Šiame skyriuje rasite informaciją apie Lietuvos ir pasaulio bažnyčias, jų istoriją bei dvasinę reikšmę.
1875 m. pro Pagėgių kaimą nutiestas geležinkelis bei plentas Tilžė – Klaipėda. Per trumpą laiką tiesėjai išmūrijo paštą bei geležinkelio stotį, keletą pagalbinių pastatų. Palaipsniui kūrėsi gyvenvietė – miestelis. Dar spėriau Pagėgiai augo, 1920 m. tapę apskrities centru. Bažnytinė valdžia 1922 m. miestelį pripažino bažnytinės apskrities centru, bet superintendento rezidenciją teko įkurti atokiame, 14 km … [Skaityti toliau…]
Panevėžyje XIX a. pradžioje buvo 3 bažnyčios: parapinė, pijorų ir kapų koplyčia. Pastaroji iki 1869 m. buvo mokinių bažnyčia. Nuo 1869 m. liko tik parapinė bažnyčia. 1902 m. inžinierius Nikolajus Andrejevas suprojektavo naują mūrinę bažnyčią, bet tik 1904 m. gautas valdžios leidimas statyti. Japonijos-Rusijos karas ir nederliaus metai statybą nutęsė. Ji pradėta 1908 m. Vėliau … [Skaityti toliau…]
Kunigo Vincento Jarulaičio rūpesčiu 1920 m. pastatyta dabartinė bažnyčia, 1921 m. – klebonija. Bažnyčiai 1937 m. buvo pakeisti supuvę rąstai, paaukštintas bokštas. Klebonas Gerardas Dunda už partizanų rėmimą 1947 m. spalio mėnesį areštuotas.
Braziūkų gyventojai 1932 m. pasistatė medinę bažnyčią ir kleboniją (bažnyčia pašventinta gruodžio 6 d.). 1934 m. įkurta parapija.
Tilžės katalikų klebono J. Zabermano rūpesčiu 1869 m. nupirkta senoji medinė Vainuto bažnyčia ir pervežta į Ropkojus. Kunigas Antanas Brundza rėmė 1863–1864 m. sukilimą ir iš Seinų vyskupijos pasitraukė į Prūsijai priklausiusius Ropkojus. Tuo metu Ropkojų bažnyčia, esanti Rusijos pasienyje, tapo draudžiamos lietuviškos spaudos gabenimo punktu. Prūsijos pareigūnai 1870 m. išdavė Ropkojų kunigą A. Brundzą … [Skaityti toliau…]
Kuršo pasienyje, Lauksodyje, Livonijos vyskupas Teodoras Volfas 1710 m. pastatė jėzuitams namą ir Šv. Petro ir Povilo bažnytėlę. Jėzuitai 1751 m. pasistatė naują medinę bažnyčią. 1767 m. ji konsekruota. Panaikinus jėzuitų ordiną, Stanislovas Augustas 1780 m. įpareigojo Lauksodžio dvaro savininką išlaikyti filialistą. 1814 m. įrengti nauji vargonai. Bažnyčia 1851 m. buvo paramstyta, sienos iškrypusios. Ji … [Skaityti toliau…]
Plungės klebonas Povilas Pukys savo lėšomis 1941–1943 m. pastatė dabartinę Pakutuvėnų bažnyčią. Ją 1943 m. rugsėjo mėn. konsekravo vyskupas Vincentas Borisevičius.
Jeronimas Valavičius 1617 m. prie Vabalninko dvaro pastatė medinę, vienabokštę bažnyčią ir jai dovanojo Mieliūnų kaimą. Be to, dvare klebonui skirta 2 valakai žemės. XVII a. turtas padidintas. 1639 m. minima parapinė mokykla, 1777 m. pastatyta nauja. 1696 m. bažnyčia sudegė. Pastatyta laikina medinė stoginė. Kunigo Abraomo Skirmunto rūpesčiu 1714 m. pastatyta nauja medinė vienabokštė … [Skaityti toliau…]
Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia – buvusi bažnyčia Vilniaus senamiestyje. Renesanso manierizmo stiliaus, Sapiegų giminės mauzoliejus. Ją 1594 m. pastatydino jos fundatorius Leonas Sapiega. Bažnyčioje tebėra Leono Sapiegos ir jo dviejų žmonų antkapinis paminklas – didžiausias Lietuvoje memorialinis statinys.
Iki 1996 metų Kūlupėnai buvo Kartenos parapijos filija, aptarnaujama Kartenos klebono. 1996 m. aptarnavimas pavestas Kalnalio klebonui Egidijui Jurgelevičiui. Jo dėka 1997 m. kovo 3 d. LR Teisingumo ministerijoje Kūlupėnų parapija įregistruota religine bendruomene, sutvarkyti visi žemės sklypo, kurį bažnyčios statybai padovanojo kūlupėniškės Darata ir Jadvyga Drakšienės, įregistravimo dokumentai, padarytas žemės sklypo detalusis planas. 2001–2004 … [Skaityti toliau…]
Kapinėse 1760 m. pastatyta koplyčia. Rumšiškių seniūnas Jonas Truskauskas ir jo žmona Barbora 1794 m. pastatė medinę bažnyčią, jai skyrė 4 valakus žemes, išlaikė prieglaudą. 1796 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. 1813 m. lapkričio 17 d. įsteigta parapija, nustatytos jos ribos, 1854 m. pastatyta nauja, stačiakampio plano (18 × 13 m) bažnyčia. 1863 m. minima … [Skaityti toliau…]
Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčia stovi Vilniuje, Pilaitės mikrorajone. Pašventinta 2001 m. rugsėjo 8 d. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.