Bažnyčios

Jau 1938 m. pradėtos rinkti aukos naujos bažnyčios statybai. Pagal inžinieriaus architekto Juozo Baltrėno projektą už suaukotus pinigus 1957–1960 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia, viena retų bažnyčių, kurias leista statyti sovietmečiu. 1961 m. areštuoti bažnyčios statybos organizatoriai: klebonas Liudvikas Povilonis (1910–1990), (vėliau arkivyskupas), vikaras Bronislovas Burneikis (1923–1991) ir dar 5 asmenys. Nuteisti kunigai iškalėjo po … [Skaityti toliau…]

Juodupėje 1936 m. pastatyta ir pašventinta medinė koplyčia (18 × 6 m). Jos rektoriumi paskirtas kunigas Jonas Bubas (1901–1969). Jo rūpesčiu 1938 m. pagal inžinieriaus Petro Lėlio projektą pastatyta medinė, kryžminio plano, 3 navų vienabokštė bažnyčia. Ji 1944 m. sudegė. Mokykloje įrengta koplyčia, 1946 m. perkelta į klebonijos daržinę. Ji 1987 m. apdegė. Klebono Prano … [Skaityti toliau…]

Manoma, kad Vadoklių dvare XVIII a. pradžioje buvo pastatyta koplyčia. Dvaro savininkas Anupras Belozaras 1781 m. pastatė medinę bažnyčią. 1875–1902 m. klebonavęs Jonas Balvočius (1842–1915) 1876 m. padidino bažnyčią, pristatė šonines koplyčias, parapijos ūkinius trobesius. Jis rūpinosi labdara, švietimu, blaivybe, garsėjo gražiais pamokslais. 1907 m. įsteigta „Saulės“ draugijos mokykla (1910 m. pakeista valdine). Per Pirmąjį … [Skaityti toliau…]

Vaitkaičiai, arba Endriejavas, 1778 m. atiteko Jorūdams. Viktoras ir Agnieška Jorūdai koplyčiai (manoma, kad ji 1780 m. perstatyta) dovanojo valaką ir 8 margus žemės, 1000 talerių; įkurta parapija. XIX a. pirmojoje pusėje veikė parapinė mokykla. 1861 m. pastatyta varpinė. 1862 m. įsigytas Maskvoje nulietas varpas buvo didžiausias Žemaičių vyskupijoje. 1862 m. bažnyčia atnaujinta. 1888 m. … [Skaityti toliau…]

Gudžiūnuose apie 1812 m. pastatyta koplyčia. Joje retkarčiais laikytos pamaldos. 1909 m. patvirtintas naujos bažnyčios projektas (archit. Stanislovas Kačkovskis). Kunigo Antano Masiulio iniciatyva iš koplyčios 1910–1911 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ji buvo Vosyliškio parapijos filija. Iki 1927 m. įsteigta parapija.

Naujadvario dvaro (1 km į pietus nuo Geležių) savininkas Puzinas Geležių kapinėse 1779 m. pastatė medinę koplyčią. Kurį laiką buvo dvaro išlaikomas kapelionas (pamaldos leistos 1783 m.). Iki XIX a. vidurio koplyčia vadinta Naujadvario vardu. 1874 m. pastatyta medinė bažnyčia. Prie jos Jonas Baruolis (1848–1930) pastatė varpinę (apačia akmeninė, viršus medinis). Bažnyčiai iš Naujadvario dvaro … [Skaityti toliau…]

Apie 1582 m. Žemaitkiemio dvaras dovanotas Vilniaus jėzuitų kolegijai. Jėzuitai 1586 m. pastatė bažnyčią. Jai tada dovanotas Semeniškio kaimas (vėliau sukeistas su Žemaitkiemiu). 1716 m. pastatyta nauja bažnyčia. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. Per 1892 m. miestelio gaisrą bažnyčia sudegė. Pasklidus gandui, jog jos vietoje bus statoma cerkvė, paskubomis nupirkta Želvos, bažnyčia ir pastatyta … [Skaityti toliau…]

Tauragnų valsčius, kuriam priklausė ir Salako apylinkės, 1387 m. dovanotas Vilniaus vyskupui. Mikalojus Petkevičius 1496 m. Salako parapijai dovanojo 3 valstiečius su žemėmis. Salako bažnyčia minima ir 1522 m. Nauja pastatyta 1674 m. Salake 1714 m. nupirkti 4 sklypai ir dovanoti reguliariesiems atgailos kanauninkams. 1721 m. jiems dovanotas Narbutiškių palivarkas su 22 kaimais, pastatytas vienuolynas … [Skaityti toliau…]

Vilniaus generalgubernatorius 1909 m. leido į Kabelius pervežti senąją Ratnyčios (Šv. apaštalo Baltramiejaus) bažnyčią. Ji pastatyta 1911 m., o 1916 m. padidinta. 1921 m. įkurta parapija. Nuo 1919 m. klebonavęs Pranciškus Čaglys ugdė parapijiečių pamaldumą, stiprino lietuvybę, ragino šviestis. Lenkijos valdžios persekiotas, baustas.

Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčia (arba Trinapolio bažnyčia) yra Vilniuje, dešiniajame Neries krante, prie Cedrono (Baltupio) žiočių. Neparapijinė, skirta rekolekcijų namų ir jų dalyvių reikmėms. Trinapolio rekolekcijų namai įsikūrę Verkių regioniniame parke, Verkių kalvarijų parko pietuose. Namus prižiūri Kristaus Karaliaus kongregacijos seserys.