Sofonijo apokalipsė (Apocalypse of Zephaniah) yra vienas prasčiausiai išlikusių žydų apokaliptinių tekstų, parašytas laikotarpiu tarp 100 m. pr. Kr. ir 70 m. po Kr. Šis kūrinys nėra susijęs su kanonine Sofonijo knyga, nors autorius pasirenka pranašo vardą, kad suteiktų tekstui autoriteto. Išlikę fragmentai rodo, kad tai buvo platus vizijų pasakojimas, kuriame pasakotojas, lydimas angelo, keliauja … [Skaityti toliau…]
C. S. Lewiso knyga „Kančios problema“ arba „Skausmo problema“ (The Problem of Pain) yra vienas svarbiausių Antrojo pasaulinio karo pradžioje parašytų krikščioniškosios apologetikos veikalų. Knyga pirmą kartą išleista 1940 m. Londone, kai Didžioji Britanija patyrė nuolatinius bombardavimus, o visuomenė susidūrė su masine netektimi ir egzistenciniu nerimu. Lewis, tuo metu dėstęs Oksforde, siekė atsakyti į klausimą, … [Skaityti toliau…]
Šėtonas: ankstyvosios krikščionybės tradicija (Satan: The Early Christian Tradition) yra 1981 m. išleista Jeffrey Burton Russell monografija, skirta sistemingai analizuoti, kaip ankstyvoji Bažnyčia suprato Šėtono figūrą ir blogio prigimtį. Knyga priklauso platesniam autoriaus tyrimų ciklui apie blogio istoriją, tačiau šis tomas išsiskiria tuo, kad nuosekliai apima laikotarpį nuo I iki V amžiaus, kai formavosi pagrindinės … [Skaityti toliau…]
„Traktatas apie Kristų ir Antikristą“ (Treatise on Christ and Antichrist) yra Hipolito Romiečio veikalas, parašytas III amžiaus pradžioje ir skirtas broliui Teofilui. Šiame tekste Hipolitas siekia sistemingai išdėstyti biblinę eschatologiją, remdamasis vien tik Šventuoju Raštu ir vengdamas spekuliatyvių interpretacijų. Traktatas parašytas kaip mokomasis laiškas, kuriame autorius ragina saugoti perduotą mokymą ir neatskleisti jo tiems, kurie … [Skaityti toliau…]
„Žėrintis akmuo“ (The Sparkling Stone; taip pat verčiama kaip „Kibirkščiuojantis akmuo“ ar „Žaižaruojantis akmuo“) yra vienas iš brandžiausių Jono Ruysbroecko mistinių traktatų, skirtas pažengusiems dvasinio gyvenimo skaitytojams. Šiame veikale autorius siekia parodyti, kaip žmogus pereina iš moralinio gerumo į vidinį, kontempliatyvų gyvenimą, o iš jo – į aukščiausią Dievo regėjimo būseną. Ruysbroeckas čia kalba tiesiai … [Skaityti toliau…]
„Dvasinės santuokos puošmena“ ar „Dvasinės santuokos papuošimas“ (The Adornment of the Spiritual Marriage) yra brandžiausias ir įtakingiausias Jono Ruysbroecko veikalas, parašytas XIV amžiuje ir laikomas vienu iš svarbiausių visos krikščioniškos mistikos tekstų. Šiame traktate Ruysbroeckas sistemingai aprašo žmogaus dvasinio gyvenimo kelią, vedantį nuo aktyvios dorybių praktikos iki giliausios kontempliacijos ir mistinės vienybės su Dievu. Tekstas … [Skaityti toliau…]
„Ignoto laiškas efeziečiams“ (The Epistle of Ignatius to the Ephesians) yra vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, priskiriamų Antiochijos vyskupui Ignotui, kankiniui ir apaštalinių tėvų tradicijos atstovui. Laiškas parašytas kelionės į Romą metu, kai Ignotas buvo gabenamas mirčiai. Tai suteikia tekstui ypatingą toną: jis rašo kaip žmogus, kuris jaučiasi stovintis ant mirties slenksčio ir todėl kalba … [Skaityti toliau…]
Augustino traktatas Apie Trejybę („De Trinitate“) yra vienas didžiausių ir sudėtingiausių Vakarų krikščionybės teologinių veikalų. Jis rašytas ilgiau nei dvidešimt metų, pradedant IV amžiaus pabaiga ir baigiant V amžiaus pradžia. Šis kūrinys sudarytas net iš penkiolikos knygų, kuriose Augustinas nuosekliai aiškina Trejybės slėpinį, remdamasis Šventuoju Raštu, filosofija ir žmogaus vidinės patirties analize. Tai nėra greitas … [Skaityti toliau…]
Hilarijaus iš Puatjė veikalas Apie Trejybę (lot. De Trinitate) yra vienas svarbiausių IV amžiaus lotyniškosios teologijos tekstų, skirtas Trejybės doktrinos gynimui ir sisteminiam išdėstymui. Kūrinys parašytas apie 356–360 metus, kai Hilarijus buvo ištremtas į Frygiją dėl atsisakymo pritarti arijonizmui. Šis traktatas laikomas pirmuoju dideliu Vakarų krikščionybės bandymu nuosekliai ir argumentuotai apibrėžti Tėvo, Sūnaus ir Šventosios … [Skaityti toliau…]
Markiono „Antitezės“ (gr. Ἀντιθέσεις, lot. Antitheses, Priešpriešos) buvo vienas svarbiausių ir kartu paslaptingiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų. Tai buvo savarankiškas teologinis traktatas, parašytas II amžiaus viduryje, tikėtina Romoje, ir skirtas išdėstyti pagrindinius Markiono mokymo principus. Šis kūrinys buvo glaudžiai susijęs su Markiono sudarytu Naujojo Testamento rinkiniu, tačiau pats tekstas neišliko. Apie jį žinome tik tiek, kiek … [Skaityti toliau…]
„Oktavijus“ (Octavius) – vienas ankstyviausių (III a.) lotyniškos krikščioniškos literatūros kūrinių, parašytas III a. pradžioje autoriaus Minucijaus Felikso. Tai filosofinis-dialoginis traktatas, sukurtas pagal klasikinę Cicerono dialogų formą, kur trys veikėjai – Minucijus, Oktavijus ir Cecilijus – diskutuoja apie krikščionybę, pagonybę ir tikėjimo racionalumą. Kūrinys laikomas vienu elegantiškiausių ankstyvosios lotyniškos prozos pavyzdžių. Dialogas vyksta Ostijoje, Romos … [Skaityti toliau…]
„Slaptieji XVI–XVII a. rozenkreicerių simboliai“ (Symboles Secrets des Rosicruciens des XVIe et XVIIe siècles, vok. Die Geheimen Figuren der Rosenkreuzer aus dem 16. und 17. Jahrhundert) yra vienas paslaptingiausių rozenkreicerių tradicijos šaltinių. Tai anoniminis hermetinių, alchemijos ir mistinių simbolių rinkinys, priskiriamas autoriui, pasirašiusiam kaip „Brolijos brolis, Kristaus Rožės ir Kryžiaus“ (Frère de la Fraternité, Christi … [Skaityti toliau…]