (liet. „Apie apsėstųjų demonais egzorcizavimą“, taip pat verčiamas kaip „Egzorcizmo apeigos apsėstiesiems“, „Apsėstųjų egzorcizavimas“, „Apsėstųjų išlaisvinimo apeigos“ ar „Egzorcizavimas apsėstiesiems“) tapo oficialiu dvasinės karybos standartu beveik keturiems šimtmečiams. Tai nebuvo tiesiog maldynas – tai buvo karinis instruktažas dvasininkams, sukurtas laikmetyje, kai riba tarp matomo ir nematomo pasaulio buvo itin trapi, o Bažnyčia jautė pareigą apginti tikinčiuosius nuo tamsos jėgų pasitelkdama maksimalų autoritetą ir lotynų kalbos griežtumą.

Kovos strategija: 21 rubrika ir egzorcisto skepticizmas

Senasis ritualas prasidėjo ne nuo maldų, o nuo 21 instrukcijos (rubrikos), kurios nubrėžė itin griežtas ribas tarp tikro apsėdimo ir žmogaus vaizduotės ar ligos. Šiame tekste kunigas pirmiausia buvo mokomas būti skeptiku. Rubrikose buvo įrašytas garsusis perspėjimas: egzorcistas neturi lengvai patikėti, kad kažkas yra apsėstas, nes piktosios dvasios klasta neturi ribų. Demonai senajame rituale vaizduojami kaip rafinuoti melagiai, kurie gali imituoti ligos simptomus, gąsdinti kunigą jo paties nuodėmėmis arba apsimesti, kad jie jau pasišalino, siekdami išvengti tolesnių kančių.

Viena įdomiausių senojo dokumento dalių – nurodymas kunigui nesivelti į jokius intelektualius debatus su dvasia. Buvo nuspręsta, kad bet koks nukrypimas į asmeninius klausimus, smalsumą dėl ateities ar paslėptų lobių yra tiesioginis pavojus egzorcisto sielai. Kunigas turėjo išlikti ramus, orus ir nepalaužiamas, o jo kalba – sausa ir orientuota tik į dvasios vardo bei pasišalinimo laiko sužinojimą.

Imperatyvas: Tiesmukas įsakymas tamsai

Esminis „De Exorcizandis Obsessis a Daemonio“ bruožas, skiriantis jį nuo vėlesnių modifikacijų, buvo jo imperatyvus pobūdis. Čia kunigas ne tik prašė Dievo pagalbos – jis veikė kaip tiesioginis Kristaus įgaliotinis, turintis galią įsakyti. Lotyniški terminai, tokie kaip „Precipio tibi“ (Įsakau tau) ir „Exorcizo te“ (Užkeikiu tave), skambėjo kaip juridiniai nuosprendžiai.

Senasis tekstas naudojo itin kovingą leksiką. Demonai buvo vadinami „netyriausiomis dvasiomis“, „mirties kurstytojais“, „senosiomis gyvatėmis“ ir „visos žmonijos priešais“. Šie epitetai nebuvo skirti dramatizmui; jie buvo dvasinis instrumentas, skirtas sugriauti demonišką puikybę. Tikėta, kad piktąją dvasią labiausiai žeidžia jos tikrosios, puolusios prigimties įvardijimas ir pripažinimas, kad ji yra visiškai pavaldi Kūrėjui.

Liturginis veiksmas ir dvasinė aplinka

Ritualas reikalavo specifinės aplinkos ir įrankių, kurie pabrėžė apeigos rimtumą:

• Violetinė stula: Kunigas užsidėdavo violetinę epitrachilį, kurios galą privalėdavo uždėti ant apsėstojo pečių. Tai simbolizavo, kad Bažnyčios autoritetas tiesiogiai apgaubia ir saugo žmogų.
• Švęstas vanduo ir druska: Šlakstymas vykdavo ne tik palaiminimui, bet ir dvasiniam valymui, nuolat darant Kryžiaus ženklą, kuris tekste vadinamas neįveikiamu skydu.
• Šventasis Raštas: Dažniausiai būdavo skaitomas Evangelijos pagal Joną prologas (In principio erat Verbum), kuris savo teologiniu svoriu turėjo triuškinti bet kokią tamsos apgaulę.

Šis 1614 m. dokumentas pasižymėjo tuo, ką vėlesni kritikai pavadino „dvasiniu brutalumu“, tačiau jo gynėjai tai laikė „dvasiniu gailestingumu“ – nes jame nebuvo palikta vietos deryboms. Tai buvo procesas, kuriame kunigas jautėsi esąs fronto linijoje, o lotynų kalba veikė kaip nekintamas, sakralus kodas, kurio demonas negalėjo iškraipyti ar išvengti.

Istorinė reikšmė ir sprendimų motyvai

Sprendimas suvienodinti šį ritualą 1614 metais kilo iš poreikio apsaugoti tikinčiuosius nuo vietinių magiškų interpretacijų ar prietarų, kurie kartais įsipindavo į egzorcizmo apeigas viduramžiais. Dokumentas įtvirtino, kad egzorcizmas yra vieša Bažnyčios malda, o ne asmeninis burtas. Jis reikalavo, kad kunigas prieš ritualą atliktų išpažintį, pasninkautų ir švęstų Mišias, taip paruošdamas savo vidinę „tvirtovę“ būsimam susidūrimui.

1999 metais, kai pasirodė naujasis egzorcizmo apeigynas „De Exorcismis et Supplicationibus Quibusdam“ (Apie egzorcizmus ir tam tikrus maldavimus). Jis iš esmės skiriasi nuo savo pirmtako tuo, kad kovingą konfrontaciją pakeitė pastoraciniu rūpesčiu: jame drastiškai sumažinta tiesioginių įsakymų demonui, pirmenybę teikiant nuolankiam maldavimui į Dievą ir bendruomeniniam psalmynų giedojimui. Nepaisant šių modernių pokyčių, senasis 1614 m. „De Exorcizandis Obsessis a Daemonio“ išlieka nepralenkiamu dvasiniu paminklu laikams, kai kova su blogiu buvo suprantama ne kaip psichologinė trauma ar vidinis diskomfortas, o kaip tiesioginis, objektus judinantis ir svetimais balsais rėkiantis susidūrimas tarp kūrinijos maištininko ir jos Atpirkėjo.

APIE VELNIO DOMONAIS EGZORCIZAVIMĄ

R O M O S R I T U A L A S

IŠLEISTAS

DIDŽIOJO PONTIFIKO PAULIAUS V ĮSAKYMU

IR KITŲ PONTIFIKŲ

RŪPEČIU PERŽIŪRĖTAS

BEI

ŠVENČIAUSIOJO MŪSŲ VIEŠPATIES POPIEŽIAUS PIJAUS XI

AUTORITETU

PRITAIKYTAS PAGAL KANONŲ TEISĖS KODEKSO NORMAS

TIPINIS LEIDIMAS

ROMA

VATIKANO POLIGLOTINĖ SPAUSTUVĖ

MDCCCCXVI (1916)

Ritualo rodyklė

I Skyrius – Apie velnio apsėstųjų egzorcizavimą

II Skyrius – Velnio apsėstųjų egzorcizavimo apeigos

III Skyrius – Egzorcizmas prieš šėtoną ir angelus apostatus

I Skyrius

Apie velnio apsėstųjų
egzorcizavimą

1. KUNIGAS, turėdamas ypatingą ir aiškų Ordinaro leidimą egzorcizuoti velnio kankinamuosius, turi pasižymėti deramu pamaldumu, išmintimi ir gyvenimo nepeiktinumu. Pasitikėdamas ne savo, o dieviška galybe, atsiribojęs nuo bet kokio žmogiškųjų dalykų geismo, tegu šį pamaldų darbą atlieka iš meilės, ištvermingai ir nuolankiai. Be to, dera, kad jis būtų brandaus amžiaus ir gerbiamas ne tik dėl savo pareigų, bet ir dėl būdo rimtumo.
2. Tad norėdamas tinkamai atlikti savo pareigą, tegul stengiasi iš pripažintų autorių ir praktikos susipažinti su daugybe kitų jam naudingų nurodymų, kurie dėl trumpumo čia praleidžiami; tačiau šių kelių, pačių būtiniausių, privalo kruopščiai laikytis.
3. Visų pirma, tenepatiki lengvai, kad kas nors yra velnio apsėstas, bet težino tuos ženklus, kuriais apsėstasis atskiriamas nuo tų, kurie kenčia dėl melancholijos (lot. atra bile) ar kokios kitos ligos. O apsėdimo ženklai yra šie: kalbėti daugeliu žodžių nežinoma kalba arba suprasti ja kalbantįjį; atskleisti tolimus ir paslėptus dalykus; rodyti jėgas, viršijančias amžiaus arba prigimtinės būklės galimybes; ir kiti panašūs dalykai, kurie, kuo daugiau jų sutampa, tuo didesni yra įrodymai.
4. Kad šiuos dalykus geriau pažintų, po vieno ar kito egzorcizmo tepaklausia apsėstojo, ką šis jautė sieloje ar kūne, idant sužinotų, nuo kokių žodžių labiausiai susidrumsčia nelabieji, kad vėliau tuos žodžius labiau pabrėžtų ir kartotų.
5. Teatkreipia dėmesį, kokiomis klastomis ir apgaulėmis naudojasi demonai, norėdami suklaidinti Egzorcistą: dažniausiai jie atsakinėja melagingai ir sunkiai pasireiškia, kad Egzorcista, ilgai varginamas, pasiduotų, arba kad atrodytų, jog ligonis nėra velnio kankinamas.
6. Kartais, jau pasireiškę, jie pasislepia ir palieka kūną tarsi laisvą nuo bet kokio vargo, kad ligonis manytų esąs visiškai išlaisvintas; tačiau Egzorcista neturi liautis, kol nepamatys išlaisvinimo ženklų.
7. Kartais demonai sukuria įvairiausias įmanomas kliūtis, kad ligonis nepaklustų egzorcizmams, arba bando įtikinti, kad liga yra natūrali; kartais, egzorcizmo metu, jie užmigdo ligonį ir parodo jam kokią nors viziją, patys pasislėpdami, kad ligonis atrodytų išlaisvintas.
8. Kai kurie parodo, kad yra padarytas užkerėjimas (lot. maleficium), ir kas jį padarė, bei būdą jam panaikinti; bet tesaugojasi, kad dėl to nesikreiptų pas burtininkus, raganas ar kitus asmenis, išskyrus Bažnyčios tarnus, ir kad nesinaudotų prietarais ar kokiu kitu neleistinu būdu.
9. Kartais velnias leidžia ligoniui nurimti ir priimti švenčiausiąją Eucharistiją, kad atrodytų pasitraukęs. Galiausiai, nesuskaičiuojamos yra velnio klastos ir apgaulės žmogui suvedžioti, todėl Egzorcista turi būti atsargus, kad nebūtų apgautas.
10. Todėl, atsimindamas mūsų Viešpaties žodžius, kad yra demonų veislė, kuri neišvaroma kitaip, kaip tik malda ir pasninku (Mt 17, 20), tegul pasirūpina, sekdamas Šventųjų Tėvų pavyzdžiu, kiek įmanoma, tiek pats, tiek per kitus naudoti šias dvi galingiausias priemones dieviškai pagalbai išmelsti ir demonams išvaryti.
11. Apsėstasis turi būti egzorcizuojamas atvestas į bažnyčią, jei tai patogiai įmanoma, arba į kitą religingą ir garbingą vietą, atskirai nuo minios; bet jei jis serga ar dėl kitos rimtos priežasties, gali būti egzorcizuojamas privačiuose namuose.
12. Apsėstasis tebūna paragintas, jei yra sveiko proto ir kūno, melstis Dievui už save, pasninkauti ir dažniau, kunigo nuožiūra, sustiprinti save šventąja išpažintimi bei komunija; o egzorcizmo metu tegul visą save sutelkia, kreipiasi į Dievą ir su tvirtu tikėjimu bei visu nuolankumu prašo iš Jo išgelbėjimo. Ir kai yra smarkiau kankinamas, tegul kantriai ištveria, niekuo neabejodamas dėl Dievo pagalbos.
13. Rankose arba prieš akis tegul turi Nukryžiuotąjį. Taip pat Šventųjų relikvijos, kur jų galima gauti, pagarbiai ir saugiai surištos bei uždengtos, tegul būna pagarbiai priglaudžiamos prie apsėstojo krūtinės ar galvos; bet reikia saugotis, kad su šventais dalykais nebūtų elgiamasi nepagarbiai arba kad demonas jiems nepadarytų jokios žalos. Tačiau švenčiausioji Eucharistija tenebūna dedama ant apsėstojo galvos ar kitaip glaudžiama prie jo kūno dėl nepagarbos pavojaus.
14. Egzorcista tenesileidžia į daugžodžiavimą arba nereikalingus bei smalsius klausinėjimus, ypač apie ateities ar paslėptus dalykus, kurie nepriklauso jo pareigoms; bet tegul įsako netyrajai dvasiai tylėti ir atsakinėti tik į tai, ko klausiama; ir tenetiki ja, jei demonas apsimestų kokio nors šventojo, mirusiojo siela ar geruoju Angelu.
15. Būtini klausimai yra, pavyzdžiui: apie apsėdusių dvasių skaičių ir vardus, apie laiką, kada jos įėjo, apie priežastį ir kitus panašius dalykus. Kitus demono niekus, juokus ir kvailystes Egzorcista tegul nutildo arba niekina, o esančius šalia, kurių turi būti nedaug, teperspėja, kad nekreiptų į tai dėmesio ir patys neklausinėtų apsėstojo, bet verčiau nuolankiai ir karštai melstųsi už jį Dievui.
16. Egzorcizmus tegul atlieka ir skaito įsakmiai, su valdžia, didžiu tikėjimu, nuolankumu ir užsidegimu; ir kai pamatys, kad dvasia labai kankinasi, tada tegul labiau spaudžia ir ragina. Ir kaskart, kai pamatys apsėstąjį kurioje nors kūno dalyje krūpčiojant, jaučiant dūrius ar kur nors atsirandantį patinimą, ten tegul daro kryžiaus ženklą ir pašlaksto švęstu vandeniu, kurį turi turėti paruoštą.
17. Tegul taip pat stebi, nuo kokių žodžių demonai labiausiai dreba, ir juos dažniau tekartoja; ir kai prieis prie grasinimų, tegul juos taria vėl ir vėl, vis didindamas bausmę; ir jei mato darąs pažangą, tegul tęsia dvi, tris, keturias valandas ir ilgiau, kiek pajėgs, kol pasieks pergalę.
18. Todėl Egzorcista tesaugojasi duoti ar patarti apsėstam ligoniui kokius nors vaistus; šį rūpestį tegul palieka gydytojams.
19. Egzorcizuodamas moterį, visada tegul turi šalia padorių asmenų, kurie laikytų apsėstąją, kai ji blaškoma demono; pageidautina, kad šie asmenys būtų artimi kenčiančiosios giminaičiai; ir, atsimindamas padorumą, Egzorcista tesaugojasi pasakyti ar padaryti ką nors, kas jam pačiam ar kitiems galėtų tapti blogų minčių proga.
20. Egzorcizmo metu tegul naudoja Šventojo Rašto žodžius, o ne savo ar svetimus. Ir tegul liepia demonui pasakyti, ar jis laikomas tame kūne dėl kokio nors maginio veiksmo, burtų ženklų ar įrankių; jei apsėstasis juos yra prarijęs, tegul išvemia; o jei jie yra kur nors kitur už kūno ribų, tegul atskleidžia; ir surastus reikia sudeginti. Apsėstasis taip pat paragintinas atskleisti Egzorcistai visas savo pagundas.
21. Jei apsėstasis bus išlaisvintas, reikia jį įspėti, kad rūpestingai saugotųsi nuodėmių, idant nesuteiktų demonui progos į jį sugrįžti, kad tam žmogui paskui nepasidarytų blogiau negu pirma.

II Skyrius

Velnio apsėstųjų
egzorcizavimo apeigos

Kunigas, įgaliotas Ordinaro, tinkamai atlikęs išpažintį arba bent jau širdyje gailėdamasis dėl savo nuodėmių, jei patogiai įmanoma – atlaikęs Švenčiausiąją Mišių auką, ir dieviškos pagalbos pamaldžiomis maldomis paprašęs, apsivilkęs kamža ir violetine stula, turėdamas priešais save apsėstąjį (surištą, jei yra pavojus), paženklina jį, save ir esančius šalia kryžiaus ženklu, apšlaksto švęstu vandeniu ir atsiklaupęs, kitiems atsiliepiant, kalba įprastinę Litaniją iki Maldų (imtinai).

Kyrie, eléison. (Viešpatie, pasigailėk.)
Christe, eléison. (Kristau, pasigailėk.)
Kyrie, eléison. (Viešpatie, pasigailėk.)

Kristau, išgirsk mus.
Kristau, išklausyk mus.

Tėve iš dangaus, Dieve, pasigailėk mūsų.
Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve, pasigailėk mūsų.
Šventoji Dvasia, Dieve, pasigailėk mūsų.
Šventoji Trejybe, vienas Dieve, pasigailėk mūsų.

Šventoji Marija, melski už mus.
Šventoji Dievo Gimdytoja, melski už mus.
Šventoji Mergelių Mergele, melski už mus.

Šventasis Mykolai, melski už mus.
Šventasis Gabrieliau, melski už mus.
Šventasis Rapolai, melski už mus.
Visi šventieji Angelai ir Arkangelai, melskite už mus.
Visi šventieji palaimintųjų Dvasių būriai, melskite už mus.

Šventasis Jonai Krikštytojau, melski už mus.
Šventasis Juozapai, melski už mus.
Visi šventieji Patriarchai ir Pranašai, melskite už mus.

Šventasis Petrai, melski už mus.
Šventasis Pauliau, melski už mus.
Šventasis Andriau, melski už mus.
Šventasis Jokūbai, melski už mus.
Šventasis Jonai, melski už mus.
Šventasis Tomai, melski už mus.
Šventasis Jokūbai, melski už mus.
Šventasis Pilypai, melski už mus.
Šventasis Baltramiejau, melski už mus.
Šventasis Matai, melski už mus.
Šventasis Simonai, melski už mus.
Šventasis Tadai, melski už mus.
Šventasis Motiejau, melski už mus.
Šventasis Barnabai, melski už mus.
Šventasis Lukai, melski už mus.
Šventasis Morkau, melski už mus.
Visi šventieji Apaštalai ir Evangelistai, melskite už mus.
Visi šventieji Viešpaties Mokiniai, melskite už mus.

Visi šventieji Nekaltieji Vaikeliai, melskite už mus.
Šventasis Steponai, melski už mus.
Šventasis Laurynai, melski už mus.
Šventasis Vincentai, melski už mus.
Šventieji Fabianai ir Sebastianai, melskite už mus.
Šventieji Jonai ir Pauliau, melskite už mus.
Šventieji Kozmai ir Damijonai, melskite už mus.
Šventieji Gervazai ir Protazai, melskite už mus.
Visi šventieji Kankiniai, melskite už mus.

Šventasis Silvestrai, melski už mus.
Šventasis Grigaliau, melski už mus.
Šventasis Ambraziejau, melski už mus.
Šventasis Augustinai, melski už mus.
Šventasis Jeronimai, melski už mus.
Šventasis Martynai, melski už mus.
Šventasis Mikalojau, melski už mus.
Visi šventieji Vyskupai ir Išpažinėjai, melskite už mus.
Visi šventieji Mokytojai, melskite už mus.

Šventasis Antanai, melski už mus.
Šventasis Benediktai, melski už mus.
Šventasis Bernardai, melski už mus.
Šventasis Domininkai, melski už mus.
Šventasis Pranciškau, melski už mus.
Visi šventieji Kunigai ir Levitai, melskite už mus.
Visi šventieji Vienuoliai ir Atsiskyrėliai, melskite už mus.

Šventoji Marija Magdaliete, melski už mus.
Šv. Agota, melski už mus.
Šventoji Liucija, melski už mus.
Šventoji Agne, melski už mus.
Šventoji Cecilija, melski už mus.
Šventoji Kotryna, melski už mus.
Šventoji Anastazija, melski už mus.
Visos šventosios Mergelės ir Našlės, melskite už mus.

Visi Dievo Šventieji ir Šventosios, užtarkite mus.

Būk mums maloningas, atleisk mums, Viešpatie.
Būk mums maloningas, išklausyk mus, Viešpatie.

Nuo viso pikto gelbėk mus, Viešpatie.
Nuo visokios nuodėmės gelbėk mus, Viešpatie.
Nuo savo rūstybės gelbėk mus, Viešpatie.
Nuo staigios ir netikėtos mirties gelbėk mus, Viešpatie.
Nuo velnio žabangų gelbėk mus, Viešpatie.
Nuo pykčio, neapykantos ir visokios piktos valios gelbėk mus, Viešpatie.
Nuo ištvirkavimo dvasios gelbėk mus, Viešpatie.
Nuo žaibo ir audros gelbėk mus, Viešpatie.
Nuo žemės drebėjimo nelaimės gelbėk mus, Viešpatie.
Nuo maro, bado ir karo gelbėk mus, Viešpatie.
Nuo amžinosios mirties gelbėk mus, Viešpatie.

Per šventojo Tavo Įsikūnijimo paslaptį gelbėk mus, Viešpatie.
Per Tavo Atėjimą gelbėk mus, Viešpatie.
Per Tavo Gimimą gelbėk mus, Viešpatie.
Per Tavo Krikštą ir šventą pasninką gelbėk mus, Viešpatie.
Per Tavo Kryžių ir Kančią gelbėk mus, Viešpatie.
Per Tavo Mirtį ir Palaidojimą gelbėk mus, Viešpatie.
Per Tavo šventą Prisikėlimą gelbėk mus, Viešpatie.
Per Tavo nuostabų Įžengimą į dangų gelbėk mus, Viešpatie.
Per Šventosios Dvasios Guodėjos atėjimą gelbėk mus, Viešpatie.
Teismo dieną gelbėk mus, Viešpatie.

Mes, nusidėjėliai, Tave prašome, išklausyk mus.
Kad mums atleistum, Tave prašome, išklausyk mus.
Kad mūsų pasigailėtum, Tave prašome, išklausyk mus.
Kad mus į tikrą atgailą atvesti teiktumeis, Tave prašome, išklausyk mus.
Kad savo šventąją Bažnyčią valdyti ir išlaikyti teiktumeis, Tave prašome, išklausyk mus.
Kad Apaštališkąjį Ganytoją (Popiežių) ir visus bažnytinius luomus šventoje tikyboje išlaikyti teiktumeis, Tave prašome, išklausyk mus.
Kad šventosios Bažnyčios priešus pažeminti teiktumeis, Tave prašome, išklausyk mus.
Kad krikščionių karaliams ir kunigaikščiams taiką ir tikrą santarvę duoti teiktumeis, Tave prašome, išklausyk mus.
Kad visai krikščionių liaudžiai taiką ir vienybę suteikti teiktumeis, Tave prašome, išklausyk mus.
Kad visus klystančius į Bažnyčios vienybę pašaukti ir visus netikinčius į Evangelijos šviesą atvesti teiktumeis, Tave prašome, išklausyk mus.
Kad mus pačius savo šventoje tarnystėje sustiprinti ir išlaikyti teiktumeis, Tave prašome, išklausyk mus.
Kad mūsų protus dangiškais troškimais pakylėtum, Tave prašome, išklausyk mus.
Kad visiems mūsų geradariams amžinosiomis gėrybėmis atlygintum, Tave prašome, išklausyk mus.
Kad mūsų, mūsų brolių, artimųjų ir geradarių sielas nuo amžinojo pasmerkimo išgelbėtum, Tave prašome, išklausyk mus.
Kad žemės vaisius duoti ir išlaikyti teiktumeis, Tave prašome, išklausyk mus.
Kad visiems mirusiems tikintiesiems amžinąjį atilsį duoti teiktumeis, Tave prašome, išklausyk mus.
Kad mus išklausyti teiktumeis, Tave prašome, išklausyk mus.

Dievo Sūnau, Tave prašome, išklausyk mus.

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, atleisk mums, Viešpatie.
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, išklausyk mus, Viešpatie.
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų.

Kristau, išgirsk mus.
Kristau, išklausyk mus.

Kyrie, eléison.
Christe, eléison.
Kyrie, eléison.

Po to (kunigas) sako:

Antifona. Neatsimink, Viešpatie, mūsų ar mūsų tėvų kaltybių ir nebausk mūsų už mūsų nuodėmes.

Tėve mūsų (tyliai iki):

V. Ir nevesk mūsų į pagundą.
A. Bet gelbėk mus nuo pikto.

53 Psalmė

Dieve, savo vardu gelbėk mane,
ir savo galybe apgink mano bylą.

Dieve, išklausyk mano maldą;
išgirsk mano burnos žodžius.

Nes puikuoliai sukilo prieš mane ir smurtininkai tykojo mano gyvybės;
jie neturėjo Dievo prieš savo akis.

Štai Dievas man padeda,
Viešpats palaiko mano gyvybę.

Aigręžk pikta mano priešams
ir dėl savo ištikimybės sunaikink juos.

Savanoriškai aukosiu tau,
šlovinsiu tavo vardą, Viešpatie, nes jis geras.

Nes iš visų vargų jis mane išgelbėjo,
ir mano akis matė mano priešų gėdą.

Garbė Dievui Tėvui.

V. Gelbėk savo tarną (savo tarnaitę).
A. Mano Dieve, pasitikintį (-čią) Tavimi.

V. Būk jam (jai), Viešpatie, galybės bokštas.
A. Priešų akivaizdoje.

V. Teneįveikia jo (jos) priešas.
A. Ir nedorybės sūnus tenedrįsta jam (jai) kenkti.

V. Atsiųsk jam (jai), Viešpatie, pagalbą iš šventovės.
A. Ir iš Siono gink jį (ją).

V. Viešpatie, išklausyk mano maldą.
A. Ir mano šauksmas tave tepasiekia.

V. Viešpats su jumis.
A. Ir su tavo dvasia.

Melskimės. Malda.

DIEVE, kuriam būdinga visada gailėtis ir atleisti: priimk mūsų maldavimą, kad šį savo tarną (šią savo tarnaitę), kurį (kurią) kausto nuodėmių grandinė, Tavo gailestingumas maloningai išrištų.

ŠVENTASIS VIEŠPATIE, visagali Tėve, amžinasis Dieve, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėve, kuris tą pabėgėlį tironą ir apostatą pasmerkei pragaro ugniai ir kuris atsiuntei į šį pasaulį savo Viengimį, kad tą riaumojantįjį sutrintų: skubiai pažvelk, paskubėk išplėšti žmogų, sukurtą pagal Tavo paveikslą ir panašumą, iš pražūties ir vidudienio demono valdžios. Suteik, Viešpatie, savo baimę žvėriui, kuris naikina Tavo vynuogyną. Suteik savo tarnams pasitikėjimo narsiai kovoti prieš patį nedoriausią slibiną, kad jis neniekintų besiviliančių Tavimi ir nesakytų, kaip faraonas, kuris yra taręs: „Dievo nepažįstu ir Izraelio nepaleisiu“. Tepriverčia jį Tavo galinga dešinė pasitraukti nuo Tavo tarno N. (nuo Tavo tarnaitės N.), kad ilgiau nebedrįstų laikyti belaisviu to, kurį Tu teikeisi sukurti pagal savo paveikslą ir savo Sūnuje atpirkai: Kuris su Tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje, Dievas, per visus amžių amžius.

A. Amen.

2. Tada teįsako demonui šiuo būdu:

ĮSAKAU tau, kad ir kas būtum, netyroji dvasia, ir visiems tavo sėbrams, apsėdusiems šį Dievo tarną (šią Dievo tarnaitę): kad per mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus įsikūnijimo, kančios, prisikėlimo ir įžengimo į dangų slėpinius, per Šventosios Dvasios atsiuntimą ir per to paties mūsų Viešpaties atėjimą teisti, pasakytum man savo vardą, savo išėjimo dieną ir valandą, duodamas kokį nors ženklą; ir kad man, Dievo tarnui, nors ir nevertam, visur viską paklustum ir šio Dievo kūrinio, esančiųjų šalia ar jų turto jokiu būdu neįžeistum.

3. Tada tebūna skaitomos virš apsėstojo šios Evangelijos arba bent viena.

Šventosios Evangelijos pagal Joną skaitinys. (Jn 1, 1-14)

Tai sakydamas, paženklina save ir apsėstąjį kaktą, lūpas ir krūtinę.

PRADŽIOJE buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę. Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa. Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė.
Buvo Dievo siųstas žmogus, vardu Jonas. Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą ir kad visi per jį įtikėtų.
Jis pats nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti apie šviesą. Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šį pasaulį. Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per jį atsiradęs, bet pasaulis jo nepažino. Pas savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė. Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki jo vardą, kurie ne iš kraujo ir ne iš kūno norų, ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo užgimę (čia atsiklaupiama). Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos.

Šventosios Evangelijos pagal Morkų skaitinys
Mk 16, 15-18

Tuo metu Jėzus tarė savo mokiniams: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas. Kurie įtikės, tuos lydės šie ženklai: mano vardu jie išvarinės demonus, kalbės naujomis kalbomis, ims plikomis rankomis gyvates, ir jei išgertų mirštamų nuodų, jiems nepakenks. Jie dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks“.

Šventosios Evangelijos pagal Luką skaitinys
Lk 10, 17-20

Tuo metu sugrįžo septyniasdešimt du mokiniai ir džiūgaudami kalbėjo Jėzui: „Viešpatie, mums paklūsta net demonai dėl tavo vardo“. O jis jiems atsakė: „Mačiau šėtoną, kaip žaibą krintantį iš dangaus. Štai aš suteikiau jums galią mindžioti gyvates bei skorpionus ir visokią priešo galybę, kad niekas jums nepakenktų. Bet džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje“.

Šventosios Evangelijos pagal Luką skaitinys
Lk 11, 14-22

Tuo metu Jėzus išvarinėjo demoną, kuris buvo nebylys. Išvarius demoną, nebylys prakalbo, ir minios stebėjosi. Bet kai kurie iš jų sakė: „Jis išvaro demonus padedamas demonų valdovo Belzebubo“. Kiti, norėdami jį mėginti, reikalavo ženklo iš dangaus. Žinodamas jų mintis, jis tarė: „Kiekviena suskilusi karalystė bus nusiaubta, ir namai sugrius ant namų. Jeigu ir šėtonas suskaldytas, tai kaip išsilaikys jo karalystė? Jūs juk sakote mane išvarant demonus su Belzebubo pagalba. Jeigu aš išvarau demonus su Belzebubo pagalba, tai su kieno pagalba išvaro jūsų sūnūs? Todėl jie bus jūsų teisėjai. Bet jeigu aš išvarau demonus Dievo pirštu, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė. Kai galingas ginkluotas vyras saugo savo namus, jo turtas saugus. Bet jei užpuldamas jį nugali dar galingesnis, tai atima ginklus, kuriais anas pasitikėjo, ir išdalija grobį“.

V. Viešpatie, išklausyk mano maldą.
A. Ir mano šauksmas tave tepasiekia.

V. Viešpats su jumis.
A. Ir su tavo dvasia.

Melskimės. Malda.

VISAGALI Viešpatie, Dievo Tėvo Žodi, Jėzau Kristau, visos kūrinijos Dieve ir Viešpatie, kuris savo šventiesiems Apaštalams davei galią mindžioti gyvates ir skorpionus; kuris tarp kitų nuostabių savo įsakymų teikeisi pasakyti: „Išvarinėkite demonus“; kurio galybės nublokštas šėtonas lyg žaibas krito iš dangaus: su baime ir drebėdamas nuolankiai meldžiu Tavo šventąjį vardą, kad man, neverčiausiam savo tarnui, atleidęs visas mano kaltes, teiktumeis suteikti tvirtą tikėjimą ir galią, idant šį žiaurų demoną, apginkluotas Tavo šventosios rankos galybe, pasitikėdamas ir saugus užpulčiau: per Tave, Jėzau Kristau, mūsų Viešpatie Dieve, kuris ateisi teisti gyvųjų ir mirusiųjų, ir pasaulio ugnimi.

A. Amen.

4. Tada tepaženklina save ir apsėstąjį kryžiaus ženklu, teuždeda stulos galą jam ant kaklo ir, uždėjęs dešinę ranką jam ant galvos, tvirtai ir su didžiu tikėjimu tetaria tai, kas seka:

V. Štai Viešpaties Kryžius: bėkite, priešiškosios jėgos.
A. Nugalėjo Liūtas iš Judo giminės, Dovydo atžala.

V. Viešpatie, išklausyk mano maldą.
A. Ir mano šauksmas tave tepasiekia.

V. Viešpats su jumis.
A. Ir su tavo dvasia.

Melskimės. Malda.

DIEVE ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėve, šaukiuosi Tavo švento vardo ir nuolankiai meldžiu Tavo malonės: kad prieš šią ir kiekvieną netyrąją dvasią, kuri kankina šį Tavo kūrinį, teiktumeis man suteikti pagalbą. Per tą patį Viešpatį.

A. Amen.

Egzorcizmas

EGZORCIZMUOJU tave, nešvarioji dvasia, kiekvienas priešininko antpuoli, kiekviena šmėkla, kiekvienas legione, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu: būk išrautas ir bėk šalin nuo šio Dievo kūrinio. Tau įsako Tas, kuris liepė tave iš dangaus aukštybių nutrenkti į žemės gelmes. Tau įsako Tas, kuris įsakė jūrai, vėjams ir audroms. Tad klausyk ir bijok, šėtone, tikėjimo prieše, žmonių giminės priešininke, mirties nešėjau, gyvybės grobike, teisingumo griovėjau, blogybių šaknie, ydų kurstytojau, žmonių suvedžiotojau, tautų išdavike, pavydo skatintojau, godumo ištaka, nesantaikos priežastie, skausmų sukėlėjau: ko stovi ir priešiniesi, kai žinai, kad Kristus Viešpats sugriaus tavo kelius? Bijok to, kuris paaukotas Izaoke, parduotas Juozape, užmuštas avinėlyje, nukryžiuotas žmoguje, o paskui tapo pragaro nugalėtoju. (Sekantys kryžiai daromi ant apsėstojo kaktos). Tad pasitrauk vardan Tėvo +, ir Sūnaus +, ir Šventosios Dvasios +: užleisk vietą Šventajai Dvasiai per šį šventojo Kryžiaus ženklą mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus: Kuris su Tėvu ir ta pačia Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja, Dievas, per visus amžių amžius.

A. Amen.

V. Viešpatie, išklausyk mano maldą.
A. Ir mano šauksmas tave tepasiekia.

V. Viešpats su jumis.
A. Ir su tavo dvasia.

Melskimės. Malda.

DIEVE, žmonių giminės kūrėjau ir gynėjau, kuris suformavai žmogų pagal savo paveikslą: pažvelk į šį savo tarną N. (šią savo tarnaitę N.), kurį (kurią) puola netyrosios dvasios klastos; kurį (kurią) senasis priešininkas, senasis žemės priešas, supa baisiu siaubu, ir žmogaus proto jusles stingdo sąstingiu, drumsčia teroru ir kankina virpančia baime. Atremk, Viešpatie, velnio galybę ir pašalink klastingas jo pinkles: tebėga tolyn nedoras gundytojas; tebūna Tavo vardo ženklu (kakoje) apginkluotas Tavo tarnas (Tavo tarnaitė) ir saugus (-i) sieloje bei kūne. (Trys sekantys kryžiai daromi ant demoniako krūtinės). Tu saugok šios krūtinės vidų +. Tu valdyk vidurius +. Tu sutvirtink širdį +. Sieloje teišnyksta priešiškos galybės gundymai. Suteik, Viešpatie, šiam Tavo švenčiausiojo vardo šaukiuisi malonę, kad tas, kuris iki šiol baugino, pats išsigandęs pabėgtų ir nugalėtas pasitrauktų, ir kad šis Tavo tarnas (ši Tavo tarnaitė), širdimi sutvirtintas (-a) ir nuoširdžiu protu, galėtų tau tinkamai tarnauti. Per Viešpatį.

A. Amen.

Egzorcizmas

PRISAIKDINU TAVE, senasis žalty, gyvųjų ir mirusiųjų teisėju, tavo Kūrėju, pasaulio Kūrėju, tuo, kuris turi galią įmesti tave į pragarą, kad nuo šio Dievo tarno N. (nuo šios Dievo tarnaitės N.), kuris (kuri) bėga į Bažnyčios prieglobstį, su baime ir savo įniršio kariauna skubiai pasitrauktum. Prisaikdinu tave vėl (kakoje) +, ne savo silpnumu, bet Šventosios Dvasios galybe, kad išeitum iš šio Dievo tarno N. (iš šios Dievo tarnaitės N.), kurį (kurią) visagalis Dievas sukūrė pagal savo paveikslą. Tad traukis, traukis ne man, bet Kristaus tarnui. Nes tave spaudžia valdžia To, kuris tave pajungė savo Kryžiui. Drebėk prieš ranką To, kuris, nugalėjęs pragaro dejones, išvedė sielas į šviesą. Tebūna tau siaubas žmogaus kūnas (krūtinėje) +, tebūna tau baimė Dievo paveikslas (kakoje) +. Nesipriešink ir nedelsk pasitraukti nuo šio žmogaus, nes Kristui patiko gyventi žmoguje. Ir nemanyk, kad tai niekis, nors žinai mane esant didžiu nusidėjėliu. Tau įsako Dievas +. Tau įsako Kristaus didybė +. Tau įsako Dievas Tėvas +, tau įsako Dievas Sūnus +, tau įsako Dievas Šventoji Dvasia +. Tau įsako kryžiaus sakramentas +. Tau įsako šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus bei kitų šventųjų tikėjimas +. Tau įsako Kankinių kraujas +. Tau įsako Išpažinėjų susitvardymas +. Tau įsako maldingas visų Šventųjų vyrų ir moterų užtarimas +. Tau įsako krikščionių tikėjimo slėpinių galia +. Tad išeik, nusikaltėli. Išeik, suvedžiotojau, pilnas visokios klastos ir melo, dorybės prieše, nekaltųjų persekiotojau. Užleisk vietą, žiauriausiasis, užleisk vietą, nedoriausiasis, užleisk vietą Kristui, kuriame neradai nieko iš savo darbų: kuris tave apiplėšė, kuris sugriovė tavo karalystę, kuris tave nugalėtą surišo ir tavo indus išplėšė; kuris tave išmetė į išorines tamsybes, kur tau ir tavo tarnams paruošta pražūtis. Bet ko gi nuožmiai priešiniesi? Ko įžūliai atsisakai? Kaltas esi visagaliui Dievui, kurio įsakymus laužei. Kaltas esi jo Sūnui Jėzui Kristui, mūsų Viešpačiui, kurį drįsai gundyti ir išdrįsai nukryžiuoti. Kaltas esi žmonių giminei, kuriai savo įtikinėjimais pasiūlei mirties nuodus.

Tad prisaikdinu tave, piktasis slibine, vardan nekaltojo Avinėlio, kuris žengė per angį ir baziliską, kuris sutrypė liūtą ir slibiną, kad pasitrauktum nuo šio žmogaus (daromas kryžiaus ženklas kaktos srityje) +, pasitrauktum nuo Dievo Bažnyčios (daromas kryžiaus ženklas virš esančiųjų šalia) +: drebėk ir bėk, šaukiantis vardo to Viešpaties, kurio dreba pragaras; kuriam paklūsta dangaus Galybės, Valdžios ir Viešpatystės; kurį Kerubai ir Serafimai nepailsdami šlovina, sakydami: Šventas, šventas, šventas Viešpats, Galybių Dievas. Tau įsako Žodis, tapęs kūnu +. Tau įsako gimęs iš Mergelės +. Tau įsako Jėzus Nazarietis, kuris, kai tu niekinai jo mokinius, liepė tau sutriuškintam ir parblokštam išeiti iš žmogaus: kuriam esant, kai jis atskyrė tave nuo žmogaus, tu nedrįsai įeiti net į kiaulių bandą. Tad pasitrauk dabar, prisaikdintas Jo vardu, iš žmogaus, kurį Jis pats sukūrė. Sunku tau norėti priešintis +. Sunku tau spardyti prieš akstiną +. Nes kuo ilgiau delsi išeiti, tuo labiau didėja tavo bausmė, nes ne žmones niekini, bet Tą, kuris viešpatauja gyviesiems ir mirusiems, kuris ateis teisti gyvųjų ir mirusiųjų, ir pasaulio ugnimi.

A. Amen.

V. Viešpatie, išklausyk mano maldą.
A. Ir mano šauksmas tave tepasiekia.

V. Viešpats su jumis.
A. Ir su tavo dvasia.

Melskimės. Malda.

Dangaus Dieve, žemės Dieve, Angelų Dieve, Arkangelų Dieve, Pranašų Dieve, Apaštalų Dieve, Kankinių Dieve, Mergelių Dieve, Dieve, kuris turi galią suteikti gyvenimą po mirties, poilsį po vargo: nes nėra kito Dievo be Tavęs ir negali būti tikro, tik Tu, dangaus ir žemės Kūrėjau, kuris esi tikrasis Karalius ir kurio karalystei nebus galo; nuolankiai maldauju Tavo šlovingą didybę, kad šį savo tarną (šią savo tarnaitę) nuo netyrųjų dvasių teiktumeis išlaisvinti. Per Kristų, mūsų Viešpatį.

A. Amen.

Egzorcizmas

TAD PRISAIKDINU tave, visa netyroji dvasia, kiekviena šmėkla, kiekvienas šėtono antpuoli, vardan Jėzaus Kristaus Nazariečio, kuris po Jono krikšto buvo nuvestas į dykumą ir tave tavo paties buveinėse nugalėjo: liaukis pulti tą, kurį Jis iš žemės dulkių sukūrė savo šlovės garbei; ir vargšame žmoguje drebėk ne prieš žmogišką trapumą, bet prieš visagalio Dievo paveikslą. Tad traukis Dievui +, kuris tave ir tavo pyktį faraone bei jo kariuomenėje per savo tarną Mozę paskandino gelmėje. Traukis Dievui +, kuris tave per savo ištikimiausią tarną Dovydą iš karaliaus Sauliaus dvasinėmis giesmėmis išvarė. Traukis Dievui +, kuris tave pasmerkė išdavike Jude Iskarijote. Nes tave dieviškais rimbais plaka Tas, kurio akivaizdoje su savo legionais drebėdamas ir šaukdamas sakei: „Ko tau iš mūsų, Jėzau, aukščiausiojo Dievo Sūnau? Ar atėjai čia mūsų kankinti anksčiau laiko?“ Tave amžinomis liepsnomis spaudžia Tas, kuris laikų pabaigoje tars nedorėliams: „Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri paruošta velniui ir jo angelams“. Nes tau, nelabasis, ir tavo angelams bus kirminai, kurie niekada nemirs. Tau ir tavo angelams ruošiama neužgesinama ugnis: nes tu esi prakeiktas žmogžudystės kunigaikštis, tu kraujomaišos autorius, tu šventvagysčių galva, tu blogiausių veiksmų mokytojas, tu eretikų daktaras, tu viso begėdiškumo išradėjas. Tad išeik +, nelabasis, išeik +, nusikaltėli, išeik su visa savo apgaule: nes Dievas panoro, kad žmogus būtų jo šventykla. Bet ko gi ilgiau čia delsi? Atiduok pagarbą visagaliui Dievui Tėvui, prieš kurį klaupiasi kiekvienas kelis. Užleisk vietą Viešpačiui Jėzui Kristui, kuris už žmogų praliejo savo švenčiausiąjį kraują. Užleisk vietą Šventajai Dvasiai, kuri per savo palaimintąjį apaštalą Petrą tave aiškiai parbloškė Simone burtininke; kuri pasmerkė tavo apgaulę Ananije ir Safyroje; kuri tave nubaudė karaliuje Erode, nedavusiame Dievui garbės; kuri tave burtininke Elyme per savo apaštalą Paulių pražudė aklumo tamsa ir per tą patį apaštalą liepė išeiti iš pitonės, įsakydama žodžiu. Tad pasitrauk dabar +, pasitrauk +, suvedžiotojau. Tau dykuma yra buveinė. Tau gyvatė yra būstas: nusižemink ir gulkis. Jau nebėra laiko atidėlioti. Štai jau Viešpats valdovas greitai artinasi, ir ugnis degs priešais jį, ir eis pirma, ir sudegins aplinkui jo priešus. Nes jei žmogų ir apgavai, iš Dievo negalėsi pasišaipyti. Tave išmeta Tas, kurio akims niekas nėra paslėpta. Tave išvaro Tas, kurio galybei viskas paklūsta. Tave atskiria Tas, kuris tau ir tavo angelams paruošė amžinąjį pragarą; iš kurio burnos išeis aštrus kalavijas: kuris ateis teisti gyvųjų ir mirusiųjų, ir pasaulio ugnimi.

A. Amen.

5. Visa tai, kas aukščiau išdėstyta, kiek reikia, galima kartoti, kol apsėstasis bus visiškai išlaisvintas.

6. Be to, labai padės dažnai virš apsėstojo kartoti „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ ir „Tikiu“, bei pamaldžiai kalbėti tai, kas žemiau nurodyta.

Giesmė Magnificat (Mano siela šlovina…); pabaigoje Garbė Dievui Tėvui.
Giesmė Benedictus (Šlovė Viešpačiui, Izraelio Dievui…); pabaigoje Garbė Dievui Tėvui.

Atanazo tikėjimo išpažinimas

Kiekvienas, kuris nori būti išganytas,
pirmiausia turi laikytis katalikų tikėjimo.
Jeigu kas neišlaikys jo viso ir nepakeisto,
be abejonės, pražus amžinai.
O katalikų tikėjimas yra šis:
kad garbintume vieną Dievą Trejybėje ir Trejybę vienybėje.
Nei painiodami asmenis,
nei atskirdami substanciją.
Nes vienas yra Tėvo asmuo, kitas Sūnaus,
kitas Šventosios Dvasios.
Bet Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios dievystė yra viena,
lygi garbė, bendraamžė didybė.
Koks Tėvas, toks Sūnus,
tokia ir Šventoji Dvasia.
Nesukurtas Tėvas, nesukurtas Sūnus,
nesukurta Šventoji Dvasia.
Neišmatuojamas Tėvas, neišmatuojamas Sūnus,
neišmatuojama Šventoji Dvasia.
Amžinas Tėvas, amžinas Sūnus,
amžina Šventoji Dvasia.
Ir vis dėlto ne trys amžini,
bet vienas amžinas.
Kaip ir ne trys nesukurti bei ne trys neišmatuojami,
bet vienas nesukurtas ir vienas neišmatuojamas.
Taip pat visagalis Tėvas, visagalis Sūnus,
visagalė Šventoji Dvasia.
Ir vis dėlto ne trys visagaliai,
bet vienas visagalis.
Taip Dievas Tėvas, Dievas Sūnus,
Dievas Šventoji Dvasia.
Ir vis dėlto ne trys Dievai,
bet vienas yra Dievas.
Taip Viešpats Tėvas, Viešpats Sūnus,
Viešpats Šventoji Dvasia.
Ir vis dėlto ne trys Viešpačiai,
bet vienas yra Viešpats.
Nes kaip krikščioniškoji tiesa mus verčia kiekvieną asmenį atskirai
Dievu ir Viešpačiu išpažinti,
taip katalikų religija draudžia sakyti esant tris Dievus ar Viešpačius.
Tėvas nėra kieno nors padarytas:
nei sukurtas, nei gimęs.
Sūnus yra tik iš Tėvo:
nepadarytas, nesukurtas, bet gimęs.
Šventoji Dvasia yra iš Tėvo ir Sūnaus:
nepadaryta, nesukurta, negimusi, bet kildinama.
Taigi vienas Tėvas, ne trys Tėvai; vienas Sūnus, ne trys Sūnūs;
viena Šventoji Dvasia, ne trys Šventosios Dvasios.
Ir šioje Trejybėje nieko nėra anksčiau ar vėliau, nieko daugiau ar mažiau:
bet visi trys asmenys vienas kitam bendraamžiai ir lygūs.
Taigi visame kame, kaip jau aukščiau pasakyta,
reikia garbinti ir vienybę Trejybėje, ir Trejybę vienybėje.
Tad kas nori būti išganytas,
tegul taip apie Trejybę mąsto.
Tačiau amžinajam išganymui būtina,
kad ištikimai tikėtų ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Įsikūnijimu.
Taigi teisingas tikėjimas yra, kad tikėtume ir išpažintume,
jog mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, yra Dievas ir žmogus.
Dievas jis yra iš Tėvo substancijos, gimęs prieš amžius,
ir žmogus yra iš motinos substancijos, gimęs laike.
Tobulas Dievas, tobulas žmogus:
turintis protingą sielą ir žmogišką kūną.
Lygus Tėvui pagal dievystę,
mažesnis už Tėvą pagal žmogiškumą.
Kuris, nors yra Dievas ir žmogus,
tačiau ne du, bet vienas yra Kristus.
Vienas gi ne dėl dievystės virtimo kūnu,
bet dėl žmogiškumo priėmimo į Dievą.
Vienas visiškai ne dėl substancijų sumaišymo,
bet dėl asmens vienybės.
Nes kaip protinga siela ir kūnas yra vienas žmogus,
taip Dievas ir žmogus yra vienas Kristus.
Kuris kentėjo dėl mūsų išganymo, nužengė į pragarus,
trečiąją dieną prisikėlė iš numirusių.
Įžengė į dangų, sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje,
iš ten ateis teisti gyvųjų ir mirusiųjų.
Jam atėjus visi žmonės turės prisikelti su savo kūnais
ir duoti apyskaitą už savo darbus.
Ir kurie darė gera, eis į amžinąjį gyvenimą,
o kurie bloga – į amžinąją ugnį.
Tai yra katalikų tikėjimas,
kurio jei kas ištikimai ir tvirtai netikės,
negalės būti išganytas.

Garbė Dievui Tėvui.

90 Psalmė

KAS GYVENA Aukščiausiojo pastogėje, * pasiliks Dangaus Dievo apsaugoje.

Sakys Viešpačiui: „Tu mano gynėjas ir mano prieglauda, * mano Dievas, kuriuo aš pasitikiu“.

Nes jis išgelbės mane nuo medžiotojų kilpos * ir nuo šiurkštaus žodžio.

Savo pečiais jis tave pridengs * ir po jo sparnais būsi saugus.

Jo tiesa apjuos tave lyg skydas, * tad nereikės bijoti nakties baisumų.

Nei strėlės, skriejančios dieną, nei klastos, sėlinančios tamsoje, * nei antpuolio ir vidudienio demono.

Nors tūkstantis kristų tau iš šalies ir dešimt tūkstančių tavo dešinėje, * tavęs tai nepasieks.

Tačiau savo akimis stebėsi * ir matysi atpildą nusidėjėliams.

Nes tu, Viešpatie, esi mano viltis: * Aukščiausiąjį pasirinkai savo prieglauda.

Nepasieks tavęs nelaimė * ir jokia rykštė nesiartins prie tavo palapinės.

Nes jis lieps savo angelams, * kad saugotų tave visuose tavo keliuose.

Ant rankų jie nešios tave, * kad neužsigautum kojos į akmenį.

Žengsi per angį ir baziliską, * ir sutrypsi liūtą bei slibiną.

„Kadangi jis manimi pasitikėjo, aš jį išgelbėsiu; * apginsiu jį, nes jis žinojo mano vardą.

Jis šauksis manęs, ir aš jį išklausysiu; * aš su juo varge: išgelbėsiu jį ir pagerbsiu.

Ilgu amžiumi jį pasotinsiu * ir parodysiu jam savo išganymą“.

67 Psalmė

Tepakyla Dievas, ir tebūna išblaškyti jo priešai,
ir tebėga nuo jo veido tie, kurie jo nekenčia.

Kaip išsisklaido dūmai, taip jie išsisklaido; kaip vaškas tirpsta nuo ugnies,
taip tenyksta nusidėjėliai Dievo akivaizdoje.

O teisieji tedžiūgauja, telinksminsi Dievo akivaizdoje,
ir tegėrisi džiaugsme.

Giedokite Dievui, giedokite jo vardui;
taisykite kelią tam, kuris keliauja per dykumą,

Kurio vardas yra Viešpats,
ir džiūgaukite jo akivaizdoje.

Našlaičių tėvas ir našlių globėjas
yra Dievas savo šventojoje buveinėje.

Dievas paruošia namus apleistiesiems, išveda belaisvius į laisvę:
tik maištininkai pasilieka išdegintoje žemėje.

Dieve, kai ėjai savo tautos priešakyje,
kai keliavai per dykumą,

Žemė drebėjo, dangus lašėjo Dievo akivaizdoje,
drebėjo Sinajus Dievo, Izraelio Dievo, akivaizdoje.

Gausų lietų pasiuntei, Dieve, savo paveldui,
ir išvargintą jį atgaivinai.

Tavo kaimenė apsigyveno jame,
savo gerumu paruošei jį vargšui, Dieve.

Viešpats taria žodį;
didžiulis būrys skelbia džiugią žinią:

„Galybių karaliai bėga, bėga;
o namų šeimininkės dalijasi grobį.

Kol ilsėjotės tarp kaimenių gardų, balandės sparnai žibėjo sidabru,
o jos plunksnos – aukso gelsvumu.

Kai Visagalis ten išblaškė karalius,
sniegas krito Salmone!“

Aukšti kalnai yra Bašano kalnai,
status kalnai yra Bašano kalnai:

Kodėl pavydžiai žvelgiate, status kalnai, į kalną, kuriame patiko Dievui gyventi,
kuriame Viešpats gyvens per amžius?

Dievo vežimų – miriadai, tūkstančių tūkstančiai:
Viešpats iš Sinajaus atėjo į šventovę.

Tu pakilai į aukštybes, nusivedei belaisvius, priėmei dovanų žmones,
net ir tuos, kurie nenori gyventi pas Viešpatį Dievą.

Tebūna palaimintas Viešpats kasdien:
neša mūsų naštas Dievas, mūsų išgelbėjimas!

Mūsų Dievas yra Dievas, kuris gelbsti,
ir Viešpats Dievas duoda išsigelbėjimą nuo mirties.

Tikrai Dievas sutrupina galvas savo priešams,
plaukuotą viršugalvį to, kuris vaikšto savo nuodėmėse.

Viešpats tarė: „Iš Bašano sugrąžinsiu,
sugrąžinsiu iš jūros gelmių,

Kad panardintum savo koją kraujyje,
kad tavo šunų liežuviai gautų dalį iš priešų“.

Jie mato tavo eiseną, Dieve,
mano Dievo, mano karaliaus, eiseną į šventovę:

Priekyje eina giedotojai, gale – kanklininkai,
viduryje mergaitės muša būgnelius.

„Šventiniuose susibūrimuose šlovinkite Dievą,
Viešpatį, jūs, kilę iš Izraelio“.

Ten yra Benjaminas, jauniausiasis, einantis jų priekyje, Judo kunigaikščiai su savo būriais,
Zabulono kunigaikščiai, Neftalio kunigaikščiai.

Parodyk, Dieve, savo galybę,
tą galybę, Dieve, kuria veiki mūsų labui.

Dėl savo šventyklos, kuri yra Jeruzalėje,
tau karaliai teaukoja dovanas!

Sudrausk nendrynų žvėrį,
jaučių bandą su tautų veršiais,

Kad pasiduotų su sidabro luitais:
išblaškyk tautas, kurios džiaugiasi karais.

Teateina didžiūnai iš Egipto,
Etiopija teištiesia savo rankas į Dievą.

Žemės karalystės, giedokite Dievui, giedokite Viešpačiui,
kuris keliauja dangumi, senaisiais dangumis!

Štai jis siunčia savo balsą, galingą balsą:
„Pripažinkite Dievo galybę!“

Virš Izraelio jo didybė,
ir jo galybė debesyse.

Baisus yra Dievas iš savo šventovės, Izraelio Dievas;
jis pats suteikia galybę ir stiprybę savo tautai:
tebūna palaimintas Dievas.

Garbė Dievui Tėvui.

69 Psalmė

Teikis, Dieve, išgelbėti mane;
Viešpatie, skubėk man padėti.

Tebūna sugėdinti ir tepausta
tie, kurie tykoja mano gyvybės.
Teatsitraukia atgal ir tebūna paniekinti
tie, kurie gėrisi mano nelaimėmis.

Tepasitraukia apimti gėdos
tie, kurie man sako: „Cha, cha!“

Tedžiūgauja ir tesilinksmina dėl tavęs
visi, kurie ieško tavęs;
Ir tegul visada sako: „Tebūna didis Dievas“,
tie, kurie trokšta tavo pagalbos.

O aš esu vargšas ir beturtis,
Dieve, padėk man!
Mano pagalba ir mano išvaduotojas esi tu:
Viešpatie, nedelsk.

53 Psalmė

Dieve, savo vardu gelbėk mane,
ir savo galybe apgink mano bylą.

Dieve, išklausyk mano maldą;
išgirsk mano burnos žodžius.

Nes puikuoliai sukilo prieš mane,
ir smurtininkai tykojo mano gyvybės;
jie neturėjo Dievo prieš savo akis.

Štai Dievas man padeda,
Viešpats palaiko mano gyvybę.

Atsuk pikta mano priešams,
ir dėl savo ištikimybės sunaikink juos.

Savanoriškai aukosiu tau,
šlovinsiu tavo vardą, Viešpatie, nes jis geras.

Nes iš visų vargų jis mane išgelbėjo,
ir mano akis matė mano priešų gėdą.

117 Psalmė

Aleliuja!
Dėkokite Viešpačiui, nes jis geras;
nes amžina jo gailestingoji meilė.

Tesako Izraelio namai:
„Amžina jo gailestingoji meilė“.

Tesako Aarono namai:
„Amžina jo gailestingoji meilė“.

Tesako tie, kurie bijo Viešpaties:
„Amžina jo gailestingoji meilė“.

Sielvarte šaukiausi Viešpaties;
Viešpats išklausė mane ir išlaisvino.

Viešpats su manimi: aš nebijau;
ką gali padaryti man žmogus?

Viešpats su manimi, mano padėjėjas,
ir aš matysiu savo priešų gėdą.

Geriau bėgti pas Viešpatį,
negu pasitikėti žmogumi.

Geriau bėgti pas Viešpatį,
negu pasitikėti kunigaikščiais.

Visos tautos apsupo mane;
Viešpaties vardu aš jas nugalėjau.

Iš visų pusių jos apsupo mane:
Viešpaties vardu aš jas nugalėjau.

Jos apsupo mane kaip bitės;
degino kaip ugnis erškėčius:
Viešpaties vardu aš jas nugalėjau.

Stumte buvau stumiamas, kad pargriūčiau;
bet Viešpats man padėjo.

Mano jėga ir mano stiprybė yra Viešpats;
ir jis tapo mano gelbėtoju.

Džiūgavimo ir išganymo balsas
teisiųjų palapinėse.
Viešpaties dešinė parodė galią,

Viešpaties dešinė iškėlė mane,
Viešpaties dešinė parodė galią.

Aš nemirsiu, bet gyvensiu;
ir skelbsiu Viešpaties darbus.

Bausdamas baudė mane Viešpats,
bet mirti manęs neatidavė.

Atverkite man teisumo vartus:
įėjęs pro juos dėkosiu Viešpačiui.

Tai yra Viešpaties vartai,
teisieji įeis pro juos.

Dėkosiu tau, kad išklausei mane
ir tapai mano gelbėtoju.

Akmuo, kurį statytojai atmetė,
tapo kertiniu akmeniu.

Viešpaties tai padaryta;
tai nuostabu mūsų akyse.

Tai diena, kurią Viešpats padarė;
džiūgaukime ir linksminkimės ja.

O Viešpatie, gelbėk;
o Viešpatie, suteik sėkmę!

Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu:
laiminame jus iš Viešpaties namų.

Dievas yra Viešpats, ir jis nušvito mums.
Rikiuokite procesiją su tankiomis šakomis
iki pat aukuro ragų.

Tu esi mano Dievas, ir aš tau dėkoju;
mano Dieve, aš tave aukštinu.

Dėkokite Viešpačiui, nes jis geras;
nes amžina jo gailestingoji meilė.

34 Psalmė

Kovok, Viešpatie, su tais, kurie kovoja su manimi,
pulk tuos, kurie mane puola.

Griebk mažąjį ir didįjį skydą,
ir pakilk man padėti.

Iškelk ietį ir sulaikyk mano persekiotojus,
tark mano sielai: „Aš esu tavo išgelbėjimas“.

Tebūna sugėdinti ir tepausta tie, kurie tykoja mano gyvybės,
teatsitraukia atgal ir tebūna paniekinti tie, kurie rezga man pikta.

Tebūna jie kaip pelai prieš vėją,
kai Viešpaties angelas juos varys.

Tebūna jų kelias tamsus ir slidus,
kai Viešpaties angelas juos persekios.

Nes be priežasties jie paspendė man savo tinklą,
be priežasties iškasė duobę mano gyvybei.

Teužeina jiems žūtis netikėtai, ir tinklas, kurį jie paspendė, tesugauna juos pačius;
į duobę, kurią jie iškasė, jie patys teįkrenta.

O mano siela džiūgaus Viešpatyje,
džiaugsis jo pagalba.

Visi mano kaulai sakys: „Viešpatie, kas gi lygus tau,
kuris išplėši vargšą iš galingojo,
vargšą ir beturtį iš plėšiko“.

Pakilo smurtaujantys liudytojai:
klausinėjo mane to, ko aš nežinojau.

Atlygino man piktu už gera:
apleisdami mano sielą.

O aš, kai jie sirgo, vilkėjau ašutine, marinau pasninku savo sielą
ir maldas savyje liejau.

Tarsi dėl draugo, savo brolio, vaikščiojau liūdnas,
tarsi gedėdamas motinos, nusiminęs ėjau susilenkęs.

Bet kai aš suklupau, jie džiaugėsi ir susibūrė,
susibūrė prieš mane smogti netikėtai.

Draskė mane ir nesiliovė, bandė mane, tyčiojosi iš manęs,
griežė ant manęs dantimis.

Viešpatie, kiek ilgai žiūrėsi?
Išgelbėk mano sielą nuo riaumojančiųjų, nuo liūtų mano gyvybę.

Dėkosiu tau didžiuliame susirinkime,
gausioje liaudyje tave šlovinsiu.

Tenessidžiaugia dėl manęs mano neteisingi priešai:
tenemirksi akimis tie, kurie manęs nekenčia be priežasties.

Nes jie nekalba apie taiką,
ir prieš ramiuosius žemėje klastas rezga.

Ir plačiai atveria prieš mane savo burną,
sako: „Cha! Cha! Mūsų akys pamatė!“

Tu matei, Viešpatie! Netylėk,
Viešpatie, nebūk toli nuo manęs!

Pabusk ir pakilk manęs ginti,
mano Dieve ir mano Viešpatie, dėl mano bylos!

Teisk mane pagal savo teisingumą, Viešpatie;
mano Dieve, tenesidžiaugia dėl manęs!

Tenemąsto savo širdyje: „Cha! To mes troškome!“
tenesako: „Prarijome jį“.

Tebūna sugėdinti ir tepausta visi kartu,
kurie džiaugiasi mano nelaimėmis;

Tebūna apvilkti gėda ir nešlove
tie, kurie didžiuojasi prieš mane.

Tedžiūgauja ir tesilinksmina tie, kurie palankūs mano teisiajai bylai,
ir tegul visada sako:

„Tebūna didis Viešpats,
kuris linki gerovės savo tarnui“.

Ir mano liežuvis skelbs tavo teisingumą,
visą laiką tavo šlovę.

Garbė Dievui Tėvui.

30 Psalmė

Tavimi, Viešpatie, pasitikiu: tenebūsiu sugėdintas per amžius;
savo teisumu išlaisvink mane!

Palenk prie manęs savo ausį,
skubėk mane išgelbėti.

Būk man prieglobsčio uola,
tvirtovė, kad mane išgelbėtum.

Nes tu esi mano uola ir mano tvirtovė,
ir dėl savo vardo vesi mane ir vadovausi man.

Išvesi mane iš tinklo, kurį jie man paslėpė,
nes tu esi mano prieglobstis.

Į tavo rankas atiduodu savo dvasią:
išlaisvinsi mane, Viešpatie, ištikimasis Dieve.

Tu nekenti tų, kurie garbina tuščius stabus;
o aš pasitikiu Viešpačiu.

Džiūgausiu ir linksminsiuos dėl tavo gailestingumo, nes pažvelgei į mano vargą,
padėjai sielvarte mano sielai,

Ir neatidavei manęs į priešo rankas,
bet pastatei plačioje vietoje mano kojas.

Pasigailėk manęs, Viešpatie, nes aš sielvartauju;
nuo graudulio aptemo mano akis, mano siela ir mano kūnas.

Nes vargas graužia mano gyvenimą,
ir dejonės – mano metus.

Nuo sielvarto nusilpo mano jėgos,
ir mano kaulai sunyko.

Visiems savo priešams tapau pajuoka, kaimynams patyčia ir baime savo pažįstamiems;
kurie mato mane lauke, bėga nuo manęs.

Esu užmirštas širdyse, tarsi miręs,
tapau tarsi sudužęs indas.

Nes girdėjau daugelio šnypštimą – siaubas iš visų pusių!
susibūrę kartu prieš mane, jie sumanė atimti mano gyvybę.

Bet aš tavimi pasitikiu, Viešpatie;
sakau: Tu esi mano Dievas.

Tavo rankoje mano likimas:
išplėšk mane iš mano priešų rankos ir iš mano persekiotojų.

Parodyk giedrą savo veidą savo tarnui,
gelbėk mane savo gailestingumu.

Viešpatie, tenebūsiu sugėdintas, nes šaukiausi tavęs;
tebūna sugėdinti nedorėliai, tenutyla, nublokšti į pragarus.

Tegul tampa nebylios melagingos lūpos,
kurios įžūliai kalba prieš teisųjį su puikybe ir panieka.

Koks didis yra tavo gerumas, Viešpatie,
kurį paruošei tiems, kurie tavęs bijo,

Kurį suteiki tiems, kurie bėga pas tave,
žmonių akivaizdoje.

Tu paslepi juos savo veido prieglobstyje
nuo žmonių sąmokslo,

Tu paslepi juos palapinėje
nuo liežuvių kivirčo.

Palaimintas Viešpats, nes parodė man nuostabų
savo gailestingumą sutvirtintame mieste.

O aš sakiau savo baimėje:
„Esu atskirtas nuo tavo akių“.

Tačiau tu išgirdai mano maldavimo balsą,
kai aš šaukiausi tavęs.

Mylėkite Viešpatį, visi jo šventieji!
ištikimuosius saugo Viešpats.

Bet su kaupu atlygina tiems,
kurie elgiasi išdidžiai.

Būkite drąsūs ir tesustiprėja jūsų širdis,
visi, kurie viliatės Viešpačiu.

Garbė Dievui Tėvui.

21 Psalmė

Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?
Toli Tu nuo mano maldų, nuo mano šauksmo žodžių.

Mano Dieve, šaukiuosi dieną, ir neišklausai,
ir naktį, ir nekreipi į mane dėmesio.

Tačiau Tu gyveni šventovėje,
Izraelio šlove.

Tavimi pasitikėjo mūsų tėvai,
pasitikėjo, ir Tu juos išlaisvinai;

Tavęs šaukėsi ir buvo išgelbėti,
Tavimi pasitikėjo ir nebuvo sugėdinti.

O aš esu kirmėlė, ne žmogus,
žmonių pajuoka ir liaudies panieka.

Visi, kurie mane mato, tyčiojasi iš manęs,
kraipo lūpas, linguoja galvą:

„Pasitikėjo Viešpačiu: teišlaisvina jį,
teišplėšia jį, jeigu jį myli“.

Tu juk išvedei mane iš įsčių;
saugojai mane prie mano motinos krūtinės.

Tau buvau pavestas nuo pat gimimo,
nuo motinos įsčių Tu esi mano Dievas.

Nebūk toli nuo manęs, nes vargas arti;
būk šalia, nes nėra kas padėtų.

Apsupo mane daugybė jautukų,
Bašano jaučiai mane apgulė.

Atveria prieš mane savo nasrus,
tarsi plėšrus ir riaumojantis liūtas.

Esu kaip vanduo išlietas,
ir visi mano kaulai išnarstyti;

Mano širdis tapo kaip vaškas,
ji tirpsta mano krūtinėje.

Mano gerklė išdžiūvo kaip molio šukė, ir mano liežuvis prilipo prie gomurio,
ir į mirties dulkes mane nuvedei.

Juk mane apsupo daugybė šunų,
piktadarių gauja mane apgulė.

Jie pervėrė mano rankas ir kojas,
gali suskaičiuoti visus mano kaulus.

O jie žiūri ir džiaugiasi mane matydami; dalijasi mano drabužius
ir dėl mano apdaro meta burtą.

Bet Tu, Viešpatie, nebūk toli:
mano pagalba, skubėk man padėti.

Išgelbėk nuo kalavijo mano sielą
ir iš šuns letenų mano gyvybę;

Išgelbėk mane iš liūto nasrų
ir mane, vargšą, nuo stumbrų ragų.

Skelbsiu Tavo vardą savo broliams,
susirinkimo viduryje Tave šlovinsiu.

„Kurie bijote Viešpaties, šlovinkite jį; visa Jokūbo giminė, garbinkite jį:
bijokite jo, visa Izraelio giminė.

Nes jis nepaniekino ir neatstūmė vargšo skurdo;
ir nepaslėpė nuo jo savo veido,
o kai šis šaukėsi, jį išklausė“.

Iš Tavęs kyla mano šlovė didžiame susirinkime,
savo įžadus vykdysiu jo bijančiųjų akivaizdoje.

Vargšai valgys ir pasisotins; šlovins Viešpatį tie, kurie jo ieško:
„Tegyvuoja jūsų širdys per amžius“.

Atsimins ir sugrįš pas Viešpatį
visi žemės pakraščiai;

Ir puls kniūbsčia jo akivaizdoje
visos tautų šeimos.

Nes Viešpačiui priklauso karalystė,
ir jis viešpatauja tautoms.

Jį vieną garbins visi, kurie miega žemėje,
prieš jį lenksis visi, kurie žengia į dulkes.

Ir mano siela jam gyvens,
ir mano palikuonys jam tarnaus,

Pasakos apie Viešpatį būsimajai kartai,
ir skelbs jo teisingumą tautai, kuri gims: „Tai padarė Viešpats“.

Garbė Dievui Tėvui.

3 Psalmė

Viešpatie, kiek daug yra mane varginančių,
daugelis kyla prieš mane!

Daugelis apie mane sako:
„Nėra jam išgelbėjimo Dieve“.

Bet Tu, Viešpatie, esi mano skydas,
mano garbė, Tu pakeli mano galvą.

Savo balsu šaukiausi Viešpaties,
ir jis išklausė mane nuo savo šventojo kalno.

Aš atsiguliau ir užmigau:
atsikėliau, nes Viešpats mane palaiko.

Nebijosiu tūkstančių žmonių,
kurie aplinkui mane apgulė.

Pakilk, Viešpatie!
Gelbėk mane, mano Dieve!

Nes Tu smogei į žandikaulį visiems mano priešininkams,
nusidėjėlių dantis sutrupinai.

Viešpaties yra išgelbėjimas:
Tavo tautai tebūna Tavo palaiminimas!

Garbė Dievui Tėvui.

10 Psalmė

Pas Viešpatį bėgu; kaipgi sakote mano sielai:
„Skrisk į kalną tarsi paukštis!

Štai juk nusidėjėliai įtempia lanką, deda savo strėlę ant templės,
kad tamsoje šautų į tiesiaširdžius.

Kai pamatai yra griaunami,
ką gali padaryti teisusis?“

Viešpats savo šventojoje šventykloje;
Viešpaties sostas danguje.

Jo akys stebi,
jo vokai tiria žmonių vaikus.

Viešpats ištiria teisųjį ir nedorėlį;
kas myli neteisybę, to nekenčia jo siela.

Jis lyg lietų siųs ant nusidėjėlių žarijas ir sierą;
deginantis vėjas bus jų taurės dalis.

Nes Viešpats teisus, jis myli teisingumą;
teisieji regės jo veidą.

Garbė Dievui Tėvui.

12 Psalmė

Kaip ilgai, Viešpatie, visiškai mane užmirši?
Kaip ilgai slėpsi savo veidą nuo manęs?

Kaip ilgai sielvartausiu savo sieloje,
kasdien jausdamas liūdesį širdyje?

Kaip ilgai mano priešas didžiuosis prieš mane?
Pažvelk, išklausyk mane, Viešpatie, mano Dieve!

Apšviesk mano akis, kad neužmigčiau mirtimi,
kad mano priešas nesakytų: „Nugalėjau jį“;

Kad nedžiūgautų mano priešininkai, jei aš suklupčiau:
nes aš pasitikėjau Tavo gailestingumu.

Tedžiūgauja mano širdis dėl Tavo pagalbos;
giedosiu Viešpačiui, kuris man darė gera.

Garbė Dievui Tėvui.

MALDA PO IŠLAISVINIMO

MELDŽIAME Tave, visagali Dieve, kad nedorybės dvasia daugiau nebeturėtų galios šiame Tavo tarne N. (šioje Tavo tarnaitėje N.), bet kad bėgtų ir nebesugrįžtų: teįeina į jį (ją), Viešpatie, Tau liepiant, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gerumas ir ramybė, per kurį esame atpirkti, ir nebijokime jokio blogio, nes Viešpats yra su mumis: Kuris su Tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje, Dievas, per visus amžių amžius.

A. Amen.

III Skyrius

Egzorcizmas
prieš šėtoną ir angelus apostatus

Šį egzorcizmą gali kalbėti Vyskupai, taip pat ir Kunigai, kurie tam turi savo Ordinarų įgaliojimą.

Vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.

Į Šv. Arkangelą Mykolą

Malda

ŠLOVINGIAUSIASIS dangiškosios kariaunos Kunigaikšti, šventasis Arkangele Mykolai, apgink mus kovoje su kunigaikštystėmis ir valdžiomis, su šių tamsybių pasaulio valdovais, su dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštybėse. Ateik į pagalbą žmonėms, kuriuos Dievas sukūrė pagal savo paveikslo panašumą ir didele kaina atpirko iš velnio tironijos. Tave kaip sargą ir globėją gerbia šventoji Bažnyčia; tau Viešpats patikėjo atpirktųjų sielas, kad jas nuvestum į aukščiausiąją laimę. Melsk ramybės Dievą, kad sutrintų šėtoną po mūsų kojomis, idant jis daugiau nebegalėtų laikyti žmonių nelaisvėje ir kenkti Bažnyčiai. Paaukok mūsų maldas Aukščiausiojo akivaizdoje, kad mus greitai pasiektų Viešpaties gailestingumas, ir sučiuptum slibiną, senąjį žaltį, kuris yra velnias ir šėtonas, ir surištą įmestum į bedugnę, kad daugiau nebegundytų tautų.

Egzorcizmas

VARDAN mūsų Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus, užtariant Nekaltajai Mergelei Dievo Gimdytojai Marijai, palaimintajam Arkangelui Mykolui, palaimintiesiems apaštalams Petrui ir Pauliui bei visiems šventiesiems, ir pasitikėdami šventa mūsų tarnystės valdžia, saugiai imuosi atremti velniškos klastos antpuolius.

67 Psalmė

TEPAKYLA Dievas, ir tebūna išblaškyti jo priešai, ir tebėga nuo jo veido tie, kurie jo nekenčia.
Kaip išsisklaido dūmai, teišsisklaido: kaip vaškas tirpsta nuo ugnies, taip tenyksta nusidėjėliai Dievo akivaizdoje.

V. Štai Viešpaties Kryžius: bėkite, priešiškosios jėgos.
A. Nugalėjo Liūtas iš Judo giminės, Dovydo atžala.

V. Tebūna, Viešpatie, mums tavo gailestingumas.
A. Kaip mes viliamės tavimi.

EGZORCIZMUOJAME tave, visa netyroji dvasia, visa šėtoniška galybe, visas pragaro priešininko antpuoli, visas legione, visa susibūrime ir velniška sekta, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir galybe: būk išrautas ir bėk iš Dievo Bažnyčios, nuo sielų, sukurtų pagal Dievo paveikslą ir atpirktų brangiuoju dieviškojo Avinėlio krauju +. Daugiau nebedrįsk, klastingiausias žaltį, apgaudinėti žmonių giminės, persekioti Dievo Bažnyčios ir Dievo išrinktųjų kratyti bei sijoti kaip kviečių +. Tau įsako aukščiausiasis Dievas +, kuriam savo didelėje puikybėje vis dar drįsti dėtis lygiu; kuris nori, kad visi žmonės būtų išganyti ir pasiektų tiesos pažinimą. Tau įsako Dievas Tėvas +; tau įsako Dievas Sūnus +; tau įsako Dievas Šventoji Dvasia +. Tau įsako Kristus, amžinasis Dievo Žodis, tapęs kūnu +, kuris dėl mūsų giminės išganymo, tavo pavydo pražudytos, pats save apiplėšė, tapdamas klusnus iki mirties; kuris pastatė savo Bažnyčią ant tvirtos uolos ir pažadėjo, kad pragaro vartai jos niekada nenugalės, pats pasilikdamas su ja per visas dienas iki pasaulio pabaigos. Tau įsako Kryžiaus sakramentas + ir visų krikščionių tikėjimo Slėpinių galia +. Tau įsako išaukštintoji Dievo Gimdytoja Mergelė Marija +, kuri tavo išpuikusį galvą nuo pat pirmos savo Nekaltojo Prasidėjimo akimirkos savo nuolankumu sutrynė. Tau įsako šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus bei kitų apaštalų tikėjimas +. Tau įsako Kankinių kraujas ir maldingas visų Šventųjų vyrų ir moterų užtarimas +.

Tad, prakeiktasis slibine ir visas velniškas legione, prisaikdiname tave gyvuoju Dievu +, tikruoju Dievu +, šventuoju Dievu +, Dievu, kuris taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo Viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą: liaukis apgaudinėti žmogiškuosius kūrinius ir pilti jiems amžinosios pražūties nuodus; nustok kenkti Bažnyčiai ir spęsti spąstus jos laisvei. Eik šalin, šėtone, visos apgaulės išradėjau ir mokytojau, žmonijos išganymo prieše. Užleisk vietą Kristui, kuriame neradai nieko iš savo darbų; užleisk vietą vienai, šventai, visuotinei ir apaštalinei Bažnyčiai, kurią pats Kristus įgijo savo krauju. Nusižemink po galinga Dievo ranka; drebėk ir bėk, mums šaukiantis šventojo ir baisaus Jėzaus Vardo, kurio dreba pragaras, kuriam paklūsta dangaus Galybės bei Valdžios ir Viešpatystės; kurį Kerubai ir Serafimai nepailsdami šlovina, sakydami: Šventas, Šventas, Šventas Viešpats, Galybių Dievas.

V. Viešpatie, išklausyk mano maldą.
A. Ir mano šauksmas tave tepasiekia.

V. Viešpats su jumis.
A. Ir su tavo dvasia.

Melskimės. Malda.

Dangaus Dieve, žemės Dieve, Angelų Dieve, Arkangelų Dieve, Patriarchų Dieve, Pranašų Dieve, Apaštalų Dieve, Kankinių Dieve, Išpažinėjų Dieve, Mergelių Dieve, Dieve, kuris turi galią suteikti gyvenimą po mirties, poilsį po vargo: nes nėra kito Dievo be Tavęs ir negali būti tikro, tik Tu, visų regimųjų ir neregimųjų dalykų Kūrėjau, kurio karalystei nebus galo: nuolankiai maldaujame Tavo šlovingą didybę, kad nuo visos pragaro dvasių galybės, spąstų, apgaulės ir nedorybės mus galingai išlaisvintum ir saugius išlaikytum. Per Kristų, mūsų Viešpatį.

A. Amen.

Nuo velnio žabangų, gelbėk mus, Viešpatie.
Kad savo Bažnyčiai suteiktum saugią laisvę Tau tarnauti, Tave prašome, išklausyk mus.
Kad šventosios Bažnyčios priešus pažeminti teiktumeis, Tave prašome, išklausyk mus.

Ir vieta tebūna pašlakstoma švęstu vandeniu.