Rūdiškių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

Valdžia 1908 m. leido Rūdiškėse statyti bažnyčią, Trakų parapijos filiją. 1909 m. į Rūdiškes paskirtas kunigas A. Žemaitis gyvenamajame name įrengė altorių ir pradėjo laikyti pamaldas. 1913 m. įsikūrė „Ryto“ draugijos skyrius. 1921 m. įkurta parapija. Kunigas J. Jurkevičius su parapijiečiais 1925–1932 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Ji 1980 m. remontuota.

Baltriškių Šv. Kazimiero bažnyčia

Adomas Zavadskis ir Elena Zavadskienė dovanojo būsimai bažnyčiai valaką žemės. Adomo sūnus buvo katik žuvęs tragiškoje medžioklės nelaimėje, todėl jis dovanojo žemę ir finansavo bažnyčios statymą. Sūnus Emanuelis palaidotas bažnyčios kriptoje. 1913 m. pastatyti laikini šiaudais dengti maldos namai. 1919 m. pastatyta klebonija, 1920 m. – baigta medinė bažnyčia. Per Antrąjį pasaulinį karą artilerijos sviedinys … [Skaityti toliau…]

Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia

Tauragnų valsčius, kuriam priklausė ir Salako apylinkės, 1387 m. dovanotas Vilniaus vyskupui. Mikalojus Petkevičius 1496 m. Salako parapijai dovanojo 3 valstiečius su žemėmis. Salako bažnyčia minima ir 1522 m. Nauja pastatyta 1674 m. Salake 1714 m. nupirkti 4 sklypai ir dovanoti reguliariesiems atgailos kanauninkams. 1721 m. jiems dovanotas Narbutiškių palivarkas su 22 kaimais, pastatytas vienuolynas … [Skaityti toliau…]

Kabelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Vilniaus generalgubernatorius 1909 m. leido į Kabelius pervežti senąją Ratnyčios (Šv. apaštalo Baltramiejaus) bažnyčią. Ji pastatyta 1911 m., o 1916 m. padidinta. 1921 m. įkurta parapija. Nuo 1919 m. klebonavęs Pranciškus Čaglys ugdė parapijiečių pamaldumą, stiprino lietuvybę, ragino šviestis. Lenkijos valdžios persekiotas, baustas.

Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčia

Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčia (arba Trinapolio bažnyčia) yra Vilniuje, dešiniajame Neries krante, prie Cedrono (Baltupio) žiočių. Neparapijinė, skirta rekolekcijų namų ir jų dalyvių reikmėms. Trinapolio rekolekcijų namai įsikūrę Verkių regioniniame parke, Verkių kalvarijų parko pietuose. Namus prižiūri Kristaus Karaliaus kongregacijos seserys.

Gedžiūnėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia

Gedžiūnėliuose 1921 m. pastatyta koplyčia. Arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis leido kurti parapiją su sąlyga, jeigu pamaldos bus lenkų kalba. Gyventojai nesutiko. Nuo 1931 m. pamaldos vyksta reguliariai. Kunigo K. Gumbaragio pastangomis 1941 m. įkurta parapija. Po 1966 m. kunigo Jono Karvelio rūpesčiu bažnyčia restauruota ir išdažyta.

Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčia

Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1685 m. Apie 1756 m. perstatyta. 1758 m. įkurta parapija. 1759 m. paskirti sklypai bažnyčiai, kapinėms, vargonininkui, bažnyčios tarnams. 1777 m. minima parapinė mokykla. Klebonas Tomas Dabrila (1818–1869) 1863 m. apkaltintas valdžiai nepalankaus pamokslo sakymu ir nuteistas kalėti. Klebonas Motiejus Oleka su parapijiečiais 1872–1874 m. bažnyčią padidino, pristatė Šonines koplyčias. Bažnyčią … [Skaityti toliau…]

Pakapės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangą bažnyčia

Prie Vileikių kaimo kapinių apie 1760 m. pastatyta koplyčia. 1780 m. paskirtas kunigas. Jį išlaikė dvaras. Atsirado nauja Kurtuvėnų filija, pavadinta Pakapės vardu. 1824 m. aptvertas šventorius. Pakapės dvaro savininkas Eustachijus Karpis 1860 m. pastatė medinę bažnyčią, skyrė 33 dešimtines žemės, kunigui pažadėjo kasmet mokėti po 230 rb. 1861 m. įsteigta parapija. 1875 m. prašyta … [Skaityti toliau…]

Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia

Gelvonų savininkas iki 1642 m. pastatė evangelikų reformatų koplyčią. Naujasis Gelvonų savininkas Jonas Krizostomas Daumantas Sesickis 1686 m. koplyčią perdavė vienuoliams pranciškonams ir pastatė jiems vienuolyną. Įkurta parapija. 1736 m. bažnyčia (buvusi koplyčia) perstatyta. Veikė parapinė (vienuolyno) mokykla (1820 m. jai buvo skirtas pastatas). 1828 m. vienuoliai pamokslus sakydavo lenkų kalba ir tik retkarčiais lietuviškai. … [Skaityti toliau…]