Šiame skyriuje rasite informaciją apie Lietuvos ir pasaulio bažnyčias, jų istoriją bei dvasinę reikšmę.
Žemaičių seniūno sūnus Mikalojus Jonavičius Kęsgaila 1523 m. testamentu dalį turto paliko Platelių bažnyčiai. Vėliau ji kurį laiką priklausė evangelikams reformatams. 1564, 1598 ir 1654 m. bažnyčia remontuota. 1744 m. klebonas J. Vaitkevičius su parapijiečiais pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ją 1777 m. konsekravo vyskupas Jonas Domininkas Lopacinskis. 1771 ir 1791 m. įsteigtos altarijos. 1804 m. … [Skaityti toliau…]
Prie Sasnos kranto esančiuose kapinėse marijonai 1817 m. pastatė šešiakampę medinę koplyčią. Ji itin buvo reikalinga, kai 1818 m. audra sugriovė Marijampolės laikiną maldyklą ir nuvertė Igliaukos bažnyčios stogą. Nuolatinio kunigo nebuvo, vėliau Sasnavoje apsigyveno marijonas. Po 1863 m. Rusijos valdžia draudė turėti nuolatinį kunigą. Tik sekmadieniais iš Marijampolės galėdavo atvykti marijonas (kurį laiką Sasnavą … [Skaityti toliau…]
Vaitkuškio dvaro savininkas Mykolas Kasakovskis 1 km į šiaurės vakarus nuo dvaro, prie Pivonijos šilo, 1789 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Ji 1791 m. pašventinta. Ta proga statytojo brolio, Vilniaus pavyskupio Jono Nepomuko Kasakovskio pasakytas pamokslas 1791 m. išleistas atskira knygele (lenkų kalba). Iš pradžių bažnyčia buvo dvaro koplyčia, vėliau – Pabaisko parapijos filija. Ilgainiui bažnyčia … [Skaityti toliau…]
Žeimelio ir Glėbavo Geručių dvaro savininkas latvis liuteronas Peteris Petrauskas, pagerbdamas savo žmoną katalikę, 1826 m. pastatė akmenų mūro bažnyčią. Kunigas Jurgis Juškevičius 1863 m. valdžios apkaltintas sukilėlių rėmimu ir 11 mėn. kalintas Telšių kalėjime. Žeimelio savininkas Livenas 1877 m. prašė įsteigti parapiją. Jis įsipareigojo dovanoti mūrinį namą klebonijai, 30 dešimtinių žemės ir kasmet mokėti … [Skaityti toliau…]
Senojoje Nidoje (apie 2 km į pietus nuo dabartinės) 1569 m. buvo bažnyčia. Iki 1675 m. ją užpustė su visa gyvenviete. 1812 m. Gotlybo Dovydo Kuverto pirko apleistą Kuncų bažnyčios pastatą. Iš jo plytų, sijų buvo pastatyti užeigos namai ir gyvenamasis namas valdininkams, kuriame buvo įrengta nedidelė salė pamaldoms laikyti. Ji pašventinama 1835 m. lapkričio … [Skaityti toliau…]
Pirmąją koplyčią dvare virš laidojimo rūsio 1809 m. pastatė M. Zaleckis. Koplyčioje 1840 m. įrengti 3 altoriai. 1864 m. uždarius Paparčių dominikonų vienuolyną, Palomenėje apsigyveno vienuolis kunigas Poliakovskis. 1877 m. valdžia leido joje laikyti 4 pamaldas per metus. 1903 m. koplyčia gerokai remontuota. 1915 m. ji, atnaujinta ir išplėsta, tapo bažnyčia; įkurta parapija. 1916 m. … [Skaityti toliau…]
Per 1922 m. žemės reformą būsimai parapijai skirta 8 ha žemės. 1926 m. įkurta parapija. 1927–1928 m. pastatyta bažnyčia. Pirmasis klebonas Vincentas Kizlaitis pastatė varpinę, sutvarkė ūkinius trobesius, padidino bažnyčią. 1941 m. birželio 25 d. vokiečių kareiviai bažnyčioje sušaudė diakoną Vaclovą Stulginskį. 1980 m. ji suremontuota.
Manoma, kad ši viena seniausių gotikinių Lietuvos bažnyčių išmūryta XV a. antrojoje pusėje (istorinių žinių neišliko). 1503 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ją paskyrė Kauno parapinei bažnyčiai. Apie XVI a. vidurį pristatytas neaukštas bokštas. 1655 m. apgriauta. Suremontuota apie 1680 m. 1782 m. vizitacijų aktuose teigiama, kad bažnyčia ilgą laiką stovėjo apleista. 1750 m. Vandžiogalos … [Skaityti toliau…]
Rokonių dvaro savininkas Matas Tracevskis 1829 m. prie Miškių kaimo pastatė mūrinę bažnyčią. 1858 m. padidinta; tapo Šeduvos parapijos filija. 1906 m. patvirtintas zakristijos ir koplyčios priestatų projektas. Jie pastatyti 1909 m., atnaujinti altorių paveikslai. 1939 m. išdažytas bažnyčios vidus, įrengti vargonai. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčią remontavo klebonas Pranciškus Masilionis. Sidabrave 1967–1977 m. klebonavo … [Skaityti toliau…]
Kvetkų filija minima 1744 m. Dvarininkai Kamarauskai Kvetkuose 1770 m. įkūrė reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolyną. 1769 m. įsteigta parapija. Pranciškus Kamarauskas 1772 m. pastatė bažnyčią. Ją 1777 m. konsekravo vyskupas Feliksas Jonas Tovianskis. 1848 m. pastatyta klebonija, 1884 m. – kitas parapijos gyvenamasis namas. 1875 m. bažnyčia padidinta. 1880 m. pastatyta nauja mūrinė varpinė. Per … [Skaityti toliau…]
Manoma, kad Šeduvoje pirmoji medinė bažnyčia pastatyta ir parapija įkurta 1512 m. Bažnyčiai 1529 m. dovanoti 3 nenaudojami žemės sklypai. 1542 m. fundacija padidinta. Manoma, jog tais metais pastatyta antroji bažnyčia. 1542 m. įsteigta parapinė mokykla. Upytės vaivada Jeronimas Valavičius 1640–1649 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Ją 1649 m. konsekravo vyskupas Jurgis Tiškevičius. 1647 m. įsteigtas … [Skaityti toliau…]
Kanauninkas (vėliau Žemaičių vyskupas) Stanislovas Kiška Adutiškio valdas 1608 m. paskyrė Vilniaus kapitulai (1842 m. suvalstybintos), bažnyčiai dovanojo Jankiškės palivarką. 1832 m. jai dar priklausė Gruodžių, Sakūnų ir Viršilų kaimai. XVII a. įkurta parapija. 1810 m. sena medinė bažnyčia nugriauta. Prelatas Jonas Civinskas 1818–1826 m. pastatė naują mūrinę bažnyčią. Literatas Aleksandras Burba (1854–1898) 1889 m. … [Skaityti toliau…]