Manoma, kad pirmoji bažnyčia pastatyta iš tvirtovės iki 1387 m. Bažnyčia Merkinėje minima 1392 m., 1496 m. atnaujinta. 1442 m. Ldk Kazimieras bažnyčiai skyrė turtų. Kiti valdovai juos papildė 1516 ir 1582 m. 1607 m. įsteigtas dominikonų vienuolynas (fundatorius burmistras Kristupas Steponis), 1615 m. pastatyta mūrinė bažnyčia. 1676 m. įsteigtas jėzuitų vienuolynas, pastatyta bažnyčia (hetmono … [Skaityti toliau…]
Apie 1766 m. Kiaunorių dvare pastatyta koplyčia. Vietoj jos 1856–1859 m. pastatyta mūrinė koplyčia. Vokietijos kariuomenė 1915 m. koplyčią sudegino. Į Kiaunorius 1918 m. paskirtas nuolatinis kunigas Jurgis Deveikis (pamaldas jis laikė klebonijoje). 1925–1926 m. koplyčia atstatyta. 1935 m. ji tapo filija. 1944 m. bažnyčia sugriauta. Laikina įrengta parapijos salėje. 1959 m. sudegė. Kiaunorių kunigas … [Skaityti toliau…]
Dabartinę mūrinę bažnyčią 1782–1796 m. pastatė Aleksandravėlės dvaro sodybos savininkas Ignotas Morikonis. 1795 m. įsteigta parapija, paskirtas klebonas. Klebonija buvo mūrinė, vėliau pastatyta medinė. 1832 m. bažnyčiai priklausė 1,5 valako žemės. XIX a. antrojoje pusėje Aleksandravėlėje 30 metų klebonavo Pranas Savickas (1778–1863), rašęs eiles. Kapinių koplyčioje ginklus slėpdavo 1863 m. sukilėliai. Bažnyčiai 1940 m. pradžioje … [Skaityti toliau…]
Jau 1938 m. pradėtos rinkti aukos naujos bažnyčios statybai. Pagal inžinieriaus architekto Juozo Baltrėno projektą už suaukotus pinigus 1957–1960 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia, viena retų bažnyčių, kurias leista statyti sovietmečiu. 1961 m. areštuoti bažnyčios statybos organizatoriai: klebonas Liudvikas Povilonis (1910–1990), (vėliau arkivyskupas), vikaras Bronislovas Burneikis (1923–1991) ir dar 5 asmenys. Nuteisti kunigai iškalėjo po … [Skaityti toliau…]
Juodupėje 1936 m. pastatyta ir pašventinta medinė koplyčia (18 × 6 m). Jos rektoriumi paskirtas kunigas Jonas Bubas (1901–1969). Jo rūpesčiu 1938 m. pagal inžinieriaus Petro Lėlio projektą pastatyta medinė, kryžminio plano, 3 navų vienabokštė bažnyčia. Ji 1944 m. sudegė. Mokykloje įrengta koplyčia, 1946 m. perkelta į klebonijos daržinę. Ji 1987 m. apdegė. Klebono Prano … [Skaityti toliau…]
Manoma, kad Vadoklių dvare XVIII a. pradžioje buvo pastatyta koplyčia. Dvaro savininkas Anupras Belozaras 1781 m. pastatė medinę bažnyčią. 1875–1902 m. klebonavęs Jonas Balvočius (1842–1915) 1876 m. padidino bažnyčią, pristatė šonines koplyčias, parapijos ūkinius trobesius. Jis rūpinosi labdara, švietimu, blaivybe, garsėjo gražiais pamokslais. 1907 m. įsteigta „Saulės“ draugijos mokykla (1910 m. pakeista valdine). Per Pirmąjį … [Skaityti toliau…]
Vaitkaičiai, arba Endriejavas, 1778 m. atiteko Jorūdams. Viktoras ir Agnieška Jorūdai koplyčiai (manoma, kad ji 1780 m. perstatyta) dovanojo valaką ir 8 margus žemės, 1000 talerių; įkurta parapija. XIX a. pirmojoje pusėje veikė parapinė mokykla. 1861 m. pastatyta varpinė. 1862 m. įsigytas Maskvoje nulietas varpas buvo didžiausias Žemaičių vyskupijoje. 1862 m. bažnyčia atnaujinta. 1888 m. … [Skaityti toliau…]
Valdžia 1908 m. leido Rūdiškėse statyti bažnyčią, Trakų parapijos filiją. 1909 m. į Rūdiškes paskirtas kunigas A. Žemaitis gyvenamajame name įrengė altorių ir pradėjo laikyti pamaldas. 1913 m. įsikūrė „Ryto“ draugijos skyrius. 1921 m. įkurta parapija. Kunigas J. Jurkevičius su parapijiečiais 1925–1932 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Ji 1980 m. remontuota.
Adomas Zavadskis ir Elena Zavadskienė dovanojo būsimai bažnyčiai valaką žemės. Adomo sūnus buvo katik žuvęs tragiškoje medžioklės nelaimėje, todėl jis dovanojo žemę ir finansavo bažnyčios statymą. Sūnus Emanuelis palaidotas bažnyčios kriptoje. 1913 m. pastatyti laikini šiaudais dengti maldos namai. 1919 m. pastatyta klebonija, 1920 m. – baigta medinė bažnyčia. Per Antrąjį pasaulinį karą artilerijos sviedinys … [Skaityti toliau…]
Tauragnų valsčius, kuriam priklausė ir Salako apylinkės, 1387 m. dovanotas Vilniaus vyskupui. Mikalojus Petkevičius 1496 m. Salako parapijai dovanojo 3 valstiečius su žemėmis. Salako bažnyčia minima ir 1522 m. Nauja pastatyta 1674 m. Salake 1714 m. nupirkti 4 sklypai ir dovanoti reguliariesiems atgailos kanauninkams. 1721 m. jiems dovanotas Narbutiškių palivarkas su 22 kaimais, pastatytas vienuolynas … [Skaityti toliau…]