Šiame skyriuje rasite informaciją apie Lietuvos ir pasaulio bažnyčias, jų istoriją bei dvasinę reikšmę.
Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovė stovi Vilniuje. Mišios vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. Bažnyčios altorių puošia garsusis Dievo Gailestingumo paveikslas, nutapytas Eugenijaus Kazimirovskio Vilniuje 1934 metais.
Žalpiai 1616–1721 m. priklausė Raseinių evangelikų reformatų bažnyčiai. Apie 1814 m. pastatyta katalikų koplyčia, įsigytas varpas, 1815 m. – vargonai. Iki 1907 m. nuolatinio kunigo nebuvo. Viduklės klebono rūpesčiu 1896 m. Žalpių koplyčiai pakeista dalis sienojų. Kunigas Izidorius Gudavičius 1928 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. 1929 m. sausio 20 d. konsekruota. Žalpių kapinėse palaidotas žymus … [Skaityti toliau…]
Pirmąją medinę bažnyčią Pagiriuose 1626 m. pastatė broliai Gabrielius Bialozaras ir Kristupas Bialozaras. Statybą rėmė ir Vilniaus katedros kanauninkas Jonas Bialozaras. Greičiausiai bažnyčia sudegė per Šiaurės karą. Buvusios bažnyčios vietoje Baltramiejus Pakoševskis 1742 m. pastatė kitą. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. Dvarininkai Daunoravičiai šventoriuje 1848 m. pastatė mūrinę koplyčią. Kita neogotikinė mūrinė kapų koplyčia … [Skaityti toliau…]
Medinę bažnyčią 1782 m. pastatė Mykolas Ronikeris. Ji 1790 m. konsekruota, dovanotas valakas žemės. Bažnyčiai priklausė Degučių ir Gardamo filijos.
Linkmenyse iki 1500 m. pastatyta bažnyčia ir įsteigta parapija. 1554 m. minima sumenkusi bažnyčia. 1645 m. pastatyta nauja. Grafas Tiškevičius 1720 m. pastatė medinę bažnyčią. XVIII a. veikė parapinė mokykla. Linkmenų bažnyčiai 1820 m. priklausė jurisdika miestelyje ir šie kaimai: Cijonai, Grikiapelė, Kiškiai, Rukiškė, Tumėniškė. 1882 m. patvirtintas karo inžinieriaus Čerkasovo naujos mūrinės bažnyčios projektas … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia Kražiuose pastatyta 1416 m. Kai ji sudegė, 1475 m. pastatyta nauja. Kražių klebonija buvo viena turtingiausių Žemaitijoje. 1533 m. klebonavo būsimas vyskupas Valerijonas Protasevičius, 1549 m. – poetas ir teisininkas Petras Roizijus. 1570–1740 m. Kražiuose veikė kunigų seminarija. 1607 m. įsteigtas jėzuitų, 1639 – benediktinių vienuolynas. Jėzuitai 1614 m. įsteigė kolegiją. 1621 m. … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta XV a. antrojoje pusėje. Anykščių klebonas 1500 m. bylinėjosi su dvaro vietininku dėl dešimtinės iš Kavarsko dvaro. 1507 m. nustatytos klebono žemės ribos. XVI a. viduryje Anykščių bažnyčia buvo viena turtingiausių Vilniaus vyskupijoje. Klebonijos valdose būta 100 kiemų. Per 1566 m. miestelio gaisrą bažnyčia sudegė, netrukus atstatyta. 1671 m. vėl sudegė, iki … [Skaityti toliau…]
Manoma, kad pirmoji bažnyčia Žagarėje pastatyta XV a. Medinis pastatas kelis kartus degė ir vėl buvo atstatytas, kol po 1712 m. gaisro iškilo mūrinė Senosios Žagarės Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Pastatas renesanso stiliaus, stačiakampės formos, aukštu stogu. Padengta baltu tinku, pagamintu iš vietinio dolomito. Bažnyčia trijų navų, atskirtų dviem mediniais profiliuotais stulpais. Interjeras buvo … [Skaityti toliau…]
Papyvesyje (taip iki XVIII a. pab. buvo vadinama Antašava) Antašavo dvaro savininkas Jackus Antašauskis kapinėse 1793 m. pastatė medinę bažnyčią. Jo rūpesčiu pastatyta mūrinė klebonija (archit. Mykolas Šulcas). Pradėtos naujos bažnyčios statybą sutrukdė 1812 m. karas. Klebono Albino Rubavičiaus iniciatyva 1862 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia (buvo Vabalninko filija). 1870 m. – mūrinė varpinė. 1905 … [Skaityti toliau…]
Pirmoji katalikų koplyčia pastatyta 1719 m. Apie 1782 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ji turėjo vieną altorių, be zakristijos. Šventoriuje stovėjo varpinė. Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla. Nuo 1818 m. buvo nuolatinis kunigas filialistas Jonas Skapinavičius. Jis pristatė zakristiją. Vidaus reikalų ministras 1849 m. leido Jonui Tiškevičiui Nemunėlio Radviliškyje pastatyti mūrinę bažnyčią. Ji pastatyta 1849–1854 … [Skaityti toliau…]
Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis 1714 m. leido Lankeliškių klebonui laikyti pamaldas Keturvalakių koplyčioje. Prie jos 1765 m. leista kurti Šv. Barboros broliją. 1769 m. pradėti švęsti paskelbti atlaidai. 1777 m. įkurta parapija. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. Kunigas Andrius Adeika (nuo 1792 m. Keturvalakių klebonas) 1786 m. pastatė naują medinę bažnyčią. Jai paskirta … [Skaityti toliau…]
Svėdasų bažnyčia minima 1522 m. Svėdasų dvaras 1533 m. atiteko reformacijos šalininkams Mikalojui Radvilai Juodajam ir jo broliui Jonui. Manoma, kad nuo XVI a. vidurio Svėdasuose klebono nebuvo (minimas 1538 m.). Mikalojus Radvila (1549–1616) Svėdasų katalikų bažnyčiai 1574 m. dovanojo Papiškio palivarką ir Medinių (Medginių) kaimą, vėliau pavadintą Kunigiškiais. 1636 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia. … [Skaityti toliau…]