Bažnyčios

Inturkės bažnyčiai 1555 m. dovanotas Rudesos palivarkas su Kačergų kaimu. Antroji bažnyčia statyta iki 1674 m. Nauja bažnyčia pastatyta 1739 metais. XVIII a. veikė parapinė mokykla. 1763 m. įkurta Šv. Rožančiaus brolija. Iki 1782 m. pastatyta koplyčia. Dabartinė medinė bažnyčia pastatyta 1855 m. Klebono Petro Prunskio rūpesčiu 1908 m. rugpjūčio 9 d. Inturkėje surengtas pirmas … [Skaityti toliau…]

Šaukote 1767 m. pastatyta bažnyčia. Jai 1773 m. dovanota žemės. Iki 1863 m. bažnyčia perstatyta. Kunigas Simonas Jakavičius už sukilėlių atsišaukimo perskaitymą 1863 m. ištremtas 7 m. į Tobolską; atimtas dvasininko titulas. Prie bažnyčios buvo prieglauda, iki 1863 m. veikė parapinė mokykla. Apie 1922 m. įsteigta parapija.

Trys Vaičaičių kaimo gyventojai 1906 m. prašė vyskupo leidimo pastatyti bažnyčią. 1907 m. suprojektuota medinė bažnyčia (sąmatinė vertė 5240 rb). Kauno gubernatorius neleido jos statyti, kol nebus surinkti pinigai. Kadangi tiek pinigų valstiečiai surinkti negalėjo, tai 1911 m. prašė vyskupo skirti kunigą, kuris laikytų pamaldas senoje kaimo koplyčioje. 1913 m. paskirtas kunigas Anicetas Barkauskas. 1920–1921 … [Skaityti toliau…]

Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, plačiau žinoma kaip Vilniaus Bernardinų bažnyčia, stovi Vilniaus senamiestyje, kairiajame Vilnios krante šalia Sereikiškių parko, tradiciškai vadintu Bernardinų sodu. Ji priklauso vienuoliams bernardinams. Mišios laikomos lietuvių, lotynų ir anglų kalbomis. Su Šv. Onos bažnyčia ir vienuolyno pastatais sudaro reikšmingiausią Lietuvoje gotikos stiliaus pastatų ansamblį. Bažnyčios gotikinės dalies architektu laikomas Mykolas … [Skaityti toliau…]

Šimkaičiuose 1771 m. pastatyta koplyčia. Į ją vieną ar du kartus per metus atvykdavo Vadžgirio kunigas. Bažnyčios statyba susirūpinta po Pirmojo pasaulinio karo. Žemės skyrė ūkininkas Jonas Simanavičius ir vadžgiriškis Šaulys. 1930–1932 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia.

Broliai Albertas Kojalavičius-Vijūkas, Kazimieras Kojelavičius-Vijūkas ir Petras Kojelavičius-Vijūkas apie 1642 m. jėzuitams dovanojo mūrinių namų Kaune. 1643 m. įsteigta jėzuitų rezidencija, netrukus pastatyta Šv. Stanislovo Kostkos koplyčia. Ji ir rezidencija 1655 m. sunaikintos. 1660 m. pradėta statyti medinė koplyčia ir rezidencija. Nuo 1646 m. veikė jėzuitų įkurta keturklasė mokykla. 1664 m. atkurta. 1666 m. mokykloje … [Skaityti toliau…]

Liudvikas Pilsudskis Pajūralyje 1750 m. pastatė bažnyčią (XIX a. pabaigos bažnytiniuose kalendoriuose, supainiojus su Tauragės Pajūriu, neteisingai nurodyta 1569 m., vėliau, dėl korektūros klaidos – 1509 m.). Iš pradžių nuolatinio kunigo neturėjo. Po 1834 m. bažnyčia gerokai remontuota, pastatyta klebonija, įsigyti vargonai. Už 1863 m. sukilimo rėmimą filialistas Petras Mačinskas ištremtas į Sibirą (mirė 1893 … [Skaityti toliau…]

Ignas Oginskis ir Elena Oginskienė 1765 m. skyrė lėšų bažnyčiai. Jai 1771 m. dovanoti 3 margai žemės. Bažnyčia buvo pastatyta 1778 m., buvo Salantų parapijos filija, o 1923 m. jai suteiktos parapijos teisės. 1923 m. įkurta parapija. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia sudegė. 1947 m. pastatyta nauja medinė. 1990 m. netoli senosios buvo pradėta statyti … [Skaityti toliau…]

Manoma, kad pirmoji bažnyčia pastatyta iš tvirtovės iki 1387 m. Bažnyčia Merkinėje minima 1392 m., 1496 m. atnaujinta. 1442 m. Ldk Kazimieras bažnyčiai skyrė turtų. Kiti valdovai juos papildė 1516 ir 1582 m. 1607 m. įsteigtas dominikonų vienuolynas (fundatorius burmistras Kristupas Steponis), 1615 m. pastatyta mūrinė bažnyčia. 1676 m. įsteigtas jėzuitų vienuolynas, pastatyta bažnyčia (hetmono … [Skaityti toliau…]

Ruklos Šv. Dvasios bažnyčia stovi Rukloje.