Šiame skyriuje rasite informaciją apie Lietuvos ir pasaulio bažnyčias, jų istoriją bei dvasinę reikšmę.
Senojoje Nidoje (apie 2 km į pietus nuo dabartinės) 1569 m. buvo bažnyčia. Iki 1675 m. ją užpustė su visa gyvenviete. 1812 m. Gotlybo Dovydo Kuverto pirko apleistą Kuncų bažnyčios pastatą. Iš jo plytų, sijų buvo pastatyti užeigos namai ir gyvenamasis namas valdininkams, kuriame buvo įrengta nedidelė salė pamaldoms laikyti. Ji pašventinama 1835 m. lapkričio … [Skaityti toliau…]
Lietuvos maršalka ir Trakų vaivada, Alytaus dvaro savininkas Jonas Zaberezinskis iki 1520 m. pastatydino bažnyčią. 1524 m. įkurta parapija. Kurį laiką bažnyčią lankė abiejų miesto dalių katalikai. Pagal fundacijos aktą bažnyčios vikaras privalėjo mokėti lietuvių kalbą. 1658 m. bažnyčia atstatyta. 1763 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1773 m. įsteigta parapinė mokykla. 1810 m. bažnyčia, mieste … [Skaityti toliau…]
Vilkijos klebono valdos minimos 1525 m. 1542 m. bažnyčiai dovanota 50 valakų žemės, Pikčiūnų, Dokelių ir Lebedžių kaimai (pastarieji 2 bažnyčiai priklausė iki 1842 m.), 2 sklypai miestelyje ir kasmetinė 80 auksinų duoklė. 1579 m. bažnyčios stogas buvo kiauras, metrikų knygos nerašomos, kapinės neaptvertos. Parapiją aptarnavo nuo 1573 m. Veliuonoje gyvenęs kunigas J. Laskovskis, kuris … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1444 m. Nauja parapinė bažnyčia, priklausiusi Vilniaus vyskupijai, minima 1463 m. Nuo XVI a. antrosios pusės iki 1627 m. buvo evangelikų reformatų pasisavinta. Sena medinė katalikų bažnyčia minima 1674 m. Nauja medinė pastatyta 1752 m. Nuo XVIII a. pabaigos iki XIX a. vidurio veikė parapinė mokykla. Kunigo Šimkevičiaus rūpesčiu 1872 m. … [Skaityti toliau…]
Kivylių Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia stovi Kivyliuose.
Leliūnų dvaro savininkas Juozas Pomarnackas 1788 m. pastatė medinę bažnyčią. 1793 m. įsteigta parapija, 1795 m. bažnyčiai dovanotas valakas žemės, vadinamos Starkiškiu. 1794 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. 1867 m. leista pakeisti supuvusius bažnyčios sienojus, pristatyti 2 koplyčias. Inžinierius Nikolajus Andrejevas 1900 m. suprojektavo naują mūrinę bažnyčią (jos sąmatinė vertė 21 000 rublių). Leliūnuose 1899–1938 … [Skaityti toliau…]
Karalius Žygimantas Augustas 1539 m. paskelbė dokumentą apie Baisogalos parapijos steigimą, bažnyčiai dovanojo 50 valakų žemės. Manoma, kad prieš tai buvo koplyčia be kunigo. Antroji medinė bažnyčia (kryžiaus plano) pašventina 1637 m., sudegė 1774 m. Ją atstojo laikina pastogė ant sudegusios bažnyčios pamatų. Bažnyčia 1781 m. atstatyta ir pašventinta. 1795 m. įkurta altarija. Bažnyčiai 1806 … [Skaityti toliau…]
Juodaičiai 1614 m. dovanoti Ariogalos klebonijai (1842 m. suvalstybinti). 1780 m. pastatyta medinė koplyčia. 1862 m. pastatyta bažnyčia (Ariogalos parapijos filija). Juodaičių filialistas kunigas Antanas Viršila 1863 m. ištremtas į Sibirą. Iki 1898 m. suburtas bažnytinis choras, 1899 m. apmūrytos kapinės. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia sudegė. Maldos namai įrengti klebonijoje. 1917 m. pastatyta laikina … [Skaityti toliau…]
Ratkūnų dvaro savininkas Antanas Kamarauskas Suvainiškyje 1782 m. pastatė medinę bažnyčią ir paskyrė 2 valakus ir 28 margus žemės. Kamarauskai į Suvainiškį pakvietė reguliariuosius atgailos kanauninkus. 1783 m. įsteigta parapija. Rusijos valdžia 1832 m. uždarė vienuolyną ir bažnyčią, panaikino parapiją. Antanas Kamarauskas 1836–1838 m. prašė leisti jo dėdės statytai bažnyčiai veikti kaip filijai. Apie 1840 … [Skaityti toliau…]
Pirmąją bažnyčią 1590 m. pastatė Jeronimas Valavičius. Jai 1591 m. patvirtinta fundacija: 2 valakai žemės, Bražiškių kaimas ir 2 sklypai mokyklai. Bajorai įpareigoti klebonui kasmet mokėti po 10 zlotų nuo valako žemės. 1655 m. bažnyčia apgriauta, netrukus atstatyta. 1668 m. minimas Kumpiniškio, arba Bražiškių, klebonijos palivarkas. 1669 m. minima Subačiaus Kumpiniškio bažnyčia. Ji buvo medinė, … [Skaityti toliau…]
2008 m. lapkričio 2 d. įsisiautėjusi ugnis pasiglemžė 1990 m. pastatytą medinę bažnyčią, pastaraisiais metais tarnavusią kaip sandėlį, kuriame buvo laikomos organizacijos "Caritas" surinktos aukos.
Pirmąją bažnyčią Veisiejuose apie 1525 m. pastatė Jurgis Simanavičius. Jis 1526 m. dovanojo turto. 1674 m. minima medinė apiplėšta bažnyčia be kunigo. 1762 m. iš lentų pastatyta laikina, o 1767 m. – medinė bažnyčia. 1766 m. Veisiejuose įkurta Šv. Rožančiaus brolija. Masalskiai iki 1768 m. pradėjo statyti mūrinę bažnyčią. Mirus Veisiejų dvaro savininkui darbai sustojo. … [Skaityti toliau…]