Bažnyčios

Užunvėžių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia stovi Užunvėžių kaime, 7 km į šiaurės vakarus nuo Skiemonių 7,5 km į šiaurės rytus nuo Kurklių. Turi racionalistinės ir istorizmo architektūros bruožų.

Kaimo gyventojai 1912 m. nutarė dideliame mūriniame bendruomenės grūdų sandėlyje įrengti koplyčią. Kauno gubernatorius pareikalavo į konsistorijos kasą sumokėti perstatymo išlaidas. 1914 m. iškirsti 6 langai, aptvertas šventorius, iš Ramygalos atvežtas senosios bažnyčios altorius, iš Naujamiesčio – klausyklos. Uliūnų bažnyčia buvo Ramygalos parapijos filija. 1921 ir 1927 m. įrengti altoriai. 1930 m. įkurta parapija. Kunigo … [Skaityti toliau…]

Pradėta statyti 2006 m. vasarą, 2006 m. spalio 15 d. kardinolas Audrys Bačkis pašventino statomos bažnyčios pamatus. Bažnyčia pašventinta truputį daugiau nei po metų – 2007 m. lapkričio 4 d.

1636 m. minima Raudonės koplyčia. Manoma, kad ji XVIII a. pradžioje sunyko (neminima XVIII ir XIX a.). Apie 1930 m. Raudonės dvaro savininkas būsimai bažnyčiai ir klebonijai dovanojo 0,5 ha žemės ir du mūrinius namus. 1931–1932 m. kunigo Antano Syraus iniciatyva namas pritaikytas bažnyčiai, pristatytas bokštas. 1932 m. įsteigta parapija.

Andrius Gelgaudas Šakaičiuose (buvęs kaimas dabartinių Šakių vietoje) 1689 m. pastatė medinę koplyčią. Joje kas trečią sekmadienį Gelgaudiškio klebonas laikydavo pamaldas. Gelgaudiškio savininkė Antonija Valdšteinaitė-Sapiegienė 1719 m. bažnyčiai paskyrė valaką žemės, 3000 auksinų ir po 100 auksinų kasmet. Kunigaikštis Mykolas Čartoriskis sunykusios koplyčios vietoje pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Gelgaudiškio filija. 1801 m. įkurta parapija, … [Skaityti toliau…]

Pakuonio bažnyčia pastatyta apie 1792 m. Tais metais vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis sudarė komisiją Pakuonio parapijai kurti. Jai atiteko Darsūniškio parapijos kaimai, esantys Nemuno kairiajame krante. 1819 m. minima parapinė mokykla. Bažnyčiai susenus klebonas Kazimieras Jasiulevičius-Jasulaitis su parapijiečiais 1883 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Ją 1886 m. konsekravo pavyskupis Juozapas Olekas. Pakuonio vikaras Juozapas Šmulkštys … [Skaityti toliau…]

Tirkšlių seniūnas Feliksas Važinskis 1776–1788 m. Pievėnuose pastatė medinę bažnyčią. Jai laikinai iš seniūnijos valdų paskirtas valakas žemės. Iki 1921 m. bažnyčia buvo Tirkšlių parapijos filija. Prie bažnyčios veikė pradžios mokykla, kurioje 1853 m. mokėsi 14 vaikų.

Eigirdžiai 1612–1803 m. priklausė Telšių klebonui. Iki 1752 m. pastatyta bažnyčia. Eigirdžių filialisto kunigo Antano Grabausko rūpesčiu 1795 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Kunigas Jurgis Marcinkevičius 1817 m. jai dovanojo valaką ir 15 margų žemės. 1911 m. įkurta parapija.

Po 1711 m. maro Kairių kapinėse pastatyta koplyčia. Popiežius Pijus VI 1792 m. sausio 3 d. bule Kairių koplyčiai paskelbė dvejus metinius atlaidus. Koplyčiai susenus, apie 1836 m. valstiečiai, remiami M. Zubovo, kitoje vietoje pastatė naują akmenų mūro koplyčią. Bažnytiniai reikmenys atvežti iš uždaryto Bazilionų vienuolyno. 1904 m. išplėsta, per Antrąjį pasaulinį karą apgriauta, 1959 … [Skaityti toliau…]

Pirmoji katedra pastatyta XIII a. viduryje. Ji buvo pereinamojo iš romaninio į gotiką stiliaus, kvadratinio plano. Grindys išklotos keramikinėmis glazūruotomis plytelėmis. Po Mindaugo mirties (1263 m.) katedra galėjo būti paversta pagonių šventykla. 1387 m. Jogailos rūpesčiu buvusios pagonių šventyklos vietoje pastatyta nauja bažnyčia su 5 koplyčiomis. Ją 1388 m. konsekravo Gnezno arkivyskupas Bodzantas. Prie katedros … [Skaityti toliau…]