Berčiūnų Lietuvos Kankinių bažnyčia
Bažnyčia pastatyta per 4 metus Naujamiesčio klebono Rimanto Gudelio iniciatyva, pašventinta 1997 m. birželio 14 d., gedulo ir vilties dieną.
Bažnyčia pastatyta per 4 metus Naujamiesčio klebono Rimanto Gudelio iniciatyva, pašventinta 1997 m. birželio 14 d., gedulo ir vilties dieną.
Žarėnų Šv. Mikalojaus bažnyčia stovi Žarėnų kaime (vadinti Latveliais), 5 km į vakarus nuo Šakynos.
Dvaro koplyčia pastatyta iki 1744 m. (nuo 1767 m. filija). 1787 m. ji sudegė. 1797 m. buvo laikina lentų bažnyčia, turėjo vieną altorių. 1842–1843 m. kunigas Vincentas Jezerskis pastatė medinę, bebokštę, liaudiškos architektūros bažnyčią. 1885–1898 m. Butrimonyse nebuvo kunigo. 1899 m. kunigas Kazimieras Daukša pradėjo laikyti lietuviškas pamaldas. 1906 m. patvirtintas architekto A.Filipovičiaus-Duboviko akmenų mūro … [Skaityti toliau…]
Į Plikių apylinkes dirbti atvykdavo nemažai katalikų. Klaipėdos dekanas išrūpino valstybės pašalpą ir 1932 m. pastatė bažnyčią.
Pirmoji bažnyčia pastatyta 1794 m., antroji – 1843 m. Už dalyvavimą 1863 m. sukilime konfiskuotas K. Stanevičiaus Kaunatavos dvaras. Kadangi kunigą išlaikė dvaras, tai nelikus jo nuo 1866 m. bažnyčia neveikė. Bažnyčios liturginius reikmenis perėmė Luokės klebonas ir perdavė Ubiškės bažnyčiai. Atkeldinti rusai 1871 m. prašė bažnyčią perduoti stačiatikiams. Kauno gubernatorius nesutiko ir 1872 m. … [Skaityti toliau…]
Eržvilkas iki 1842 m. priklausė Žemaičių vyskupams. 1528 m. pastatyta bažnyčia. Ją XVI a. antrojoje pusėje pasisavino evangelikai reformatai. Vyskupo Merkelio Giedraičio iniciatyva 1585 m. pastatyta nauja. Nuo to laiko iki XVIII a. vadinta Pašaltuonio bažnyčia. Ji po 1752 m. perstatyta. Bažnyčiai 1847 m. sudegus, šventoriuje pastatyta laikina. 1853 m. patvirtintas naujos medinės bažnyčios projektas, … [Skaityti toliau…]
Papilio bažnyčia minima 1553 m. Lietuvos vyriausiasis tribunolas 1719 m. svarstė bylą dėl kalvinų pasisavintos katalikų bažnyčios. Teismas nustatė, kad Papilio katalikų bažnyčia dar minima 1665 m., o 1690 m. atimta evangelikų reformatų. 1758 m. įsteigta parapija. Kunigo Simono Jakštavičiaus rūpesčiu 1764 m. medinė bažnyčia perstatyta. Ją 1777 m. apaštalų šv. Petro ir Povilo titulu … [Skaityti toliau…]
Apie 1620 m. Darbėnuose pastatyta koplyčia, XVII a. kunigo neturėjo. Koplyčiai skirti žemės sklypai 1665 ir 1735 m. atimti. 1737 m. vėl duota žemės, paskirtas kunigas. Po 1740 m. įkurta parapija. 1782 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, 1831 m. per sukilėlių kovas sudegė. Pamaldos laikytos Darbėnų dvaro klėtyje. Pagal Fridricho Gasbeno projektą 1838–1842 m. pastatyta … [Skaityti toliau…]
Ignotas Dubavičius ir Steponas Dubavičius 1621–1627 m. pastatė iš Liublino atvykusiems karmelitams vienuolyną. 1627 m. suręsta medinė bažnyčia. Jos vietoje Stepono Paco lėšomis 1633–1650 m. pastatyta dabartinė mūrinė. Manoma, kad ją projektavo ir statė architektas Ulrichas Hozijus, pagrindinį fasadą projektavo Konstantinas Tenkala. 1654 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Jurgis Tiškevičius. 1760 m. sudegė. Po gaisro sumūrytas … [Skaityti toliau…]
1841–1844 m. pastatyta pirmoji mūrinė bažnyčia. Caro valdžia kunigo į Druskininkus skirti nesutiko. Pamaldas laikė Ratnyčios vikaras. Kunigas paskirtas tik 1879 m.; atlyginimas nemokėtas. Pagal architekto Stefano Šilerio projektą 1912–1931 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1921 m. įkurta parapija. Senoji bažnyčia 1931 m. nugriauta. Druskininkuose 1965–1992 m. klebonavęs Konstantinas Gajauskas 1966–1970 m. bažnyčią suremontavo ir … [Skaityti toliau…]