Šiupylių Šv. Aloyzo bažnyčia

1619 m. karaliaus revizoriai netoli Šiupylių, ant kalvos, išrinko vietą bažnyčiai ir skyrė jai Šiupylių kaimą (23 valakus). Fundacija 1623 m. patvirtinta. 1625 m. įsteigta parapija pavadinta Užmušiu. Bažnyčia 1799 m. ir 1846 m. atstatyta. Ji 1842 m. tapo filija. 1915 m. sudegė bažnyčia ir visi klebonijos trobesiai. Apie 1924 m. bažnyčia atstatyta. Ją statė … [Skaityti toliau…]

Gegrėnų Jėzaus Nazaretiečio bažnyčia

Medinę bažnyčią 1754 m. pastatė Mykolas Venclauskas ir dovanojo jai daugiau kaip valaką žemes. Ji buvo Žemaičių Kalvarijos filija. 1825 m. pakeisti sienojai, bažnyčia ne kartą remontuota.

Vievio Šv. Onos bažnyčia

Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1550 m. XVII a. Bogdanas Oginskis katalikų bažnyčią perdavė stačiatikiams (1619 m. Vievyje buvo 2 stačiatikių cerkvės). Manoma, kad abi cerkvės ir vienuolynas Vievyje panaikinti po 1625 m., mirus B. Oginskiui. Mat jo vaikai buvo perėję į katalikybę. 1688 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1794 m. ji sudegė. 1796 m. pastatyta medinė … [Skaityti toliau…]

Obelių Šv. Onos bažnyčia

Katalikų bažnyčiai 1629 m. dovanotas Pakriaunių kaimas. Apie 1738 m. pastatyta nauja bažnyčia. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. 1859–1868 m. kanauninko Steponavičiaus rūpesčiu pastatyta mūrinė bažnyčia. 1899 m. per miestelio gaisrą ji ir parapijos trobesiai sudegė. 1900 m. atstatyta, pristatytos šoninės koplyčios. Statytojas – klebonas Vincentas Birutavičius. Obelių klebonu jis išbuvo iki mirties (mirė … [Skaityti toliau…]

Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia

Protestantas Bilevičius 1625 m. surinkęs žmones užpuolė Pikelių bažnyčią, ją nugriovė ir išvežė į savo Griežės dvarą. Bažnyčia netrukus atstatyta, kadangi minima 1636 m. Pikeliai XVIII a. – 1842 m. priklausė Žemaičių vyskupijos kapitulai. 1752 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1756 m. jai dovanoti 2 valakai žemės. 1805 m. minima parapinė mokykla. 1857 m. leista … [Skaityti toliau…]

Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovė

Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovė stovi Vilniuje. Mišios vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. Bažnyčios altorių puošia garsusis Dievo Gailestingumo paveikslas, nutapytas Eugenijaus Kazimirovskio Vilniuje 1934 metais.

Traupio Šv. Onos bažnyčia

Traupio dvaro savininkai Jurgis Mikalavičius ir Petras Mikalavičius pastatė medinę bažnyčią. Jai išlaikyti dovanojo Divanavos, Kantumiškio ir Kuklėnų kaimo žemes. Vyskupas Albertas Radvila 1515 m. kovo 31 d. ją konsekravo Šv. Mikalojaus titulu, įsteigė parapiją. 1730 m. pastatyta nauja bažnyčia. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. 1832 m. bažnyčiai priklausė Maciūnų, Pusbačkių ir Vičiūnų kaimai. … [Skaityti toliau…]

Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Kelmėje 1416 m. įsteigė parapiją ir pastatė bažnyčią. Antroji bažnyčia pastatyta 1484 m. Albertas Gruzdavičius 1512 m. aprūpino altariją. 1581 m. Kelmės klebonu paskirtas B. Kotarskis vėliau perėjo į reformaciją. 1596 m. bažnyčioje pamaldas pradėjo laikyti evangelikai reformatai. 1606 m. pradėta bažnyčios grąžinimo byla. Katalikams 1608 m. bažnyčia grąžinta, 1613 m. … [Skaityti toliau…]

Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažoji bazilika

Žemaičių Kalvarija (iki XVII a. vidurio vadinta Gardais) 1421–1842 m. buvo Žemaičių vyskupo valda. Iki 1593 m. pastatyta bažnyčia. Iš pradžių nuolatinio kunigo neturėjo. Vyskupas Merkelis Giedraitis pastatė namus ir įkurdino kunigą. 1636 m. minima Gardų parapija. 1636 m. vyskupas Jurgis Tiškevičius kitoje vietoje pastatė naują bažnyčią, pakvietė vienuolius dominikonus. 1637–1639 m. pastatyta 19 Kalvarijų … [Skaityti toliau…]

Upynos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia

Upynos bažnyčia 1688 m. buvo Šilalės, XVIII a. – Kaltinėnų, nuo 1804 m. – Girdiškės parapijos filija. 1705 m. bažnyčia sudegė, 1706 m. atstatyta, 1834 m. vėl sudegė. 1835–1836 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Jai varpai atvežti iš uždarytos Raseinių karmelitų bažnyčios. 1864 m. areštuotas ir ištremtas Upynos filialistas Antanas Bogušas (mirė 1871 m. Tobolske). … [Skaityti toliau…]

Bagaslaviškio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

1787 m. dvarininkas Ignas Šveikauskis pastatė medinę bažnyčią. 1790 m. įkurta parapija. 1827 m. bažnyčia atnaujinta. 1851 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. 1893–1897 m. Bagaslaviškyje kaip altarista gyveno kunigas Silvestras Gimžauskas, Vilniaus krašto lietuvių švietėjas. Jis pirmasis čia pradėjo laikyti lietuviškas pamaldas. 1906 m. pastatyta betoninė klebonija, kurioje kunigo Povilo Burbulio rūpesčiu 1906 m. liepos 7 … [Skaityti toliau…]

Kruonio Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčia

Iki 1588 m. Kruonyje pastatyta stačiatikių cerkvė. Dvarininkas Teodoras Bogdanas Oginskis 1610–1626 m. Kruonyje pastatė pirmąją Lietuvoje unitų bažnyčią. 1628–1629 m. prie jos įsteigtas unitų vienuolynas. 1764 m. pastatyta katalikų bažnyčia. Iki 1775 m. unitų bažnyčia atiteko stačiatikiams. XVIII a. antrojoje pusėje – 1810 m. Kruonyje veikė stačiatikių vienuolynas. 1866 m. kapinėse buvusi katalikų bažnyčia … [Skaityti toliau…]