Pirmoji bažnyčia minima 1526 m. Manoma, kad ji XVI a. pabaigoje priklausė evangelikams reformatams, nes Onuškio palivarko savininkas 1611 m. ją grąžino katalikams. 1655 m. bažnyčia sudegė. 1673 m. buvo klebonija ir nauja prieglauda. Bažnyčia atstatyta po 1674 m. 1797 m. ji buvo labai sena ir sutrešusi, 1820 m. šiek tiek remontuota, 1823 m. sugriuvo. … [Skaityti toliau…]
Parnituvyje (taip iki XX a. pradžios vadinti Stakiai) apie 1750 m. pastatyta koplyčia. Ji 1806 m. buvo vieša, turėjo 2 altorius. Veliuonos klebonas 1815 m. prašė vyskupo leidimo pastatyti Parnituvyje bažnyčią, skirti kunigą. 1817 m. pastatyta klebonija, 1821 m. perstatyta koplyčia. Ji 1841 m. buvo Veliuonos parapijos filija. Bažnyčiai priklausė 1 valakas žemės. XIX a. … [Skaityti toliau…]
Gasparas Šiliauskas 1784 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Luokės parapijos filija. 1851 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1896 m. leista pristatyti audros nuplėštą bažnyčios bokštelį, įrengti naują didįjį bei šoninius altorius, pakeisti supuvusią koloną. Iki 1933 m. įkurta parapija.
Dvarininkai Jonas Žukauskas ir Teresė Žukauskienė 1807 m. pastatė medinę bažnyčią ir paskyrė jai valaką žemės. Buvo Luokės parapijos filija. 1924 m. įkurta parapija. 1934 m. bažnyčia išdažyta, atnaujinti altoriai.
Pastatytai Žiežmarių bažnyčiai 1502 m. dovanojamos trys šeimos miestelyje, žemės, smuklė, leidžiama kirsti mišką klebonijos statybai. 1511 ar 1512 m. fundacija padidinta; buvo išlaikomas lietuviškai mokantis kunigas ir mokytojas. Per reformaciją bažnyčia atiteko protestantams. Jos žemes Radvilos 1609 ir 1616 m. prijungė prie savo dvaro. 1621 m. iš Žiežmarių dvaro klebonui skirta dešimtinė pakeista dviem … [Skaityti toliau…]
Liudvikas Konstantinas Pacas 1715 m. pastatė bažnyčią. Jai išlaikyti paskyrė 4 valakus žemės. Apie 1850 m. kunigo S. Lapinsko rūpesčiu bažnyčioje giedoti ir pamokslus sakyti pradėta lietuviškai. Po 1864 m. pastatyta nauja bažnyčia. Liudvinavo vikaras Simonas Lapinskas (1800–1889) apkaltintas žmonių raginimu eiti į sukilimą. Už tai 1864 m. ištremtas į Sibirą. 1907 m. įsikūrė „Žiburio“ … [Skaityti toliau…]
Gulbinėnų dvaro savininkas, generolas Kazys Ladyga (1893–1941) dvaro rūmuose 1936 m. įrengė koplyčią. 1939 m. pabaigoje įkurta parapija. Po Antrojo pasaulinio karo dvaro rūmai su koplyčia nacionalizuoti. Dabartinė bažnyčia įrengta mūriniame ūkiniame pastate.
Jurbarko seniūnas kunigaikštis Mykolas Čartoriskis iki 1752 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Jurbarko parapijos filija. 1795 m. įkurta parapija. Pirmasis jos klebonas 1795–1827 m. buvo dominikonas Rapolas Aleknavičius (palaidotas šventoriuje). XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. Bernardino kunigo Lauryno Tautkevičiaus rūpesčiu 1835 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (konsekravo vyskupas Povilas Strašinskis) ir klebonija. 1858–1888 … [Skaityti toliau…]
Sudervė 1594 m. paskirta Vilniaus stačiatikių Švč. Trejybės brolijai, kuri ją 1669 m. pardavė Vilniaus jėzuitų naujokynui. Vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis ir Teodora Sapiegienė 1782 m. pastatė bažnyčią. Jai paskirtas Saugūniškės kaimas ir palivarkas (prie Maišiagalos). 1783 m. įsteigta parapija. Prie bažnyčios veikė prieglauda, 1820 m. sudegė. Nuo 1797 iki 1820 metų bažnyčios vargonininku dirbo … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1597 m. Jai 1613 m. dovanoti Eitvilių ir Juodupių kaimai. Ant išmūrytų iki langų bažnyčios sienų 1763 m. pristatyta medinė dalis. Vietoj jos 1859 m. pradėta rengtis pristatyti mūrinę dalį. 1866 m. architektas Dmitrijevas parengė projektą; gautas leidimas. Statyti pradėta 1884 m. Laikina bažnyčia įrengta klebonijoje. Statybai vadovavo šveicaras Lemanas. Įrengta … [Skaityti toliau…]