Šiame skyriuje rasite informaciją apie Lietuvos ir pasaulio bažnyčias, jų istoriją bei dvasinę reikšmę.
Pirmoji Salamiesčio katalikų bažnyčia ar koplyčia pastatyta 1690 m. 1732 m. minima maža, šiaudais dengta bažnyčia. Buvo tik grafų Morikonių išlaikomas kapelionas. Nuo 1798 m. pradėtos rašyti gimimo metrikų knygos. Tada ji tapo Vabalninko parapijos filija ir turėjo nuolatinį kunigą. Kunigo Mykolo Dirvianskio rūpesčiu, grafienės Konstancijos Morikonienės ir parapijiečių lėšomis 1815–1820 m. pastatyta dabartinė akmenų … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia minima 1519 m. Skapiškio parapijos bažnyčia XVI a. turėjo tik 2 valstiečių kiemus. Jai 1555 m. Stanislovas Skopas dovanojo daugiau kaip 22 valakus žemės su Biliūnų ir Kreipšių kaimais. Vėlesniuose dokumentuose nurodoma, kad 1555 m. pastatyta mūrinė bažnyčia. 1669 m. minima tik Skapiškio koplyčia, 1674–1677 m. Vilniaus vyskupijos vizitacijų aktuose Skapiškio bažnyčios nėra. … [Skaityti toliau…]
Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1752 m., jai dovanoti 5 valakai žemės. 1765 m. įsteigta parapinė mokykla (veikė iki XIX a. pradžios). Bažnyčiai 1806 m. priklausė Gudiškės kaimas. Dvarininkas Gadonas 1826 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1886–1889 m. pastatyta medinė varpinė. Žemalės bažnyčia iki Pirmojo pasaulinio karo garsėjo melodingais varpais.
Iš 1514 m. bažnyčios turtų patvirtinimo dokumento aiškėja, kad Švenčionyse pirmąją bažnyčią pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. 1636 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1743 m. atstatyta. Dėl jos senumo 1817 m. uždrausta laikyti pamaldas. Jos laikytos klebonijoje. Po 1818 m. bažnyčia atstatyta. Švenčionyse 1831 m. balandžio 10 d. žuvo Ceikinių finalistas Anupras Labutis, kovojęs sukilėlių būryje. … [Skaityti toliau…]
Mikalojus Jonavičius Kęsgaila 1523 m. testamentu dalį turto paliko Skirsnemunės bažnyčiai. Jai 1636 m. dovanotas Geišių kaimas, įsteigta parapija. 1791 m. pastatyta nauja bažnyčia. Po 1818 m. gaisro bažnyčia atstatyta. 1841 m. Skirsnemunėje gyveno 2 kunigai, parapijai priklausė 8 valakai ir 3 margai žemės. Architektas Ustinas Golinevičius 1892 m. suprojektavo mūrinę bažnyčią. Valdžia 1896 m. … [Skaityti toliau…]
Ona Rudaminaitė-Pacienė 1642 m. pastatė bažnyčią (dabartinių kapinių vietoje). 1644 m. įkurta parapija, bažnyčiai paskirta 14 valakų žemės be valstiečių. Vėliau toje vietoje įsikūrė Kuleliškių, Lauryniukų, Maciuliškių, Pauliukiškių kaimai. 1655 m. bažnyčia sudegė. 1670 ir 1750 m. atstatyta. XVIII a. veikė parapinė mokykla. 1827 m. tvirtinta, kad Lavoriškių parapijos gyventojai šneka rusišku dialektu, gimtosios lietuvių … [Skaityti toliau…]
Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos, Kankinių Karalienės bažnyčia stovi Elektrėnuose.
Kvintos (Šlapaberžės) dvaro savininkas Tadas Gintautas 1861 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Ji buvo Dotnuvos parapijos filija. Dvaro savininko Mykolo Kvintos (1891–1932), Lietuvos kariuomenės savanorio, iniciatyva bažnyčioje pamaldos pradėtos laikyti lietuvių kalba (M. Kvinta palaidotas bažnyčios rūsyje). Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia uždaryta. 1990 m. grąžinta tikintiesiems.
Ona Eirudavičienė 1478 m. pastatė pirmąją bažnyčią ir skyrė turto. Nauja bažnyčia pastatyta 1789 m. Caro valdžia ją 1868 m. uždarė ir nugriovė. 1925 m. bažnyčia irengta mūrinėje cerkvėje, statytoje 1875 m. Kunigas Karolis Bielinis 1930–1931 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. 1954–1958 m. čia klebonavo Nikodemas Švogžlys-Milžinas (1899–1985), įrengė 3 altorius.
Vakarinis Vilkaviškio apskrities pakraštys, nuo 1422 metų, priklausė Žemaičių vyskupystei, Žaliosios apylinkė buvo 1617 metais isteigtos, ir Vilniaus vyskupijai priklausančios, Alvito parapijos dalis. Kraštą 1795 metais okupavus vokiečiams, vėliau prancūzams bei rusams, 1798 m. čia buvo įsteigta Vygrių ir, nuo 1818 metų, Seinų vyskupija. Su savos, nuo Alvito nebepriklausomos parapijos viltimi, Žaliosios apylinkių žmonės sudarė … [Skaityti toliau…]
Čiobiškio dvare buvo koplyčia. Dvarininkai Šveikauskiai pastatė bažnyčią kitoje vietoje. 1717 m. ji buvo Musninkų filija. 1782 m. įkurta parapija. XVIII a. buvo parapinė mokykla. XVIII a. pabaigoje bažnyčia sudegė. Šveikauskiai, 1794 m. parduodami dvarą Pilsudskiams, įpareigojo juos pastatyti naują bažnyčią. Nauja mūrinė bažnyčia pastatyta 1810–1816 m. (manoma, kad ją projektavo Laurynas Stuoka-Gucevičius, tačiau jo … [Skaityti toliau…]
Vilijampolėje po Pirmojo pasaulinio karo prelatas Povilas Januševičius įkūrė (ir šelpė) Vaikelio Jėzaus draugiją našlaičiams globoti ir auklėti. Buvusiose arklidėse įrengė prieglaudą, įsteigė pradžios ir amatų mokyklas, dirbtuves, VIII forte – vaikų su psichikos sutrikimais mokyklą-izoliatorių. 1932 m. pastatyta medinė bažnyčia (statyba daugiausia rūpinosi klebonas Juozapas Dagilis), įkurta parapija. Jai priklausė vaikų prieglauda, vidurinė amatų … [Skaityti toliau…]