Jonas Volskis 1670 m. pastatė bažnyčią. Jai 1690 m. dovanoti 3 valakai žemės. A Sapiega 1771 m. pastatė naują medinę bažnyčią. 1802 m. įsteigta altarija. 1806 m. veikė parapinė mokykla. 1851 m. įkurta parapija. 1871 m. pradėta rūpintis mūrinės bažnyčios statyba. Leidimas gautas tik 1880 m. Klebono Simono Lukoševičiaus rūpesčiu 1882–1886 m. pastatyta dabartinė mūrinė … [Skaityti toliau…]
Simno valdytojas Jonas Zabžezinskas 1520 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Rusijos kariuomenė 1655 m. ją gerokai apgadino. Po 1674 m. suremontuota: paaukštintas bokštas, pristatyta presbiterija, vėliau – 2 koplyčios, zakristija. 1730 m. suskliausta šiaurinė koplyčia, tarp 1764 ir 1776 m. – presbiterija. Nuo 1782 m. veikė parapinė mokykla. 1812 m. prancūzai bažnyčioje įrengė karo ligoninę. 1815 … [Skaityti toliau…]
Ukmergėje pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1387 m. (viena pirmųjų Lietuvoje). Klebonui išlaikyti Jogaila skyrė 3 valakus žemės. Apie 1560 m. pastatyta nauja parapijos bažnyčia. Maskvos kariuomenė 1655 m. bažnyčią sudegino. Ji iki 1674 m. atstatyta. Vėlesnė, statyta 1764 m., 1786 m. sudegė. Netrukus pastatyta laikina. Ukmergėje 1761–1773 m. veikė jėzuitų misija. Klebono Motiejaus Šneideravičiaus rūpesčiu … [Skaityti toliau…]
Varsėdžiai 1421–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupo Kaltinėnų dvarui. Apie 1570 m. Varsėdžiuose įsteigta Kaltinėnų altarija. 1720 m. pastatyta bažnyčia, 1817 m. atnaujinta, buvo Kaltinėnų parapijos filija. Kurį laiką nuolatinio kunigo neturėjo. Vyskupas Mečislovas Paliulionis paskyrė pirmą nuolatinį filialistą kunigą Povilą Žabą (palaidotas šventoriuje, žmonės jį laikė šventuoju ir meldėsi prie jo kapo). Kauno gubernatorius 1908 … [Skaityti toliau…]
Kunigo J. Kurčevskio teigimu, bažnyčia Alovėje jau buvo 1697 m., tačiau XVIII a. vizitacijų aktuose neminima. 1797 m. Alovėje buvo statoma koplyčia. 1802 m. dvarininko Jokūbo Kęstučio Gedimino lėšomis pastatyta medinė bažnyčia. 1818 m. vėtra nuplėšė bažnyčios stogą. 1866 m. klebonas Juozas Svetlavičius bažnyčią remontavo, įdėjo naujus langus. Tikintieji prašė caro valdžios leisti pasistatyti mūrinę. … [Skaityti toliau…]
1387 m. pastatyta viena pirmųjų Lietuvoje bažnyčia, įsteigta parapija. Bažnyčiai turtų paskyrė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Privilegijai dingus, ji patvirtinta 1525 m. Nemenčinės bažnyčia XVI a. viduryje buvo gana turtinga. Jai priklausiusioje žemėje buvo 81 valstiečių sodyba. Maskvos kariuomenė bažnyčią 1655 m. sunaikino, iki 1680 m. atstatyta. Per Šiaurės karą (iki 1706 m.) bažnyčia sudeginta. … [Skaityti toliau…]
Pirmąją Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų bažnyčią 1590 m. fundavo kunigaikštis Kristupas Radvila Perkūnas. 1789 m. bažnyčia sudegė. Dabartinė neoromaninio stiliaus raudonų plytų bažnyčia pastatyta 1887–1890 m. Bažnyčioje išliko jos statytojo kunigo senjoro Martyno Kumsto, mirusio 1895 m., memorialinė lenta.
Manoma, kad pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1425 m. Kazimieras Jogailaitis 1492 m. jai skyrė 2 kapas grašių, 1503 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras iš Punios, Simno ir kitų dvarų skyrė dešimtinę. Manoma, kad tada buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia, nes jos akte pažymėta, kad pirmosios bažnyčios nėra. 1513 m. įkurta parapinė mokykla (veikė su pertraukomis). … [Skaityti toliau…]
Kalvelių Dievo Gailestingumo bažnyčia stovi Kalveliuose. Pamaldos laikomos lenkų ir lietuvių (sekmadieniais) kalbomis.
Vengerinės dvaro savininkai Angelė ir Juozapas Daumantas Sesickiai 1803 m. Žiobiškyje pastatė medinę bažnyčią; įsteigta parapija. Bažnyčią ir parapiją fundatoriai aprūpino žeme, pinigais. 1900 m. suprojektuota mūrinė bažnyčia (sąmatinė vertė 29 306 rb). Klebono Vincento Zapkaus rūpesčiu 1902–1911 m. pastatyta dabartinė bažnyčia (darbus prižiūrėjo inž. K Kiunzelis), įrengta klebono Jurgio Gogelio pastangomis. 1913 m. pastatyti … [Skaityti toliau…]