Šiame skyriuje rasite informaciją apie Lietuvos ir pasaulio bažnyčias, jų istoriją bei dvasinę reikšmę.
Mikalojus Jonavičius Kęsgaila 1523 m. testamentu dalį turto paliko Skirsnemunės bažnyčiai. Jai 1636 m. dovanotas Geišių kaimas, įsteigta parapija. 1791 m. pastatyta nauja bažnyčia. Po 1818 m. gaisro bažnyčia atstatyta. 1841 m. Skirsnemunėje gyveno 2 kunigai, parapijai priklausė 8 valakai ir 3 margai žemės. Architektas Ustinas Golinevičius 1892 m. suprojektavo mūrinę bažnyčią. Valdžia 1896 m. … [Skaityti toliau…]
Ona Rudaminaitė-Pacienė 1642 m. pastatė bažnyčią (dabartinių kapinių vietoje). 1644 m. įkurta parapija, bažnyčiai paskirta 14 valakų žemės be valstiečių. Vėliau toje vietoje įsikūrė Kuleliškių, Lauryniukų, Maciuliškių, Pauliukiškių kaimai. 1655 m. bažnyčia sudegė. 1670 ir 1750 m. atstatyta. XVIII a. veikė parapinė mokykla. 1827 m. tvirtinta, kad Lavoriškių parapijos gyventojai šneka rusišku dialektu, gimtosios lietuvių … [Skaityti toliau…]
Iš 1514 m. bažnyčios turtų patvirtinimo dokumento aiškėja, kad Švenčionyse pirmąją bažnyčią pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. 1636 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1743 m. atstatyta. Dėl jos senumo 1817 m. uždrausta laikyti pamaldas. Jos laikytos klebonijoje. Po 1818 m. bažnyčia atstatyta. Švenčionyse 1831 m. balandžio 10 d. žuvo Ceikinių finalistas Anupras Labutis, kovojęs sukilėlių būryje. … [Skaityti toliau…]
Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos, Kankinių Karalienės bažnyčia stovi Elektrėnuose.
Kvintos (Šlapaberžės) dvaro savininkas Tadas Gintautas 1861 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Ji buvo Dotnuvos parapijos filija. Dvaro savininko Mykolo Kvintos (1891–1932), Lietuvos kariuomenės savanorio, iniciatyva bažnyčioje pamaldos pradėtos laikyti lietuvių kalba (M. Kvinta palaidotas bažnyčios rūsyje). Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia uždaryta. 1990 m. grąžinta tikintiesiems.
Skilandžiuose (taip XVII a. pirmojoje pusėje buvo vadinami Salantai) 1630 m. Zigmanto Vazos arklininkas Mikalojus Pasamovskis pastatė bažnyčią. Jai dovanoti Ablingos, Laigių, Ližių kaimai. Vyskupas Merkelis Giedraitis įkūrė parapiją. 1667 m. paskirtas sklypas mokyklai. 1724 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia (veikė iki XIX a. pabaigos). Ji buvo su gotiškų proporcijų penkiasiene apside ir bokšteliu. 1902 … [Skaityti toliau…]
Pirmoji medinė koplyčia kapinėse pastatyta apie 1754 m. Per gavėnią čia atvykdavo Ramygalos kunigas. Ėriškių gyventojas Kazimieras Vaitkus 1889 m. prašė leisti kapinėse pastatyti naują koplyčią (vietoj suirusios senosios). Po pakartotinių prašymų leidimas gautas tik 1898 m. Medinė koplyčia pastatyta 1899 m. Iš Ramygalos bažnyčios gauti 2 šoniniai altoriai. Koplyčios statytojas K. Vaitkus 1903 m. … [Skaityti toliau…]
Iš nugriautos Nemunėlio Radviliškio bažnyčios medžiagos kaimo kapinėse 1856 m. pastatyta koplyčia. Valstietis Lukas Kaziūnas, 1886 m. gavęs leidimą remontuoti koplyčią, senąją nugriovė ir pastatė naują, nepaisydamas policijos įspėjimų. Koplyčią 1888 m. pašventino Biržų klebonas Juozapas Rimkevičius. Valdžia siūlė koplyčią uždaryti, o kunigą J. Rimkevičių ir L. Kaziūną nubausti 50 rublių. Vidaus reikalų ministras įsakė … [Skaityti toliau…]
Judrėnų koplyčiai 1732 m. paskelbti Šv. Antano Paduviečio atlaidai. 1752 m. koplyčiai dovanotas valakas žemės, paskirtas kunigas, ji tapo filija. 1780 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1863 m. areštuotas kunigas Leonas Abramavičius, netrukus paleistas. 1906 m. įkurta parapija. Kunigo algai Judrėnų dvaro savininkas Nestoras Bucevičius paaukojo 10 600 rublių.
Manoma, kad Žygaičiuose 1608 m. pastatyta koplyčia, 1785 m. – bažnyčia. Ji XIX a. vid. sudegė. Klebono Vincento Norvaišo rūpesčiu 1861 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1862 m. įkurta parapija. XIX a. viduryje veikė parapinė mokykla. Klebono Motiejaus Petronio rūpesčiu 1908 m. apmūrytas šventorius, nišose įrengtos gipsinės Kryžiaus kelio stotys. 1868–1869 m. klebonas Vincentas Norvaišas … [Skaityti toliau…]
Veliuonos seniūnas Adomas Tadėjus Chodkevičius 1735 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Veliuonos parapijos filija (Prūsijai užėmus Užnemunę – Sintautų filija). Lukšiuose 1839–1855 m. kunigavo rašytojas Antanas Tatarė (1805–1889). Jis 1845 m. pastatė parapinę mokyklą, kurioje 1864–1866 m. mokėsi ir Jonas Basanavičius. Pagal Kalvarijos apskrities architekto Leopoldo Salkovskio projektą 1860–1862 m. ir 1870–1877 m. pastatyta … [Skaityti toliau…]
1468 m. prie pilies pastatyta medinė bažnyčia, skirta mieste įsikūrusiems vienuoliams bernardinams. 1471 m. pradėta statyti mūrinė Šv. Jurgio bažnyčia. Tiksliai nežinoma, kada ji baigta, bet 1503 m. jau veikė. Aukštas dvišlaitis stogas, didelis tūris, netinkuotos mūro sienos pabrėžia pastato gotikinį pobūdį. Bažnyčia yra trijų navų, penkių travėjų, 1,4 metrų storio sienos paremtos masyviais kontraforsais. … [Skaityti toliau…]