Šiame skyriuje rasite informaciją apie Lietuvos ir pasaulio bažnyčias, jų istoriją bei dvasinę reikšmę.
Pirmoji Salamiesčio katalikų bažnyčia ar koplyčia pastatyta 1690 m. 1732 m. minima maža, šiaudais dengta bažnyčia. Buvo tik grafų Morikonių išlaikomas kapelionas. Nuo 1798 m. pradėtos rašyti gimimo metrikų knygos. Tada ji tapo Vabalninko parapijos filija ir turėjo nuolatinį kunigą. Kunigo Mykolo Dirvianskio rūpesčiu, grafienės Konstancijos Morikonienės ir parapijiečių lėšomis 1815–1820 m. pastatyta dabartinė akmenų … [Skaityti toliau…]
Vitebsko pilininkas Simonas Sirutis 1747 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Ji buvo Josvainių parapijos filija. Panevėžiuko filialistas kunigas Antanas Norvaiša 1863 m. išėjo į sukilimą (jo likimas nežinomas). Iki 1934 m. įsteigta parapija.
Kunigaikščio Oginskio rūpesčiu 1777 m. pastatyta bažnyčia. Joje 1801 m. kovo 1 d. pakrikštytas būsimasis vyskupas Motiejus Valančius. Bažnyčia 1882 m. vasarą sudegė (uždegė žaibas). Kunigo Simono Jucevičiaus ir parapijiečių rūpesčiu 1883 m. atstatyta, buvo Salantų parapijos filija. 1926 m. įkurta parapija.
Ukmergėje apie 1742 m. įkurdinti pijorai. Apie 1745 m. pastatyta medinė bažnyčia ir vienuolynas. Prie jo veikė 5 klasių mokykla. 1788 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1803 m. pastatytas naujas mokyklos pastatas (1828 m. mokykloje mokėsi 110 mokinių). Vienuolynui 1804 m. priklausė 8 kaimai. 1839 m. pijorų mokykla pertvarkyta į apskrities bajorų mokyklą. 1845 m. … [Skaityti toliau…]
Pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta 1630 m., nors dar 1622 m. buvo pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia. Katalikus globojo Žemaičių seniūnas Liackis. Vietos gyventojai bažnyčią ir vietovę vadino jo vardu. 1644 m. bažnyčia sudegė. Dvarininkas pastatė kitą, didesnę, ir pakvietė 2 kunigus. Krikšto metrikų knygos pradėtos rašyti nuo 1700 m., santuokų – nuo 1706 m. Bažnyčia 1783 … [Skaityti toliau…]
Akmenynės Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia stovi Akmenynės kaime, 11 km į šiaurės rytus nuo Šalčininkų, prie Šalčininkų-Turgelių kelio. Pamaldos laikomos tik lenkų kalba.
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas trims Trakų kunigams išlaikyti 1409 m. paskyrė Bezdežo valsčių (Pinsko apylinkėse), o mokyklos prižiūrėtojui paskyrė atlyginimą. Žygimantas Senasis 1524 m. prie Trakų parapinės bažnyčios įsteigė prepozitūrą (valdymas katedros klebono teisėmis). Jai išlaikyti paskirta Eišiškių parapija. XVI a. bažnyčia buvo gotikinė, halinė, bebokštė. Per karą 1655 m. apgriauta. Po 1670 m. suremontuota. … [Skaityti toliau…]
Dvarininkė Kotryna Agnieška Astikaitė ir Bagdonas Jurevičius 1475 m. pastatė pirmą medinę bažnyčią. 1525 m. bažnyčiai dovanotas Širvintėlių kaimas. 1674 m. Mikalojus Žakas pastatė naują bažnyčią. XVIII a. antrojoje pusėje minima parapinė mokykla. 1847 m. parengtas dabartinės mūrinės bažnyčios projektas (architektas Tomas Tišeckis). 1852 m. projektas patvirtintas, leista statyti bažnyčią. Ji Viktoro Lupeikos, Širvintose klebonavusio … [Skaityti toliau…]
Broliai Matulevičiai paaukojo 27 ha žemės bažnyčiai statyti ir parapijai kurti. Iš Jurbarko, Gaurės, Eržvilko ir Girdžių parapijų dalies kaimų įkurta Vertimų parapija. Klebono Jono Padleskio iniciatyva 1925–1926 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1944 m. spalio 8 d. sudegė parapijos pastatai, bažnyčia ir prieglauda išliko.
Apie 1797 m. Jonučiuose (2 km į šiaurės vakarus nuo dabartinės Garliavos) pastatyta bažnyčia, įkurta parapija, nes Užnemunė tuo laiku priklausė Prūsams, taigi teko tą vietą atskirti nuo Kauno parapijos, likusios rusų valdžioje. Aukštosios Fredos dvaro dvarininkas Juozas Godlevskis savo žemėje 1809 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1823 m. ją konsekravo Seinų vyskupas Čiževskis. 1826 … [Skaityti toliau…]
Pirmąją medinę bažnyčią 1639 m. pastatė Rietavo seniūnas. Jai 1639 m. paskirta pyliava nevykdyta. 1641 m. dovanotas žemės sklypas. 1693 m. bažnyčia atstatyta. 1769 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Ji buvo Rietavo parapijos filija. 1795 m. įkurta parapija. Nuo 1804 m. minima parapinė mokykla. Bažnyčiai 1806 m. priklausė Dūdinų kaimas. Bažnyčia 1882 m. atstatyta. 1930 … [Skaityti toliau…]
Marijampolėje XIX a. pabaigoje pastatyta cerkvė Rusijos kareiviams ir dedikuota carui Aleksandrui III. Po Pirmojo pasaulinio karo Seinų vyskupas cerkvę perdavė marijonams. Šie ją pertvarkė į bažnyčią. Ji tapo Lietuvos kariuomenės bažnyčia (sekmadieniais būdavo Šv. Mišios kariams, kitomis dienomis – miesto visuomenei). 1940 m. įkurta parapija, jai paskirta miesto pietinė dalis ir keli kaimai į … [Skaityti toliau…]