Bažnyčios

Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia stovi Labanore. Labanoras – miestelis Švenčionių rajone, Labanoro girioje ir regioniniame parke, prie kelio Ignalina–Molėtai. Seniūnijos centras, regioninio parko direkcija. Šalia miestelio yra stovyklavietė, telkšo Labanoro ežeras. Miestelis kupetinės planinės struktūros: viduryje aikštė, iš kurios radialinėmis kryptimis eina gatvės. Yra Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (statyta apie 1800 metus), … [Skaityti toliau…]

Dauginių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia, – Telšių vyskupija, Mažeikių dekanatas. Stovi Mažeikių rajono pietuose, Dauginių kaime, Virvytės kairiajame krante. Medinė. Pastatyta 1943 m.

Pagramantyje 1774 m. pastatyta medinė bažnyčia. XVIII a. pabaigoje įkurta parapija. Nuo 1841 m. veikė parapinė mokykla. Po 1841 m. pakeisti bažnyčios sienojai. XIX a. pastatyta varpinė. Iki 1842 m. Pagramantis priklausė Žemaičių vyskupo valdų Kaltinėnų dvarui. 1931 m. pastatyta parapijos salė.

1917 m. įkurta Žvirgždaičių parapija, iš Paluobių atvežta ir pastatyta medinė bažnyčia. Ji 1944 m. sudegė. Pamaldos laikytos kapinių koplyčioje. Žvirgždaičių administratorius (nuo 1946 m.) kunigas Saliamonas Samuolis (1915–1987) 1949 m. rugpjūčio 20 d. areštuotas ir ištremtas. Bažnyčia apie 1958 m. uždaryta. 1989 m. grąžinta tikintiesiems.

Pirmoji bažnyčia buvo pastatyta iki 1522 m. (nuo XVI a. antrosios pusės priklausė evangelikams reformatams). Naują bažnyčią 1614 m. pastatė grįžęs į katalikybę Musninkų valdytojas Stanislovas Kiška. Bažnyčiai užrašyti Cirkų, Draučių ir Vaitkūnų kaimai. 1642 m. įsteigta altarija. Tarp 1779 ir 1782 m. bažnyčia suremontuota. XVIII a. antrojoje pusėje veikė parapinė mokykla (1781 m. vargonininkas … [Skaityti toliau…]

Bažnyčios statyba pradėjo rūpintis 1918 m. į šias apylinkes atvykęs kunigas Vaclovas Giedrys. Kunigo Juozo Erčiaus rūpesčiu 1919 m. bažnyčia pradėta statyti Kazėnuose (2 km į pietryčius nuo Vosiūnų). Ten įrengta laikina koplyčia. Kilus nesutarimams su žemės savininku, statyti nustota. Vosiūnų kaimas paskyrė bažnyčiai 5 ha žemės, kurioje kunigas J. Erčius 1921 m. pastatė dabartinę … [Skaityti toliau…]

1941 m. iš Akmenynų pasitraukę raudonarmiečiai paliko didelį baraką. Jį iš Vokietijos administracijos nupirko Jonas Varanka. Kalvarijos klebono Mykolo Krupavičiaus remiami gyventojai iš barako medžiagos pasistatė karkasinę medinę 27 × 12 m bažnyčią (inž. Kazio Garmaus projektas). Joje 1942 m. gegužės 24 d. laikytos pirmosios Šv. Mišios. Pastatyta klebonija, pradėti statyti ūkiniai trobesiai. 1944 m. … [Skaityti toliau…]

Kristupas Gruzdys 1636 m. pastatė evangelikų reformatų bažnyčią. Ji 1653 m. atiteko katalikams. Apie 1670 m. pastatyta katalikų bažnyčia. Jai 1672 m. dovanoti 2 valakai žemės. Kunigaikštis Radvila ant Gruzdžių piliakalnio (dabar kapinės) 1759 m. pastatė naują medinę bažnyčią. Jai 1806 m. priklausė Šiupylių kaimas. Nuo XIX a. pradžios veikė parapinė mokykla (joje 1820 m. … [Skaityti toliau…]

Viešvėnuose 1758 m. pastatyta bažnyčia. 1852 m. pastatyta nauja medinė. 1902 m. sudegė klebonijos trobesiai. Jie 1903–1906 m. atstatyti, taip pat pristatytas priebažnytis, vietoj senos – nauja didesnė zakristija, pastatyta varpinė. 1924 m. įkurta parapija, bažnyčia suremontuota. Po Antrojo pasaulinio karo kunigas Jonas Kauneckas suremontavo varpinę, išdažė bažnyčią. Už tai valdžia jam uždraudė aptarnauti Viešvėnų … [Skaityti toliau…]

Manoma, kad pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta iki 1529 m. 1539 m. minimas Rietavo klebonas. XVI a. antrojoje pusėje bažnyčia atiteko evangelikams reformatams; apie 1589 m. grąžinta katalikams. 1596 m. įsteigta parapinė mokykla. Bažnyčiai dovanotas Labardžių kaimas 1608 m. sukeistas su Vatušiais. Nuo 1612 m. rašytos metrikų knygos. 1721 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Jai 1820 … [Skaityti toliau…]

Pirmoji Salamiesčio katalikų bažnyčia ar koplyčia pastatyta 1690 m. 1732 m. minima maža, šiaudais dengta bažnyčia. Buvo tik grafų Morikonių išlaikomas kapelionas. Nuo 1798 m. pradėtos rašyti gimimo metrikų knygos. Tada ji tapo Vabalninko parapijos filija ir turėjo nuolatinį kunigą. Kunigo Mykolo Dirvianskio rūpesčiu, grafienės Konstancijos Morikonienės ir parapijiečių lėšomis 1815–1820 m. pastatyta dabartinė akmenų … [Skaityti toliau…]

Vitebsko pilininkas Simonas Sirutis 1747 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Ji buvo Josvainių parapijos filija. Panevėžiuko filialistas kunigas Antanas Norvaiša 1863 m. išėjo į sukilimą (jo likimas nežinomas). Iki 1934 m. įsteigta parapija.