Bažnyčios

Rokų Šv. Antano Paduviečio parapija įkurta 2005 m. rugsėjo 13 d. vyskupo Rimanto Norvilos dekretu. Buvusiuose Rokų keramikos kultūros namuose 1999 m. įkurta šv. Šeimos koplyčia. Gavus žemės ir suprojektavus bus statoma nauja bažnyčia Rokuose.

Skilandžiuose (taip XVII a. pirmojoje pusėje buvo vadinami Salantai) 1630 m. Zigmanto Vazos arklininkas Mikalojus Pasamovskis pastatė bažnyčią. Jai dovanoti Ablingos, Laigių, Ližių kaimai. Vyskupas Merkelis Giedraitis įkūrė parapiją. 1667 m. paskirtas sklypas mokyklai. 1724 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia (veikė iki XIX a. pabaigos). Ji buvo su gotiškų proporcijų penkiasiene apside ir bokšteliu. 1902 … [Skaityti toliau…]

Pirmoji medinė koplyčia kapinėse pastatyta apie 1754 m. Per gavėnią čia atvykdavo Ramygalos kunigas. Ėriškių gyventojas Kazimieras Vaitkus 1889 m. prašė leisti kapinėse pastatyti naują koplyčią (vietoj suirusios senosios). Po pakartotinių prašymų leidimas gautas tik 1898 m. Medinė koplyčia pastatyta 1899 m. Iš Ramygalos bažnyčios gauti 2 šoniniai altoriai. Koplyčios statytojas K. Vaitkus 1903 m. … [Skaityti toliau…]

Iš nugriautos Nemunėlio Radviliškio bažnyčios medžiagos kaimo kapinėse 1856 m. pastatyta koplyčia. Valstietis Lukas Kaziūnas, 1886 m. gavęs leidimą remontuoti koplyčią, senąją nugriovė ir pastatė naują, nepaisydamas policijos įspėjimų. Koplyčią 1888 m. pašventino Biržų klebonas Juozapas Rimkevičius. Valdžia siūlė koplyčią uždaryti, o kunigą J. Rimkevičių ir L. Kaziūną nubausti 50 rublių. Vidaus reikalų ministras įsakė … [Skaityti toliau…]

Judrėnų koplyčiai 1732 m. paskelbti Šv. Antano Paduviečio atlaidai. 1752 m. koplyčiai dovanotas valakas žemės, paskirtas kunigas, ji tapo filija. 1780 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1863 m. areštuotas kunigas Leonas Abramavičius, netrukus paleistas. 1906 m. įkurta parapija. Kunigo algai Judrėnų dvaro savininkas Nestoras Bucevičius paaukojo 10 600 rublių.

Manoma, kad Žygaičiuose 1608 m. pastatyta koplyčia, 1785 m. – bažnyčia. Ji XIX a. vid. sudegė. Klebono Vincento Norvaišo rūpesčiu 1861 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1862 m. įkurta parapija. XIX a. viduryje veikė parapinė mokykla. Klebono Motiejaus Petronio rūpesčiu 1908 m. apmūrytas šventorius, nišose įrengtos gipsinės Kryžiaus kelio stotys. 1868–1869 m. klebonas Vincentas Norvaišas … [Skaityti toliau…]

Veliuonos seniūnas Adomas Tadėjus Chodkevičius 1735 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Veliuonos parapijos filija (Prūsijai užėmus Užnemunę – Sintautų filija). Lukšiuose 1839–1855 m. kunigavo rašytojas Antanas Tatarė (1805–1889). Jis 1845 m. pastatė parapinę mokyklą, kurioje 1864–1866 m. mokėsi ir Jonas Basanavičius. Pagal Kalvarijos apskrities architekto Leopoldo Salkovskio projektą 1860–1862 m. ir 1870–1877 m. pastatyta … [Skaityti toliau…]

Protestantas Bilevičius 1625 m. surinkęs žmones užpuolė Pikelių bažnyčią, ją nugriovė ir išvežė į savo Griežės dvarą. Bažnyčia netrukus atstatyta, kadangi minima 1636 m. Pikeliai XVIII a. – 1842 m. priklausė Žemaičių vyskupijos kapitulai. 1752 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1756 m. jai dovanoti 2 valakai žemės. 1805 m. minima parapinė mokykla. 1857 m. leista … [Skaityti toliau…]

Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovė stovi Vilniuje. Mišios vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. Bažnyčios altorių puošia garsusis Dievo Gailestingumo paveikslas, nutapytas Eugenijaus Kazimirovskio Vilniuje 1934 metais.

Žalpiai 1616–1721 m. priklausė Raseinių evangelikų reformatų bažnyčiai. Apie 1814 m. pastatyta katalikų koplyčia, įsigytas varpas, 1815 m. – vargonai. Iki 1907 m. nuolatinio kunigo nebuvo. Viduklės klebono rūpesčiu 1896 m. Žalpių koplyčiai pakeista dalis sienojų. Kunigas Izidorius Gudavičius 1928 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. 1929 m. sausio 20 d. konsekruota. Žalpių kapinėse palaidotas žymus … [Skaityti toliau…]

Pirmąją medinę bažnyčią Pagiriuose 1626 m. pastatė broliai Gabrielius Bialozaras ir Kristupas Bialozaras. Statybą rėmė ir Vilniaus katedros kanauninkas Jonas Bialozaras. Greičiausiai bažnyčia sudegė per Šiaurės karą. Buvusios bažnyčios vietoje Baltramiejus Pakoševskis 1742 m. pastatė kitą. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. Dvarininkai Daunoravičiai šventoriuje 1848 m. pastatė mūrinę koplyčią. Kita neogotikinė mūrinė kapų koplyčia … [Skaityti toliau…]

Medinę bažnyčią 1782 m. pastatė Mykolas Ronikeris. Ji 1790 m. konsekruota, dovanotas valakas žemės. Bažnyčiai priklausė Degučių ir Gardamo filijos.