Bažnyčios

Pakražančio dvaro savininkai Bonaventūras ir Marijona Kiaunarskiai 1764 m. pastatė medinę bažnyčią. 1879 m. sudegė. Vidaus reikalų ministerija 1880 m. leido statyti naują akmenų mūro. 1891 m. žaibas uždegė bažnyčią. Ji 1894 m. suremontuota. 1921 m. įkurta parapija.

Valdžia 1908 m. leido Rūdiškėse statyti bažnyčią, Trakų parapijos filiją. 1909 m. į Rūdiškes paskirtas kunigas A. Žemaitis gyvenamajame name įrengė altorių ir pradėjo laikyti pamaldas. 1913 m. įsikūrė „Ryto“ draugijos skyrius. 1921 m. įkurta parapija. Kunigas J. Jurkevičius su parapijiečiais 1925–1932 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Ji 1980 m. remontuota.

Adomas Zavadskis ir Elena Zavadskienė dovanojo būsimai bažnyčiai valaką žemės. Adomo sūnus buvo katik žuvęs tragiškoje medžioklės nelaimėje, todėl jis dovanojo žemę ir finansavo bažnyčios statymą. Sūnus Emanuelis palaidotas bažnyčios kriptoje. 1913 m. pastatyti laikini šiaudais dengti maldos namai. 1919 m. pastatyta klebonija, 1920 m. – baigta medinė bažnyčia. Per Antrąjį pasaulinį karą artilerijos sviedinys … [Skaityti toliau…]

Kretingos vienuoliai pranciškonai 1928 m. pastatė medinę bažnyčią. Jie patys ją aptarnavo ir tvarkė. Pagal inžinieriaus J. Zubkaus projektą 1942 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Konsekruota 1942 m. spalio 11 d. Tūbausių klebonas Antanas Petronaitis (1905–1989) 1949 m. areštuotas ir ištremtas. Į Lietuvą grįžo 1956 m. 1946 m. už ryšius su Lietuvos laisvės armija suimtas … [Skaityti toliau…]

Medinė Šv. Kazimiero bažnyčia pastatyta 1670 m. Po 1703 m. neminima. 1891 m. pastatyta stačiatikių Alytaus tvirtovės katedra. Po Pirmojo pasaulinio karo perduota katalikams. Joje įrengta Šv. Kazimiero filinė bažnyčia. Ji buvo kariuomenės įgulos bažnyčia. Po Antrojo pasaulinio karo uždaryta, 1990 m. grąžinta katalikams.

Tauragnų valsčiaus valdose, kurios 1387 m. dovanotos Vilniaus vyskupui, Kuktiškių palivarkas įsikūrė apie 1530 m. Vyskupas Benediktas Vaina 1604 m. pastatė bažnyčią. Manoma, kad apie 1689 m. ji buvo perstatyta, nes tais metais buvo konsekruota. 1784 m. jai priklausė Dryžių, Paąžuolių ir Vajelių kaimai. XVIII a. pab.-XIX a. pirmojoje pusėje veikė parapinė mokykla. Juozapas Pikturna, … [Skaityti toliau…]

1907 m. parengtas naujos mūrinės bažnyčios projektas (inžinierius Vaclovas Michnevičius), 1909 m. patvirtintas. 1911 m. pradėta statyti. Statyba rūpinosi Šv. Rapolo bažnyčios klebonas J. Adamavičius. Po Pirmojo pasaulinio karo statyba atnaujinta. 1922 m. įkurta parapija (pirmasis klebonas Anicetas Butkevičius). 1925 m. neužbaigtoje bažnyčioje pradėtos laikyti pamaldos. Bokštai neišmūryti. Iki 1940 m. lietuviškų pamaldų nebūdavo. 1942 … [Skaityti toliau…]

Apie 1700 m. pastatyta medinė koplyčia, 1776 m. – medinė bažnyčia. Ji buvo Platelių parapijos filija. Jai 1794 m. dovanoti 2 margai žemės. 1860 m. minima maža bažnyčia, kurią išlaikė grafas Pranciškus Pliateris. Jai sunykus Pliateriai 1862–1875 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią (archit. Tomo Tišeckio projektas). 1909 m. sausio 1 d. bažnyčioje susituokė Mikalojus Konstantinas … [Skaityti toliau…]

I pasaulinio karo metu čia buvo karo ligoninė. Vėliau atkurta parapija. Tačiau į pastatą pretendavo miesto valdžia, norėjusi čia įkurti magistratą. 1929–1933 m. teismuose cerkvės sklypas pripažintas miesto valdžiai, todėl cerkvė per mėnesį turėjo būti pašalinta. Tačiau jau 1935 m. pateiktas prašymas šalies valdžiai dėl naujos cerkvės ir 1936 m. pabaigoje ji buvo pastatyta kapinėse … [Skaityti toliau…]

Per 1922 m. žemės reformą būsimai bažnyčiai paskirti 8 ha žemės. 1924 m. pastatyta klebonija, 1925 m. kapinėse – laikina bažnyčia, buvo Kuršėnų parapijos filija. Kunigo A. Ragažinsko rūpesčiu 1930 m. įkurta parapija. Klebonas Zigmantas Syrius su parapijiečiais 1939 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią.