Bažnyčios

1549 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. XVII a. pastatyta koplyčia su rūsiu (jame buvo laidojami Giedraičių šeimos nariai). 1618–1620 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia (konsekruota 1654 m.) ir mūrinis 2 aukštų vienuolynas. Martynas Giedraitis jam dovanojo Videniškių dvarą ir 4 palivarkus (dovanotose žemėse buvo apie 200 dūmų). Videniškiai tapo Lietuvos reguliariųjų atgailos kanauninkų centru. Vienuolyno … [Skaityti toliau…]

Užunvėžių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia stovi Užunvėžių kaime, 7 km į šiaurės vakarus nuo Skiemonių 7,5 km į šiaurės rytus nuo Kurklių. Turi racionalistinės ir istorizmo architektūros bruožų.

Kaimo gyventojai 1912 m. nutarė dideliame mūriniame bendruomenės grūdų sandėlyje įrengti koplyčią. Kauno gubernatorius pareikalavo į konsistorijos kasą sumokėti perstatymo išlaidas. 1914 m. iškirsti 6 langai, aptvertas šventorius, iš Ramygalos atvežtas senosios bažnyčios altorius, iš Naujamiesčio – klausyklos. Uliūnų bažnyčia buvo Ramygalos parapijos filija. 1921 ir 1927 m. įrengti altoriai. 1930 m. įkurta parapija. Kunigo … [Skaityti toliau…]

Pradėta statyti 2006 m. vasarą, 2006 m. spalio 15 d. kardinolas Audrys Bačkis pašventino statomos bažnyčios pamatus. Bažnyčia pašventinta truputį daugiau nei po metų – 2007 m. lapkričio 4 d.

Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčia (Prisikėlimo bažnyčia) – didžiausia monumentalios architektūros bazilikinė bažnyčia Baltijos šalyse. Iškilmingai pašventinta 2004 m. gruodžio 26 d.

Pirmąją bažnyčią Nemuno apatinėje terasoje 1634 m. pastatė vaivada M. Pacas. 1634 m. įsteigta parapinė mokykla. Naugarduko vaivada Mikalojus Sapiega 1635 m. bažnyčiai dovanojo Stačiūnų kaimą, klebonui skyrė 200 auksinų metinę pašalpą, įpareigojo jį išlaikyti mokytoją ir rūpintis giedojimu. XVII a. pabaigoje bažnyčia perstatyta. Ji 1806 m. buvo sena ir supuvusi, 1821 m. nugriauta, pastatyta … [Skaityti toliau…]

Bažnyčią norėta įrengti prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Į Skrebotiškį 1918 m. atsiųstas kunigas Adomas Kačkus. Senas mūrinis grūdų sandėlis pertvarkytas į bažnyčią. Juozapas Žagrakalys jai 1922 m. dovanojo 15 ha žemės Kildiškių kaime. 1925 m. ši žemė pakeista į kitą, esančią netoli šventoriaus. Šventorius 1924–1925 m. apmūrytas. Jame 1935 m. pastatyta medinė varpinė. 1938 m. … [Skaityti toliau…]

1732 m. pastatyta medinė koplyčia. Ji minima ir 1767 m. Nemuno potvynis koplyčią 1829 m. sugriovė. Tais pačiais metais pastatyta laikina maldykla Paluobiuose, o 1856 m. – Patašiuose. Žemosios Panemunės dvaro dovanotoje žemėje 1877 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Nuo 1967 m. klebonavęs Juozas Juškaitis (1922–1986), (palaidotas šventoriuje) 1986 m. bažnyčią nudažė.

Pakuonio bažnyčia pastatyta apie 1792 m. Tais metais vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis sudarė komisiją Pakuonio parapijai kurti. Jai atiteko Darsūniškio parapijos kaimai, esantys Nemuno kairiajame krante. 1819 m. minima parapinė mokykla. Bažnyčiai susenus klebonas Kazimieras Jasiulevičius-Jasulaitis su parapijiečiais 1883 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Ją 1886 m. konsekravo pavyskupis Juozapas Olekas. Pakuonio vikaras Juozapas Šmulkštys … [Skaityti toliau…]

Tirkšlių seniūnas Feliksas Važinskis 1776–1788 m. Pievėnuose pastatė medinę bažnyčią. Jai laikinai iš seniūnijos valdų paskirtas valakas žemės. Iki 1921 m. bažnyčia buvo Tirkšlių parapijos filija. Prie bažnyčios veikė pradžios mokykla, kurioje 1853 m. mokėsi 14 vaikų.

Eigirdžiai 1612–1803 m. priklausė Telšių klebonui. Iki 1752 m. pastatyta bažnyčia. Eigirdžių filialisto kunigo Antano Grabausko rūpesčiu 1795 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Kunigas Jurgis Marcinkevičius 1817 m. jai dovanojo valaką ir 15 margų žemės. 1911 m. įkurta parapija.

Po 1711 m. maro Kairių kapinėse pastatyta koplyčia. Popiežius Pijus VI 1792 m. sausio 3 d. bule Kairių koplyčiai paskelbė dvejus metinius atlaidus. Koplyčiai susenus, apie 1836 m. valstiečiai, remiami M. Zubovo, kitoje vietoje pastatė naują akmenų mūro koplyčią. Bažnytiniai reikmenys atvežti iš uždaryto Bazilionų vienuolyno. 1904 m. išplėsta, per Antrąjį pasaulinį karą apgriauta, 1959 … [Skaityti toliau…]