Bažnyčios

Dvarininkai Jonas Žukauskas ir Teresė Žukauskienė 1807 m. pastatė medinę bažnyčią ir paskyrė jai valaką žemės. Buvo Luokės parapijos filija. 1924 m. įkurta parapija. 1934 m. bažnyčia išdažyta, atnaujinti altoriai.

Pastatytai Žiežmarių bažnyčiai 1502 m. dovanojamos trys šeimos miestelyje, žemės, smuklė, leidžiama kirsti mišką klebonijos statybai. 1511 ar 1512 m. fundacija padidinta; buvo išlaikomas lietuviškai mokantis kunigas ir mokytojas. Per reformaciją bažnyčia atiteko protestantams. Jos žemes Radvilos 1609 ir 1616 m. prijungė prie savo dvaro. 1621 m. iš Žiežmarių dvaro klebonui skirta dešimtinė pakeista dviem … [Skaityti toliau…]

Liudvikas Konstantinas Pacas 1715 m. pastatė bažnyčią. Jai išlaikyti paskyrė 4 valakus žemės. Apie 1850 m. kunigo S. Lapinsko rūpesčiu bažnyčioje giedoti ir pamokslus sakyti pradėta lietuviškai. Po 1864 m. pastatyta nauja bažnyčia. Liudvinavo vikaras Simonas Lapinskas (1800–1889) apkaltintas žmonių raginimu eiti į sukilimą. Už tai 1864 m. ištremtas į Sibirą. 1907 m. įsikūrė „Žiburio“ … [Skaityti toliau…]

Gulbinėnų dvaro savininkas, generolas Kazys Ladyga (1893–1941) dvaro rūmuose 1936 m. įrengė koplyčią. 1939 m. pabaigoje įkurta parapija. Po Antrojo pasaulinio karo dvaro rūmai su koplyčia nacionalizuoti. Dabartinė bažnyčia įrengta mūriniame ūkiniame pastate.

Apie 1778 m. dvaro savininkas Ignas Pilsudskis pastatė koplyčią. Nuo 1805 m. čia nuolat gyveno kunigas. 1835 m. koplyčia remontuota. Tikinčiųjų ir kunigo A. Gedvilo rūpesčiu 1881 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ji buvo Akmenės parapijos filija. 1901 m. pakeisti visi sienojai, pastatyta varpinė, įsteigtos kapinės, įsigyti vargonai. 1906 m. Šventoriuje sumūrytos Kryžiaus kelio stočių koplytėlės. … [Skaityti toliau…]

Jurbarko seniūnas kunigaikštis Mykolas Čartoriskis iki 1752 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Jurbarko parapijos filija. 1795 m. įkurta parapija. Pirmasis jos klebonas 1795–1827 m. buvo dominikonas Rapolas Aleknavičius (palaidotas šventoriuje). XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. Bernardino kunigo Lauryno Tautkevičiaus rūpesčiu 1835 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (konsekravo vyskupas Povilas Strašinskis) ir klebonija. 1858–1888 … [Skaityti toliau…]

Sudervė 1594 m. paskirta Vilniaus stačiatikių Švč. Trejybės brolijai, kuri ją 1669 m. pardavė Vilniaus jėzuitų naujokynui. Vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis ir Teodora Sapiegienė 1782 m. pastatė bažnyčią. Jai paskirtas Saugūniškės kaimas ir palivarkas (prie Maišiagalos). 1783 m. įsteigta parapija. Prie bažnyčios veikė prieglauda, 1820 m. sudegė. Nuo 1797 iki 1820 metų bažnyčios vargonininku dirbo … [Skaityti toliau…]

Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1597 m. Jai 1613 m. dovanoti Eitvilių ir Juodupių kaimai. Ant išmūrytų iki langų bažnyčios sienų 1763 m. pristatyta medinė dalis. Vietoj jos 1859 m. pradėta rengtis pristatyti mūrinę dalį. 1866 m. architektas Dmitrijevas parengė projektą; gautas leidimas. Statyti pradėta 1884 m. Laikina bažnyčia įrengta klebonijoje. Statybai vadovavo šveicaras Lemanas. Įrengta … [Skaityti toliau…]

Pirmąją bažnyčią iki 1553 m. pastatė Jonas Hlebavičius. Ją 1568 m. pasisavino evangelikai reformatai. 1622 m. bažnyčią pastatė Teodoras Lackis. 1662 m. pastatyta nauja bažnyčia. 1820 m. bažnyčia buvo paramstyta, apleista, sienos supuvusios, be langų. Turto neturėjo. Mikalojus Manovskis 1834 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Jai valdžia 1866–1878 m. neleido skirti kunigo. 1910 m. įsteigta … [Skaityti toliau…]

Bažnyčiai 1639 m. paskirta 18 valakų žemės, apie 100 dešimtinių miško. Kunigo Mykolo Baukevičiaus rūpesčiu 1708 m. perstatyta. 1820 m. jai priklausė 10 valakų žemės su Ožkyčių ir Fazukų kaimais. Dvarininko Pranciškaus Karpio ir parapijiečių lėšomis 1853 m. bažnyčia padidinta. Ilgametis Pušaloto klebonas Feliksas Vereika (apie 1822–1882; palaidotas šventoriuje) apmūrijo kapines, 1879 m. paaukštino bažnyčią, … [Skaityti toliau…]

Iki 1522 m. bažnyčią pastatė A. Zaviša. Nuo 1565 iki 1631 m. ji priklausė evangelikams reformatams. 1720 m. buvo pastatyta naujoji bažnyčia. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. Jos išlaikymui klebonas Grigaliūnas 1820 m. dovanojo turto. XVIII a. pabaigoje bažnyčioje pamokslai vieną sekmadienį sakyti lietuviškai, kitą – lenkiškai. 1851 m. pamokslai būdavo lenkiški, tik retkarčiais … [Skaityti toliau…]

Saudininkų dvarininkas Juozas Stankevičius 1782 m. pastatė medinę koplyčią. Ksaveras Stanevičius 1817 m. paskyrė sklypą žemės ir pažadėjo išlaikyti kunigą. Koplyčia tapo Lyduvėnų parapijos filija. Kunigas klebonas Adomas Galkevičius už sukilėlių atsišaukimo perskaitymą 1864 m. ištremtas į Sibirą; atimtas dvasininko titulas. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1927 m. išparceliuoto Saudininkų dvaro žemėje … [Skaityti toliau…]