Šiame skyriuje rasite informaciją apie Lietuvos ir pasaulio bažnyčias, jų istoriją bei dvasinę reikšmę.
Ignalinoje 1929 m. pastatyta medinė koplyčia, priklausiusi Vidiškių parapijai. 1938 m. pradėtą bažnyčios statybą nutraukė karas. Po jo neužbaigtą bažnyčią rajono valdžia nusavino ir pavertė kultūros namais. 1961 m. bažnyčia įrengta gyvenamajame name. Pagal architekto R. Krištapavičiaus projektą 1989 m. pradėta statyti nauja mūrinė. 1990 m. įsteigta parapija.
Žibuose 1850 m. įrengta laikina katalikų bažnyčia, 1854 m. pastatyta dabartinė mūrinė. Nuo 1862 m. paskirtas nuolatinis kunigas. Priklausė Varmės vyskupijai, nuo 1923 m. – Klaipėdos prelatūrai. Šilutės klebonas ir dekanas Juozapas Grubliauskas (1918–1984) buvo suimtas ir 1950–1956 m. gyveno ištremtas.
Kapčiamiesčio vikaro Albino Krūvelio rūpesčiu 1938 m. pastatyta laikina medinė bažnyčia ir klebonija. Bažnyčią konsekravo vyskupas Antanas Karosas. Po Antrojo pasaulinio karo paskirtas klebonas Pranas Aušiūra 1946–1951 m. slėpėsi klebonijoje. Vėliau bažnyčia uždaryta, iki 1990 m. neveikė.
Didysis kunigaikšis Aleksandras Jogailaitis 1497 m. dovanojo kunigo Jono Groto pradėtai statyti bažnyčiai žemės ir leido kurti miestą. 1498 m. J. Grotas paskirtas pirmuoju Pasvalio klebonu. 1580 m. dvaro valdos skirtos Vilniaus kapitulai. Bažnyčia turėjo jurisdiką miestelyje ir 2 kaimus. Vilniaus kapitula bažnyčią perstatė. Jai 1775 m. priklausė Karkliškių ir Šlamu kaimai. 1776 m. sudegė. … [Skaityti toliau…]
Vaitkevičius 1731 m. pastatė medinę koplyčią. 1774 m. minima vieša koplyčia. Adomas Bilevičius 1782 m. pastatė bažnyčią. Jai 1789 m. dovanotas žemes sklypas, įkurta parapija. 1849 m. bažnyčia atnaujinta. 1889 m. apmūrytos kapinės.
Jonas ir Konstancija Hrebnickiai 1781 m. pastatė bažnyčią. Įsteigta parapija. 1798 m. minima parapinė mokykla. 1828 m. bažnyčia sudegė, pastatyta laikina. Konstantinas Mostovskis 1847–1848 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Į Naują Strūnaitį 1893 m. atkeltas kunigas Juozapas Ambraziejus-Ambrozevičius bažnyčioje ėmė vartoti lietuvių kalbą. Jį 1895 m. pakeitęs kunigas Aleksandras Racevičius išsaugojo pirmtako pamaldų tvarką. 1906 … [Skaityti toliau…]
Ketūnų dvaro savininkas J. Poklevskis Kozela Micaičiuose 1808 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Kuršėnų parapijos filija. 1857 m. bažnyčia perstatyta. 1901–1902 m. kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas buvo Micaičių filialistas. Jis bažnyčią atnaujino. 1945 m. uždaryta. 1989 m. grąžinta tikintiesiems.
Netoli Krivonių buvusiame Samulevos dvare iki 1796 m. pastatyta koplyčia. Ji XIX a. sunyko. Kunigo Motiejaus Cijūnaičio rūpesčiu 1933 m. nupirkta senoji medinė Kernavės bažnyčia ir pervežta į Krivonis. Klebonas Adolfas Stasevičius 1946 m. suimtas ir nuteistas 10 m. kalėti (mirė 1949 m. Vilniaus kalėjime). 1954 m. klebonas Vincentas Andrulevičius su parapijiečiais bažnyčią suremontavo.
Karvio dvaro savininkas Točilauskis 1779 m. pastatė medinę bažnyčią. Jai paskirtas Masionių palivarkas ir Karvio kaimas (4 valakai). 1783 m. įkurta parapija (iki tol buvo Maišiagalos parapijos filija). 1861 m. bažnyčia sudegė. Jos vietoje 1862–1865 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. XIX a. pab.-XX a. pradžioje parapijiečiai kalbėjo lietuviškai.
1917 m. įkurta Žvirgždaičių parapija, iš Paluobių atvežta ir pastatyta medinė bažnyčia. Ji 1944 m. sudegė. Pamaldos laikytos kapinių koplyčioje. Žvirgždaičių administratorius (nuo 1946 m.) kunigas Saliamonas Samuolis (1915–1987) 1949 m. rugpjūčio 20 d. areštuotas ir ištremtas. Bažnyčia apie 1958 m. uždaryta. 1989 m. grąžinta tikintiesiems.
Pirmoji bažnyčia buvo pastatyta iki 1522 m. (nuo XVI a. antrosios pusės priklausė evangelikams reformatams). Naują bažnyčią 1614 m. pastatė grįžęs į katalikybę Musninkų valdytojas Stanislovas Kiška. Bažnyčiai užrašyti Cirkų, Draučių ir Vaitkūnų kaimai. 1642 m. įsteigta altarija. Tarp 1779 ir 1782 m. bažnyčia suremontuota. XVIII a. antrojoje pusėje veikė parapinė mokykla (1781 m. vargonininkas … [Skaityti toliau…]
Bažnyčios statyba pradėjo rūpintis 1918 m. į šias apylinkes atvykęs kunigas Vaclovas Giedrys. Kunigo Juozo Erčiaus rūpesčiu 1919 m. bažnyčia pradėta statyti Kazėnuose (2 km į pietryčius nuo Vosiūnų). Ten įrengta laikina koplyčia. Kilus nesutarimams su žemės savininku, statyti nustota. Vosiūnų kaimas paskyrė bažnyčiai 5 ha žemės, kurioje kunigas J. Erčius 1921 m. pastatė dabartinę … [Skaityti toliau…]