Pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta 1630 m., nors dar 1622 m. buvo pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia. Katalikus globojo Žemaičių seniūnas Liackis. Vietos gyventojai bažnyčią ir vietovę vadino jo vardu. 1644 m. bažnyčia sudegė. Dvarininkas pastatė kitą, didesnę, ir pakvietė 2 kunigus. Krikšto metrikų knygos pradėtos rašyti nuo 1700 m., santuokų – nuo 1706 m. Bažnyčia 1783 m. sudegė.
1785 m. Adomas Gurskis pastatė naują. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia sudegė. Po karo parapijiečiams ilgai neleista statyti bažnyčios senoje vietoje, todėl 1955 m. (daugiausia grįžusių tremtinių lėšomis) kaime pastatyta laikina. 1958 m. suręsta senoje vietoje, miestelyje.
Ypatingą teologinę vertę turėjo išlikę bažnytiniai dokumentai, ypač krikšto metrikos nuo 1700 metų. Šie įrašai yra ne tik genealoginė vertybė, bet ir liudijimas apie gilią katalikišką tradiciją, kuri išliko net ir po religinių persekiojimų ar gaisrų. Be to, Šv. Lauryno, pirmojo krikščionių diakono ir kankinio, pasirinkimas bažnyčios globėju, simboliškai sieja Leckavos bendruomenę su ankstyvosios Bažnyčios ištvermės ir tarnystės idealais, ypač svarbiais sovietmečiu, kai tikėjimas buvo išbandomas. Laikinosios bažnyčios statyba 1955 metais, grįžus tremtiniams, rodo stiprų sakralinės erdvės poreikį kaip bendruomenės tapatybės ir dvasinio atgimimo centrą.