Šiame skyriuje rasite informaciją apie Lietuvos ir pasaulio bažnyčias, jų istoriją bei dvasinę reikšmę.
Pirmoji koplyčia pastatyta 1668 m. Ji 1729 m. sugriuvo ir netrukus buvo atstatyta. Vėlesnė statyta 1765 m. Į Stačiūnus 1779 m. paskirtas kunigas; koplyčia tapo filija. Metrikų knygos rašytos nuo 1780 m. Bažnyčiai 1781 m. dovanotas vienas valakas žemės. 1811 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia.
Užlieknės koplyčiai 1784 m. paskelbti dveji metiniai atlaidai. 1807 m. pastatyta nauja koplyčia, 1857 m. – perstatyta; priklausė Viekšnių parapijai. 1933 m. koplyčia perkelta į kitą vietą ir atnaujinta. Po Antrojo pasaulinio karo vadinama bažnyčia. 2007 m. kovo pradžioje bažnyčia smarkiai apdegė.
Mielagėnuose 1760 m. pastatyta medinė vieša koplyčia arba bažnyčia. Justina Kublickienė, vykdydama savo mirusio vyro valią, 1779 m. miestelyje, netoli bažnyčios, paskyrė sklypą naujai mūrinei bažnyčiai, vargonininkui ir mokyklai. Klebonijai duotas Svilo, arba Milašiaus, palivarkas. Įsteigta parapija. 1790 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Paveikslus tapė dailininkas Vincas Smakauskas (1797–1876). 1858 m. Kublickai kapinėse pastatė mūrinę … [Skaityti toliau…]
1854 m. rugpjūčio 30 d. kertinį akmenį pašventino jau antrasis filijos kunigas Kristupas Sturys (dirbo čia nuo 1849 iki 1864 m.). Stačiakampė, raudonų plytų su nedideliu bokšteliu aukšta masyvi bažnyčia buvo statoma trejus metus. Šventinimo iškilmės įvyko 1857 m. spalio 9 d. Vienos navos su apside, dailininko dekoruoti maldos namai turėjo sujungtą altorių – sakyklą, … [Skaityti toliau…]
1642 m pastatyta koplyčia. Ji 1644 m. paskirta karmelitams. Vienuoliai 1680 m. pastatė medinę bažnyčią; pradėtos rašyti metrikų knygos. Karmelitai 1781–1783 m. pastatė mūrinę bebokštę bažnyčią. Nuo 1802 m. veikė parapinė mokykla. Per 1803 m. miesto gaisrą apdegė bažnyčia, sudegė vienuolynas. Prūsijos valdžia 1805 m. uždarė vienuolyną. Kunigo Juozapo Marmos rūpesčiu 1870 m. pristatyti bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Jonavos dvaro (taip iki Pirmojo pasaulinio karo buvo vadinama Adomynė) savininkas Žurauskas 1826 m. pastatė koplyčią. Ilgainiui dvaras ir koplyčia sunyko. Per Pirmąjį pasaulinį karą kunigo Liudo Kaulakio rūpesčiu dvare įrengta koplyčia. Joje laikytos pamaldos. Dvaro savininkas Adomas Vilėniškis ir kunigas Juozas Vilėniškis dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą pradėjo rūpintis bažnyčios statyba. Kuriamai parapijai dovanota … [Skaityti toliau…]
Krokialaukyje bažnyčia pastatyta iki 1755 m. Po 1759 m. įkurta parapija. 1819 m. veikė parapinė mokykla. Inžinierius Rudzinskis 1857 m. suprojektavo naują mūrinę bažnyčią. 1858 m. pastatyta laikina, nes senoji buvo begriūvanti. 1860 m. pastatyta mūrinė klebonija. 1869–1872 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 1899 m. konsekravo vyskupas Antanas Baranauskas. 1906 m. įsteigtas „Žiburio“ draugijos … [Skaityti toliau…]
Bažnyčią 1787-1790 m. pastatė prelatas Bogužas. Ji buvo Pabaisko parapijos filija. 1814 m. kunigas Čepavičius su parapijiečiais kapinėse pastatė medinę koplyčią. Joje retkarčiais buvo laikomos pamaldos. Iki 1849 m. bažnyčia priklausė Vilniaus vyskupijai, vėliau – Žemaičių (Telšių) vyskupijai, 1926–1939 Kauno arkivyskupijai. 1888-1932 m. bažnyčia kunigo neturėjo. 1933 m. paskirtas iš Rusijos grįžęs kunigas Bronislovas Rūtenis. … [Skaityti toliau…]
Kunigo Gečo rūpesčiu 1671 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ji buvo Žarėnų parapijos filija. 1769 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1881 m. pailginta. 1890 m. apmūrytas šventorius, 1891 m. pastatyta mūrinė varpinė (Ustino Golinevičiaus projektas). Klebono Kazimiero Malinausko rūpesčiu 1901–1902 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (Nikolajaus Andrejevo projektas). 1907 m. įsigyti nauji vargonai, 1913 m. įkurta parapija. … [Skaityti toliau…]
Girdžiai 1554 m. dovanoti Veliuonos klebonui (nuo 1842 m. valstybinė valda). Apie 1809 m. pastatyta medinė koplyčia. Vyskupas Motiejus Valančius 1853 m. prašė valdžios leisti suremontuoti apleistą Girdžių koplyčią ir laikyti joje pamaldas. Nurodė, kad prieš 30 metų čia nuolat gyveno kunigas. Gavus leidimą vietos gyventojai koplyčią 1858 m. perstatė. Po Pirmojo pasaulinio karo klebonas … [Skaityti toliau…]
Dalis Linkmenų parapijos su bažnyčia 1920 m. liko Lenkijos okupuotoje teritorijoje. Okupacinė valdžia 1925 m. iškėlė bylą Linkmenų klebonui Juozui Breivai už lietuvių kultūrinę veiklą. Jis pabėgo į Kirdeikius ir pradėjo rūpintis bažnyčios statyba. Lietuvos valdžia skyrė miško medžiagos ir 35 000 litų. 1926–1927 m. medinė bažnyčia buvo pastatyta (projektavo ir statybą prižiūrėjo inž. Litas). … [Skaityti toliau…]
Vilniaus Išganytojo bažnyčia, dar žinoma kaip Vilniaus Viešpaties Jėzaus bažnyčia arba Vilniaus Trinitorių bažnyčia stovi Vilniuje, Antakalnyje. Aptarnauja šv. Jono kongregacijos broliai. Bažnyčią suprojektavo ir papuošė stiuko lipdiniais Pjetras Pertis.