Bažnyčios

Kaimo kapinėse 1781 m. pastatyta medinė koplyčia. Šv. Mišių laikyti kartais atvykdavo Pumpėnų kunigas. 1908 m. pabaigoje Paįstryje apsigyveno Pumpėnų parapijos vikaras, poetas Jurgis Tilvytis-Žalvarnis (1880–1931), šiai vietovei paskyręs 2 savo eilėraščių rinkinius – „Paįstriečiai“ (1910) ir „Palaimintas triūsas“ (1912). Pastatyta klebonija, 1910 m. – dabartinė medinė bažnyčia. Skulptorius Juozas Zikaras sukūrė bareljefines Kryžiaus kelio … [Skaityti toliau…]

Rūdninkuose 1511 m. įkurta parapija, pastatyta bažnyčia. Jai 1614 m. paskirtas palivarkas su valstiečiais ir smuklė. Per karą 1655 m. bažnyčia sudeginta. 1713 m. minima be stogo, išdaužytais 4 langais bažnyčia. Klebonija be krosnių, langų ir stogo. Rūdninkuose nelikę nė vieno valstiečio namo. Bažnyčią 1775 m. sugriovė audra. Pamaldos laikytos bernardinų palivarko koplyčioje. 1790 m. … [Skaityti toliau…]

Pirmoji koplyčia pastatyta 1668 m. Ji 1729 m. sugriuvo ir netrukus buvo atstatyta. Vėlesnė statyta 1765 m. Į Stačiūnus 1779 m. paskirtas kunigas; koplyčia tapo filija. Metrikų knygos rašytos nuo 1780 m. Bažnyčiai 1781 m. dovanotas vienas valakas žemės. 1811 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia.

Užlieknės koplyčiai 1784 m. paskelbti dveji metiniai atlaidai. 1807 m. pastatyta nauja koplyčia, 1857 m. – perstatyta; priklausė Viekšnių parapijai. 1933 m. koplyčia perkelta į kitą vietą ir atnaujinta. Po Antrojo pasaulinio karo vadinama bažnyčia. 2007 m. kovo pradžioje bažnyčia smarkiai apdegė.

Aukštadvaryje (1 km į šiaurę nuo Anciškio) 1744 m. minima koplyčia. Dvarininkai Adomas Kasakovskis ir Teresė Kasakovskienė 1783–1786 m. pastatė medinę bažnyčią. Jai 1790 m. dovanojo 2 valakus žemės ir 2000 auksinų. Klebonas Juozapas Pikturna paskyrė bažnyčiai 10 000 auksinų. 1791 m. įkurta parapija. Bažnyčia buvo maža, turėjo 2 altorius, be lubų; 1810 m. sudegė. … [Skaityti toliau…]

Šalia buvusios bažnyčios 1624 m. pastatytas bernardinų vienuolynas. 1650 m. suręsta nauja medinė bažnyčia. Ji per 1702 m. miesto gaisrą sudegė. 1738 m. pastatyta nauja – medinė bažnyčia. Bernardinų mūrinio vienuolyno (L formos) viena dalis pastatyta 1702 m., kita – 1762 m. Iš Kretingos perkelta mokykla, kurios mūrinis dviaukštis pastatas iškilo 1796 m. 1761 m. … [Skaityti toliau…]

Tarp 1449 ir 1478 m. Šešuolių dvaras dovanotas Vilniaus vyskupui. Vyskupas Valerijonas Protasevičius 1567 m. būsimai bažnyčiai paskyrė dešimtinę nuo dvaro, Kuzilų kaimą. Tribokštė medinė bažnyčia pastatyta 1572 m. Pirmasis klebonas Pranas Rapolkevičius buvo įpareigotas išlaikyti mokyklą ir mokytoją. Bažnyčia per karą su Rusija 1656 m. tikriausiai sudegė. Vyskupo Konstantino Kazimiero Bžostovskio rūpesčiu 1694 m. … [Skaityti toliau…]

Vadaktuose 1744–1773 m. veikė jėzuitų misija. Jėzuitai buvo įsirengę koplyčią. Dvaro savininkai Juozas Juodkevičius ir Bogumila Juodkevičienė 1797 m. pastatė medinę bažnyčią. Jai paaukojo 29 margus žemės ir 1000 talerių (1350 sidabro rublių vertės). Dvaro savininkai Agota Liudkevičienė ir Zigmantas Liudkevičius 1883 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1890 m. gegužės 22 d. ją konsekravo vyskupas … [Skaityti toliau…]

Tytuvėnų dvaro inventoriuje 1555 m. minima bažnyčia. Dvaro valdytojas Andrius Valavičius 1613 m. pakvietė į Tytuvėnus bernardinų vienuolius, pažadėjo juos aprūpinti žemėmis ir kitomis dotacijomis. Bažnyčios ir vienuolyno statybai fundatorius skyrė žemės ir 10 000 auksinų. Pirmuoju vienuolyno prioru (vyresniuoju) ir statytoju buvo Bernardinas Švabas. 1614 m. mirus A. Valavičiui, jo brolis Jeronimas Valavičius 1618 … [Skaityti toliau…]

Pirmoji bažnyčia pastatyta 1630 m. Pakruojo dvaro savininkas Jonas Zabiela 1750 m. atstatė sudegusią medinę bažnyčią. Ji buvo kryžminio plano, su 2 koplyčiomis, turėjo 6 altorius. Iš savo dvaro J. Zabiela bažnyčiai paskyrė 3000 lenkiškų auksinų. XIX a. veikė parapinė mokykla. Dar 1873 m. prašyta leisti statyti naują bažnyčią. Leista tik 1885 m. Klebono St. … [Skaityti toliau…]

Punžonių dvaro savininkai Ignas Balinskis ir Elžbieta Balinskienė 1827 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Ji buvo Karkažiškių parapijos filija. Vietovę, vadintą Bageliškėmis, dvarininkai pavadino Balingradu. Rusijos valdžia bažnyčią 1870 m. uždarė. 1928 m. įkurta parapija, suremontuota bažnyčia. Ją 1928 m. rugsėjo 30 d. konsekravo arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis.

Stačiatikis žemvaldys Šiš-Staveckis 1510 m. pastatė Surdegyje medinę cerkvelę. Apie 1550 m. suręstame mediniame name įkurtas Šv. Dvasios stačiatikių vienuolynas. 1625–1636 m. pastatyta nauja mūrinė cerkvė ir vienuolynas. 1774 m. buvo 6 vienuoliai. Apie 1780 m. pastatyta katalikų koplyčia. Ji minima 1796 m. ir 1820 m. Prie stačiatikių vienuolyno 1807 m. pristatytas priestatas. Jame įrengta … [Skaityti toliau…]