Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Pirmąją bažnyčią Sedoje apie 1508 m. pastatė Dirvėnų tėvūnas Vaclovas Bartasevičius su žmona Elžbieta Juškaite. 1528 m. minimas klebonas. 1538 m. bažnyčiai dovanotas Beržėnų kaimas, įkurta parapinė mokykla. 1769–1770 m. bažnyčia perstatyta ir padidinta (rūpinosi klebonas Jonas Mykolas Domaševičius). 1816 m. išmūryti akmeniniai pamatai. 1823 m. uždengtas lentelių (1985 m. skardos) stogas. Po 1821 m. … [Skaityti toliau…]

Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia

Įrengus Kauno tvirtovės gynybinius fortus, 1888–1891 m. miesto centre (Naujamiestyje), dabartinėse Gedimino, Kęstučio, K.Donelaičio gatvėse, iškilo ištisas kompleksas administracinių tvirtovės pastatų. Projekto autorius ir statybos darbų vykdytojas – karo inžinierius, papulkininkis Konstantinas Limarenka. 1890 m. lapkričio 10 d. Peterburgo architekto akademiko D.Grimo pakoreguotą projektą patvirtino Rusijos caras Aleksandras III. Stačiatikių soboras planuotas statyti kaip reprezentacinis … [Skaityti toliau…]

Pakalnių Švč. Trejybės bažnyčia

Pakalnių dvaro savininkas Antanas Kulieša apie 1762 m. pastatė medinę bažnyčią. Jos vietoje kunigas Jurgis Kazlauskas su parapijiečiais 1906 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ji buvo Leliūnų parapijos filija. 1928 m. įsteigta parapija.

Sartininkų Šv. Jurgio bažnyčia

Bažnyčiai 1786 m. paskirtas valakas žemės. 1787 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Buvo Vainuto, vėliau – Žygaičių parapijos filija. 1805 m. veikė parapinė mokykla. 1912 m. įkurta parapija.

Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

Antalieptės bažnyčia pastatyta iki 1685 m. (nuo tų metų pradėtos rašyti metrikų knygos). Naujos bažnyčios ir basųjų karmelitų vienuolyno fundatoriai buvo Strutinskai. 1732–1734 m. pastatytas vienuolynas, 1732–1760 m. – bažnyčia (pašventinta 1763 m.). Vienuoliai buvo įkūrę parapinę mokyklą. 1804–1832 m. pastatytas mūrinis vienuolynas. Rusijos valdžia 1832 m. vienuolyną, parapinę mokyklą ir bažnyčią uždarė. Liturginiai reikmenys … [Skaityti toliau…]

Kintų evangelikų liuteronų bažnyčia

Evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1705 m. 1905 m. suremontuota. Iki Pirmojo pasaulinio karo buvo apie 5000 parapijiečių, daugiausia lietuvių. Pamaldos laikytos lietuvių ir vokiečių kalbomis. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia uždaryta. 1990 m. bažnyčia atiduota katalikams.

Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčia

1739 m. bažnyčią Doviluose statyti buvo numatęs Prūsijos valdovas Frydrichas Vilhelmas I, „nes lietuviai vis dar prastai išugdyti, nesubrandinti krikščionybei“. Tačiau karaliaus nurodymas liko neįgyvendintas – 1740 m. jis mirė. Vėliau Prūsijos valdžia atsisakė paremti šią iniciatyvą, motyvuojant sunkia finansine karališkojo iždo padėtimi. Evangeliškos pamaldos Doviluose pradėtos laikyti tik nuo 1784 m. Vienoje mokyklos patalpų … [Skaityti toliau…]

Kaimelio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Iki 1636 m. pastatyta koplyčia. Apie 1685 m. Kaimelio (Kidulių) dvaro savininkas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas pastatė namą ir jame įrengė koplyčią. Joje 1737–1739 m. pamaldas laikydavo Žemaičių vyskupas Juozapas Mykolas Karpis (palaidotas koplyčios rūsyje). Koplyčia buvo Jurbarko parapijos filija. Iki 1839 m. joje (padidintoje) laikytos pamaldos. XIX a. pabaigoje koplyčia nugriauta, jos vietoje pastatyta klebonijos klėtis. … [Skaityti toliau…]

Skaistgirio Šv. Jurgio bažnyčia

Pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1714 m. (tais metais Žagarės klebonas prašė Šiaulių ekonomo lentelių Skaistgirio bažnyčios stogui uždengti). Bažnyčia 1819 m. buvo uždaryta, nes galėjo sugriūti. Nauja (dabartinė) bažnyčia iš molio pastatyta 1827 m. (pirmosios pamaldos įvyko 1827 m. rugpjūčio 24 d.). Skaistgirys nuo seno garsėjo Šv. Jurgio ir Šv. Martyno atlaidais. Nuo 1836 m. … [Skaityti toliau…]

Beižionių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia

Beižionių dvarelio savininkė Kornelija Ostrauskienė būsimai bažnyčiai dovanojo dvarelį ir 20 ha žemės. 1922 m. į Beižionis paskirtas kunigas Steponas Rudžionis, grįžęs iš Mogiliovo vyskupijos. Tais pačiais metais dvare įrengta bažnyčia; įkurta parapija. S. Rudžionis su vietos gyventojais 1926 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Klebonas 1946 m. bolševikų suimtas, nuteistas 25 m. kalėti. Mirė 1949 … [Skaityti toliau…]

Sužionių Šv. Felikso Valua bažnyčia

Sužionių medinė koplyčia minima 1744 metais. 1782 m. Tyzenhauzai pardavė Sužionis Benediktui Karpiui. 1782 m. esama aprašymų kaip atrodė bažnyčia. Karpių šeimos lėšomis 1795 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia ir klebonija kurios didžiausiu fundatoriumi minimas Jan Karp. Sužionių dvaro savininkas Jonas Tiškevičius ją 1856 m. atnaujino, taip pat pakvetė klebona Mikola Sienevič. Manoma, kad Sužionių … [Skaityti toliau…]