Šiame skyriuje rasite informaciją apie Lietuvos ir pasaulio bažnyčias, jų istoriją bei dvasinę reikšmę.
Karalienė Bona 1540 m. įsakė seniūnijos valstiečiams visokeriopai remti Palangos bažnyčią. 1579 m. minimas Palangos klebonas. 1590 m. bažnyčiai dovanotas Paliepgirių kaimas (patvirtinta 1597 m.). Iki 1597 m. pastatyta bažnyčia (vietoj protestantų atimtos), 1613 m. įkurta parapija, 1640 m. – altarija. 1767 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1804–1862 m. veikė parapinė mokykla. 1871 m. į … [Skaityti toliau…]
Varputėnų bažnyčią apie 1787 m. pastatė Matas Jelenskis. Ji buvo Kelmės, vėliau Šaukėnų parapijos filija.
1812 m. pastatyta Žilinų dvaro koplyčia. 1862 m. atnaujinta. 1908 m. įkurtas Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1924 m. įkurta parapija, paskirtas klebonas Kazimieras Meškėnas. 1927 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Galutinai įrengta ir dekoruota klebonų Česlovo Krivaičio ir P. Barčinsko po Antrojo pasaulinio karo. Petras Liutkus (g. 1904 m.), Žilinuose klebonavęs 1934–1944 m., Kirdeikiuose … [Skaityti toliau…]
Ramučių evangelikų liuteronų bažnyčia stovi Ramučiuose, Šilutės raj. Pastatyta 1929 m.
Gardamo koplyčia minima 1636 ir 1688 m. Kvėdarnos seniūno Paco rūpesčiu 1706 m. pastatyta bažnyčia. Ji buvo Žemaičių Naumiesčio parapijos filija. 1806 m. bažnyčioje nebuvo liturginių reikmenų, suolų. 1908–1910 m. veikė „Saulės“ draugijos pradžios mokykla. 1911 m. perstatytas bažnyčios bokštas. 1913 m. balandžio 25 d. bažnyčia sudegė. Pastatyta laikina koplyčia. 1922 m. pradėta vežti akmenis … [Skaityti toliau…]
Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės bažnyčia stovi Vilniaus rytuose, Naujojoje Vilnioje. Mišios vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis.
Bažnyčią 1786–1787 m. pastatė Pranciškus Molis. Jono ir Pranciškaus Prūsokų lėšomis ji 1891 m. atnaujinta, pristatyta zakristija. Tarpukariu bažnyčia suremontuota ir perdirbta. Iki 1920 m. pamaldos (be lotynų) laikytos tik lenkų, nuo 1940 m. – tik lietuvių kalba. Ilgametis parapijos klebonas Vytautas Antanas Samsonas (1912–1961), į Imbradą paskirtas prieš Antrąjį pasaulinį karą, kėlė parapijiečių religinį … [Skaityti toliau…]
Bažnyčia pastatyta apie 1720 m. Basieji karmelitai XVII a. antrojoje pusėje ėmė garsinti Aušros Vartuose buvusį Švč. Mergelės Marijos paveikslą. Vilniaus miesto magistratas 1668 m. jį perdavė globoti karmelitams ir leido virš vartų pastatyti koplyčią. 1669–1671 m. pastatyta medinė koplyčia. Į ją iš vartų bokšto perkeltas paveikslas. 1706 m. gaisro metu koplyčia išliko nenukentėjusi. 1715 … [Skaityti toliau…]
Žemaičių seniūno sūnus Mikalojus Jonavičius Kęsgaila 1523 m. testamentu dalį turto paliko Platelių bažnyčiai. Vėliau ji kurį laiką priklausė evangelikams reformatams. 1564, 1598 ir 1654 m. bažnyčia remontuota. 1744 m. klebonas J. Vaitkevičius su parapijiečiais pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ją 1777 m. konsekravo vyskupas Jonas Domininkas Lopacinskis. 1771 ir 1791 m. įsteigtos altarijos. 1804 m. … [Skaityti toliau…]
Višakio Rūdoje 1817 m. pastatyta medinė bažnyčia, Zapyškio parapijos filija. 1867 m. paskirtas klebonas Juozas Strimavičius rado apgriuvusią bažnyčią. Jis gavo leidimą ją remontuoti, bet 1883 m. pastatė naują dabartinę medinę bažnyčią. Ją 1885 m. konsekravo pavyskupis Juozapas Olekas. Kunigas Feliksas Martišius 1910 m. įkūrė „Žiburio“ draugijos skyrių, įsteigė biblioteką – skaityklą, pastatė parapijos salę. … [Skaityti toliau…]
Vaitkuškio dvaro savininkas Mykolas Kasakovskis 1 km į šiaurės vakarus nuo dvaro, prie Pivonijos šilo, 1789 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Ji 1791 m. pašventinta. Ta proga statytojo brolio, Vilniaus pavyskupio Jono Nepomuko Kasakovskio pasakytas pamokslas 1791 m. išleistas atskira knygele (lenkų kalba). Iš pradžių bažnyčia buvo dvaro koplyčia, vėliau – Pabaisko parapijos filija. Ilgainiui bažnyčia … [Skaityti toliau…]
Prie Sasnos kranto esančiuose kapinėse marijonai 1817 m. pastatė šešiakampę medinę koplyčią. Ji itin buvo reikalinga, kai 1818 m. audra sugriovė Marijampolės laikiną maldyklą ir nuvertė Igliaukos bažnyčios stogą. Nuolatinio kunigo nebuvo, vėliau Sasnavoje apsigyveno marijonas. Po 1863 m. Rusijos valdžia draudė turėti nuolatinį kunigą. Tik sekmadieniais iš Marijampolės galėdavo atvykti marijonas (kurį laiką Sasnavą … [Skaityti toliau…]