Bažnyčios

Paberžės dvaro dvaro savininkas Šilingas 1787 m. pastatė medinę aštuoniakampę koplyčią. Ji iki 1853 m. tapo Surviliškio filija. Iš Ugionių 1858 m. atvežta senoji bažnyčia. Vėliau ją remontavo kunigas Ipolitas Baronas. Paberžės kuratas kunigas Antanas Kasperavičius lietuviškos spaudos draudimo laikais platino draudžiamą literatūrą. Kunigas Antanas Mackevičius (1828–1863) 1856–1862 m. buvo Paberžės filialistas, vienas iš 1863 … [Skaityti toliau…]

1549 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. XVII a. pastatyta koplyčia su rūsiu (jame buvo laidojami Giedraičių šeimos nariai). 1618–1620 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia (konsekruota 1654 m.) ir mūrinis 2 aukštų vienuolynas. Martynas Giedraitis jam dovanojo Videniškių dvarą ir 4 palivarkus (dovanotose žemėse buvo apie 200 dūmų). Videniškiai tapo Lietuvos reguliariųjų atgailos kanauninkų centru. Vienuolyno … [Skaityti toliau…]

Užunvėžių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia stovi Užunvėžių kaime, 7 km į šiaurės vakarus nuo Skiemonių 7,5 km į šiaurės rytus nuo Kurklių. Turi racionalistinės ir istorizmo architektūros bruožų.

Kaimo gyventojai 1912 m. nutarė dideliame mūriniame bendruomenės grūdų sandėlyje įrengti koplyčią. Kauno gubernatorius pareikalavo į konsistorijos kasą sumokėti perstatymo išlaidas. 1914 m. iškirsti 6 langai, aptvertas šventorius, iš Ramygalos atvežtas senosios bažnyčios altorius, iš Naujamiesčio – klausyklos. Uliūnų bažnyčia buvo Ramygalos parapijos filija. 1921 ir 1927 m. įrengti altoriai. 1930 m. įkurta parapija. Kunigo … [Skaityti toliau…]

Pradėta statyti 2006 m. vasarą, 2006 m. spalio 15 d. kardinolas Audrys Bačkis pašventino statomos bažnyčios pamatus. Bažnyčia pašventinta truputį daugiau nei po metų – 2007 m. lapkričio 4 d.

1636 m. minima Raudonės koplyčia. Manoma, kad ji XVIII a. pradžioje sunyko (neminima XVIII ir XIX a.). Apie 1930 m. Raudonės dvaro savininkas būsimai bažnyčiai ir klebonijai dovanojo 0,5 ha žemės ir du mūrinius namus. 1931–1932 m. kunigo Antano Syraus iniciatyva namas pritaikytas bažnyčiai, pristatytas bokštas. 1932 m. įsteigta parapija.

Andrius Gelgaudas Šakaičiuose (buvęs kaimas dabartinių Šakių vietoje) 1689 m. pastatė medinę koplyčią. Joje kas trečią sekmadienį Gelgaudiškio klebonas laikydavo pamaldas. Gelgaudiškio savininkė Antonija Valdšteinaitė-Sapiegienė 1719 m. bažnyčiai paskyrė valaką žemės, 3000 auksinų ir po 100 auksinų kasmet. Kunigaikštis Mykolas Čartoriskis sunykusios koplyčios vietoje pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Gelgaudiškio filija. 1801 m. įkurta parapija, … [Skaityti toliau…]

Kaune jau 1550 m. pradėtas skelbti Dievo žodis pagal nepakeistą Augsburgo tikėjimo išpažinimo raštą. Parapija įsikūrė 1558 m., parapijos ganytojišką darbą pradėjo kunigas Zommer. Jis tarnavo iki 1570 m. Po jo Kauno parapijoje tarnavo kunigas Bampf, vėliau kunigas Oderborn (ar Oldenborn). Kiek ilgai jie tarnavo, nėra aišku. Žinoma tik, kad 1577 m. pamaldos vyko pirmojoje … [Skaityti toliau…]

1991 m. birželio 4 d. prasidėjo bažnyčios statybos. 1991 m. spalio mėn. arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pašventino bažnyčios kertinį akmenį. Vidaus statybos darbai galutinai baigti 1996 m. pavasarį, o bažnyčia pašventinta tų pačių metų rugpjūčio 15 d. 1997 m. bažnyčios vidų papuošė liaudies meistro Henriko Ratauto medžio drožiniai. Bažnyčioje sumontuoti iš Anglijos atvežti 1939 m. gamybos … [Skaityti toliau…]

1387 m. įkurta parapija, pastatyta medinė bažnyčia, viena pirmųjų Aukštaitijoje. 1589 m. atstatyta. Rusijos kariuomenė 1655 m. apiplėšė ir sugriovė bažnyčią ir kleboniją. 1674 m. minima laikina bažnyčia. Vėliau atstatyta, išsilaikė iki 1760 m. Vėl atstatyta. Bažnyčiai priklausė 5 kaimai. XVIII a. veikė parapinė mokykla. Ji 1798 m. sudegė, 12 vaikų mokytis rinkdavosi pas kleboną. … [Skaityti toliau…]

Rokiškio grafas Jonas Pšezdeckis 1908 m. prašė leidimo mūriniame Lukštų palivarko spirito varyklos pastate įrengti koplyčią ir skirti kunigą. Rengiant projektą paaiškėjo, kad sienos per silpnos ir netinkamos koplyčiai. Parengtas naujas koplyčios projektas, 1911 m. ji pradėta statyti. J. Pšezdeckis 1910 m. bažnyčiai skyrė 15 ha žemės, gyvenamąjį namą (klebonijai), klojimą (jame įrengta laikina bažnyčia). … [Skaityti toliau…]

Želva 1586 m. dovanota Vilniaus jėzuitų kolegijai. Jėzuitai 1753 m. pastatė bažnyčią, kuri 1755 m. sudegė. Bažnyčios metrikų knygos buvo išlikusios nuo 1778 m. 1849 m. Želva prijungta prie Telšių (Žemaičių), 1926 m. – prie Kaišiadorių vyskupijų. 1881 m. bažnyčia sudegė. Atstatyta ir baigiama įrengti bažnyčia 1887 m. vėl sudegė. Kunigas Antanas Stapulionis su parapijiečiais … [Skaityti toliau…]