Žeimelio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Žeimelio ir Glėbavo Geručių dvaro savininkas latvis liuteronas Peteris Petrauskas, pagerbdamas savo žmoną katalikę, 1826 m. pastatė akmenų mūro bažnyčią. Kunigas Jurgis Juškevičius 1863 m. valdžios apkaltintas sukilėlių rėmimu ir 11 mėn. kalintas Telšių kalėjime. Žeimelio savininkas Livenas 1877 m. prašė įsteigti parapiją. Jis įsipareigojo dovanoti mūrinį namą klebonijai, 30 dešimtinių žemės ir kasmet mokėti … [Skaityti toliau…]

Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia

Senojoje Nidoje (apie 2 km į pietus nuo dabartinės) 1569 m. buvo bažnyčia. Iki 1675 m. ją užpustė su visa gyvenviete. 1812 m. Gotlybo Dovydo Kuverto pirko apleistą Kuncų bažnyčios pastatą. Iš jo plytų, sijų buvo pastatyti užeigos namai ir gyvenamasis namas valdininkams, kuriame buvo įrengta nedidelė salė pamaldoms laikyti. Ji pašventinama 1835 m. lapkričio … [Skaityti toliau…]

Palomenės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Pirmąją koplyčią dvare virš laidojimo rūsio 1809 m. pastatė M. Zaleckis. Koplyčioje 1840 m. įrengti 3 altoriai. 1864 m. uždarius Paparčių dominikonų vienuolyną, Palomenėje apsigyveno vienuolis kunigas Poliakovskis. 1877 m. valdžia leido joje laikyti 4 pamaldas per metus. 1903 m. koplyčia gerokai remontuota. 1915 m. ji, atnaujinta ir išplėsta, tapo bažnyčia; įkurta parapija. 1916 m. … [Skaityti toliau…]

Tabariškių Kristaus Karaliaus bažnyčia

Per 1922 m. žemės reformą būsimai parapijai skirta 8 ha žemės. 1926 m. įkurta parapija. 1927–1928 m. pastatyta bažnyčia. Pirmasis klebonas Vincentas Kizlaitis pastatė varpinę, sutvarkė ūkinius trobesius, padidino bažnyčią. 1941 m. birželio 25 d. vokiečių kareiviai bažnyčioje sušaudė diakoną Vaclovą Stulginskį. 1980 m. ji suremontuota.

Kauno Šv. Gertrūdos (Marijonų) bažnyčia

Manoma, kad ši viena seniausių gotikinių Lietuvos bažnyčių išmūryta XV a. antrojoje pusėje (istorinių žinių neišliko). 1503 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ją paskyrė Kauno parapinei bažnyčiai. Apie XVI a. vidurį pristatytas neaukštas bokštas. 1655 m. apgriauta. Suremontuota apie 1680 m. 1782 m. vizitacijų aktuose teigiama, kad bažnyčia ilgą laiką stovėjo apleista. 1750 m. Vandžiogalos … [Skaityti toliau…]

Sidabravo Švč. Trejybės bažnyčia

Rokonių dvaro savininkas Matas Tracevskis 1829 m. prie Miškių kaimo pastatė mūrinę bažnyčią. 1858 m. padidinta; tapo Šeduvos parapijos filija. 1906 m. patvirtintas zakristijos ir koplyčios priestatų projektas. Jie pastatyti 1909 m., atnaujinti altorių paveikslai. 1939 m. išdažytas bažnyčios vidus, įrengti vargonai. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčią remontavo klebonas Pranciškus Masilionis. Sidabrave 1967–1977 m. klebonavo … [Skaityti toliau…]

Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Kvetkų filija minima 1744 m. Dvarininkai Kamarauskai Kvetkuose 1770 m. įkūrė reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolyną. 1769 m. įsteigta parapija. Pranciškus Kamarauskas 1772 m. pastatė bažnyčią. Ją 1777 m. konsekravo vyskupas Feliksas Jonas Tovianskis. 1848 m. pastatyta klebonija, 1884 m. – kitas parapijos gyvenamasis namas. 1875 m. bažnyčia padidinta. 1880 m. pastatyta nauja mūrinė varpinė. Per … [Skaityti toliau…]

Adutiškio Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia

Kanauninkas (vėliau Žemaičių vyskupas) Stanislovas Kiška Adutiškio valdas 1608 m. paskyrė Vilniaus kapitulai (1842 m. suvalstybintos), bažnyčiai dovanojo Jankiškės palivarką. 1832 m. jai dar priklausė Gruodžių, Sakūnų ir Viršilų kaimai. XVII a. įkurta parapija. 1810 m. sena medinė bažnyčia nugriauta. Prelatas Jonas Civinskas 1818–1826 m. pastatė naują mūrinę bažnyčią. Literatas Aleksandras Burba (1854–1898) 1889 m. … [Skaityti toliau…]

Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

Manoma, kad Šeduvoje pirmoji medinė bažnyčia pastatyta ir parapija įkurta 1512 m. Bažnyčiai 1529 m. dovanoti 3 nenaudojami žemės sklypai. 1542 m. fundacija padidinta. Manoma, jog tais metais pastatyta antroji bažnyčia. 1542 m. įsteigta parapinė mokykla. Upytės vaivada Jeronimas Valavičius 1640–1649 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Ją 1649 m. konsekravo vyskupas Jurgis Tiškevičius. 1647 m. įsteigtas … [Skaityti toliau…]

Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika – Vilniaus Katedra

Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika (arba tiesiog Vilniaus katedra) stovi Vilniaus senamiestyje, pilių teritorijoje. Arkivyskupijos ir dekanato centras. Bažnyčioje yra Šv. Kazimero koplyčia. Prie katedros stovi varpinės bokštas (57 m aukščio). Pirmoji katedra pastatyta XIII a. viduryje. Ji buvo pereinamojo iš romaninio į gotiką stiliaus, kvadratinio plano. Grindys išklotos keramikinėmis glazūruotomis … [Skaityti toliau…]