Bažnyčios

Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės bažnyčia stovi Vilniaus rytuose, Naujojoje Vilnioje. Mišios vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis.

Bažnyčią 1786–1787 m. pastatė Pranciškus Molis. Jono ir Pranciškaus Prūsokų lėšomis ji 1891 m. atnaujinta, pristatyta zakristija. Tarpukariu bažnyčia suremontuota ir perdirbta. Iki 1920 m. pamaldos (be lotynų) laikytos tik lenkų, nuo 1940 m. – tik lietuvių kalba. Ilgametis parapijos klebonas Vytautas Antanas Samsonas (1912–1961), į Imbradą paskirtas prieš Antrąjį pasaulinį karą, kėlė parapijiečių religinį … [Skaityti toliau…]

1622 m. minimas Ceikinių evangelikų reformatų kunigas. 1700 m. reformatų bažnyčios nebuvo. Pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta iki 1675 m. Mikalojus Šmigelskis 1773 m. pastatė naują medinę bažnyčią. 1921 m. įsteigta parapija. XX a. pradžioje klebonavęs Ignotas Šopara (1864–1931) ragino jaunimą mokytis, ugdė tautinę sąmonę. Jis buvo skundžiamas valdžiai, 1911 m. teisiamas. Lenkijos okupacijos metais veikė … [Skaityti toliau…]

Jašiūnų altarijai 1515 m. paskirta žemės su 4 valstiečiais. Nuo XVI a. antrosios pusės priklausė evangelikams reformatams. Katalikų bažnyčią 1640 m. apiplėšė Jonušo Radvilos vadovaujami kariai. Ją XVIII a. pradžioje sudegino Švedijos kariuomenė. 1744 m. bažnyčia neminima. 1767 m. minima Rūdninkų filija. Vėliau bažnyčia sunyko. 1830 m. įrengta koplyčia. Jašiūnuose 1864 m. gyveno Jašiūnų dvaro … [Skaityti toliau…]

Stemplių dvaro salėje įrengus altorių 1934 m. pirmąkart laikytos šv. Mišios. Kunigas atvažiuodavo kas trečią sekmadienį. 1937 m. Stemplių kaimo gyventojai Bronislava Žiogaitė ir jos sesuo Amelija ir Antanas Žąsyčiai dovanojo kelis hektarus žemės bažnyčiai, klebonijai pastatyti ir kapinėms įrengti Stemplių kaime. Gavęs vyskupo sutikimą, kun. A. Baltinis pradėjo statyti šv. Aloyzo bažnyčią, tą darbą … [Skaityti toliau…]

Prienų seniūnas Pašešupyje (taip vadinosi vienas Marijampolės vietoje buvusių kaimų) apie 1717 m. pastatė koplyčią. Ją kelis kartus per metus aptarnavo Kauno pranciškonai. Nuo 1732 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. 1750 m. pakviesti marijonai. Prienų seniūno žmona Pranciška Ščiūkaitė-Butlerienė 1758 m. marijonams pastatė medinį vienuolyną ir bažnyčią, iš Kvietiškio dvaro davė žemės miestui kurti. Gautą … [Skaityti toliau…]

Griškabūdžio klebonas 1795 m. Paluobiuose pastatė koplyčią ir į ją retkarčiais atvažiuodavo pamaldų laikyti. Iki 1856 m. pastatyta laikina bažnyčia ir į Paluobius perkeltas Žemosios Panemunes parapijos centras. Bažnyčia netrukus sugriuvo. 1908 m. pastatyti klebonijos trobesiai, pradėta rūpintis steigti parapiją, įsigyta liturginių reikmenų, rūbų, nupirkti vargonai. 1913 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius. Kunigo Vinco Vizgirdos … [Skaityti toliau…]

Žeimelio ir Glėbavo Geručių dvaro savininkas latvis liuteronas Peteris Petrauskas, pagerbdamas savo žmoną katalikę, 1826 m. pastatė akmenų mūro bažnyčią. Kunigas Jurgis Juškevičius 1863 m. valdžios apkaltintas sukilėlių rėmimu ir 11 mėn. kalintas Telšių kalėjime. Žeimelio savininkas Livenas 1877 m. prašė įsteigti parapiją. Jis įsipareigojo dovanoti mūrinį namą klebonijai, 30 dešimtinių žemės ir kasmet mokėti … [Skaityti toliau…]

1992 m. įkurta parapija. Bažnyčia pastatyta pagal architekto Ričardo Krištapavičiaus ir dailininko A. Skiesgelio projektą.

Apie 1600 m. pastatyta medinė koplyčia. Ji minima 1669 m. Jūžintų dvaro savininkas Gediminas Rajeckas 1695 m. pastatė medinę bažnyčią, įkurdino reguliariuosius atgailos kanauninkus. Jiems 1695 m. dovanotas Nabagiškio palivarkas. Prie bažnyčios veikė Šv. Barboros brolija, 1761 m. suburta vienuolio kunigo Tado Plakevičiaus, kuris parašė ir kelių leidimų sulaukusią „Patronkaj szciesliwos smerties Barboraj Swentaj karunką”. … [Skaityti toliau…]

1933 m. Žaliakalnyje įkurta Šv. Antano Paduviečio parapija, paskirtas klebonas Juozapas Želvys (1899–1985). Senelių prieglaudoje įrengta laikina bažnyčia. Pagal inžinieriaus Antano Bistricko projektą 1936 m. netoli Zoologijos sodo pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia.

Bažnyčia pastatyta apie 1720 m. Basieji karmelitai XVII a. antrojoje pusėje ėmė garsinti Aušros Vartuose buvusį Švč. Mergelės Marijos paveikslą. Vilniaus miesto magistratas 1668 m. jį perdavė globoti karmelitams ir leido virš vartų pastatyti koplyčią. 1669–1671 m. pastatyta medinė koplyčia. Į ją iš vartų bokšto perkeltas paveikslas. 1706 m. gaisro metu koplyčia išliko nenukentėjusi. 1715 … [Skaityti toliau…]