Šiame skyriuje rasite informaciją apie Lietuvos ir pasaulio bažnyčias, jų istoriją bei dvasinę reikšmę.
Viešvėnuose 1758 m. pastatyta bažnyčia. 1852 m. pastatyta nauja medinė. 1902 m. sudegė klebonijos trobesiai. Jie 1903–1906 m. atstatyti, taip pat pristatytas priebažnytis, vietoj senos – nauja didesnė zakristija, pastatyta varpinė. 1924 m. įkurta parapija, bažnyčia suremontuota. Po Antrojo pasaulinio karo kunigas Jonas Kauneckas suremontavo varpinę, išdažė bažnyčią. Už tai valdžia jam uždraudė aptarnauti Viešvėnų … [Skaityti toliau…]
Žemaičių kaštelionas Adolfas Lackis 1639 m. Lapėse pastatė mūrinę bažnyčią, paskyrė kunigui pyliavą iš Lapių dvaro ir dovanojo Masteikių kaimą; įkurta parapija. Vėlesni Lapių savininkai bažnyčios nerėmė. 1732 m. ji tapo Karmėlavos filija. 1755 m. atimtas ir Masteikių kaimas. 1893 m. prašyta valdžios leisti padidinti bažnyčią. Po pakartotinių prašymų leidimas gautas tik 1898 m. Kunigas … [Skaityti toliau…]
Marcinkonyse 1770 m. pastatyta bažnyčia. 1777 m. įkurta parapija, bet dėl menko aprūpinimo klebonai Marcinkonyse neapsigyveno. Bažnyčia liko Merkinės filija. 1835 m. bažnyčia atnaujinta. 1868 m. pastatyta nauja, 1879 m. sudegė. 1880 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Klebonas Jonas Šoblickas (1871–1906), (palaidotas šventoriuje, Marcinkonyse nuo 1896 m.) pamaldas pradėjo laikyti lietuvių kalba, platino draudžiamą lietuvišką … [Skaityti toliau…]
Aukštadvario Šv. Dominiko bažnyčia stovi Aukštadvaryje.
Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia stovi Labanore. Labanoras – miestelis Švenčionių rajone, Labanoro girioje ir regioniniame parke, prie kelio Ignalina–Molėtai. Seniūnijos centras, regioninio parko direkcija. Šalia miestelio yra stovyklavietė, telkšo Labanoro ežeras. Miestelis kupetinės planinės struktūros: viduryje aikštė, iš kurios radialinėmis kryptimis eina gatvės. Yra Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (statyta apie 1800 metus), … [Skaityti toliau…]
Dauginių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia, – Telšių vyskupija, Mažeikių dekanatas. Stovi Mažeikių rajono pietuose, Dauginių kaime, Virvytės kairiajame krante. Medinė. Pastatyta 1943 m.
Pagramantyje 1774 m. pastatyta medinė bažnyčia. XVIII a. pabaigoje įkurta parapija. Nuo 1841 m. veikė parapinė mokykla. Po 1841 m. pakeisti bažnyčios sienojai. XIX a. pastatyta varpinė. Iki 1842 m. Pagramantis priklausė Žemaičių vyskupo valdų Kaltinėnų dvarui. 1931 m. pastatyta parapijos salė.
1917 m. įkurta Žvirgždaičių parapija, iš Paluobių atvežta ir pastatyta medinė bažnyčia. Ji 1944 m. sudegė. Pamaldos laikytos kapinių koplyčioje. Žvirgždaičių administratorius (nuo 1946 m.) kunigas Saliamonas Samuolis (1915–1987) 1949 m. rugpjūčio 20 d. areštuotas ir ištremtas. Bažnyčia apie 1958 m. uždaryta. 1989 m. grąžinta tikintiesiems.
Pirmoji bažnyčia buvo pastatyta iki 1522 m. (nuo XVI a. antrosios pusės priklausė evangelikams reformatams). Naują bažnyčią 1614 m. pastatė grįžęs į katalikybę Musninkų valdytojas Stanislovas Kiška. Bažnyčiai užrašyti Cirkų, Draučių ir Vaitkūnų kaimai. 1642 m. įsteigta altarija. Tarp 1779 ir 1782 m. bažnyčia suremontuota. XVIII a. antrojoje pusėje veikė parapinė mokykla (1781 m. vargonininkas … [Skaityti toliau…]
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas trims Trakų kunigams išlaikyti 1409 m. paskyrė Bezdežo valsčių (Pinsko apylinkėse), o mokyklos prižiūrėtojui paskyrė atlyginimą. Žygimantas Senasis 1524 m. prie Trakų parapinės bažnyčios įsteigė prepozitūrą (valdymas katedros klebono teisėmis). Jai išlaikyti paskirta Eišiškių parapija. XVI a. bažnyčia buvo gotikinė, halinė, bebokštė. Per karą 1655 m. apgriauta. Po 1670 m. suremontuota. … [Skaityti toliau…]
Dvarininkė Kotryna Agnieška Astikaitė ir Bagdonas Jurevičius 1475 m. pastatė pirmą medinę bažnyčią. 1525 m. bažnyčiai dovanotas Širvintėlių kaimas. 1674 m. Mikalojus Žakas pastatė naują bažnyčią. XVIII a. antrojoje pusėje minima parapinė mokykla. 1847 m. parengtas dabartinės mūrinės bažnyčios projektas (architektas Tomas Tišeckis). 1852 m. projektas patvirtintas, leista statyti bažnyčią. Ji Viktoro Lupeikos, Širvintose klebonavusio … [Skaityti toliau…]
Broliai Matulevičiai paaukojo 27 ha žemės bažnyčiai statyti ir parapijai kurti. Iš Jurbarko, Gaurės, Eržvilko ir Girdžių parapijų dalies kaimų įkurta Vertimų parapija. Klebono Jono Padleskio iniciatyva 1925–1926 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1944 m. spalio 8 d. sudegė parapijos pastatai, bažnyčia ir prieglauda išliko.