„Mozės kalavijas“ (angl. The Sword of Moses; hebr. Harba de-Moshe) – tai vienas išsamiausių išlikusių senovės žydų magijos traktatų. Šis tekstas, kildinamas iš vėlyvosios antikos (maždaug III–VIII a.), atveria duris į mistinį pirmojo tūkstantmečio pasaulį, kuriame susipina religinis pamaldumas, sudėtinga angelų hierarchija ir praktinė magija. Kūrinio struktūra ir turinys Traktatas nėra tiesiog burtų rinkinys; tai … [Skaityti toliau…]
MANDĖJŲ JONO KNYGA (Draša d-Yahya, The Mandaean Book of John, dar žinoma kaip Jono mokymas, Jono pamokslai arba Jono diskursai). Svarbu suprasti, kad tai nėra biblinė Jonos knyga apie pranašą, prarytą didžiulės žuvies. Nors lietuvių kalboje šie vardai skamba panašiai, juos skiria esminė riba: biblinė Jonos knyga yra keturių skyrių pasakojimas apie atgailą Ninevėje, o … [Skaityti toliau…]
Zuknino kronika (Chronicle of Zuqnin) yra vienas unikaliausių aštuntojo amžiaus pabaigos sirų kalba parašytų metraščių, kuris pateikia išsamią pasaulio istoriją nuo pat jo sukūrimo. Šis veikalas pasižymi tuo, kad jame susipina religinis pasakojimas, politiniai įvykiai bei itin detalūs socialinės tikrovės aprašymai, būdingi Rytų krikščionybės tradicijai. Metraštis baigiamas maždaug septyni šimtai septyniasdešimt penktaisiais metais, o tai … [Skaityti toliau…]
Šis rankraščių rinkinys, apimantis fragmentus nuo 4Q537 iki 4Q549, atveria unikalią aramėjiškąją literatūrą, skirtą Izraelio patriarchų – Jokūbo, Judo, Juozapo, Levio, Kahato bei Amramo – paskutiniams žodžiams ir mistinėms vizijoms. Fiziniai dokumentai datuojami maždaug II–I a. pr. Kr. (vėlyvasis Hasmonejų bei ankstyvasis Erodo laikotarpis). Šie tekstai užpildo Biblijos pasakojimo spragas tarp Pradžios knygos įvykių ir … [Skaityti toliau…]
Šis rankraščių rinkinys apima vienus paslaptingiausių Kumrano radinių, nušviečiančius ankstyvąją žydų apokaliptiką bei angelologiją. Fiziniai fragmentai datuojami maždaug I a. pr. Kr. – I a. po Kr., nors pačios literatūrinės tradicijos siekia III a. pr. Kr. Tai dvasinis pasaulis, kuriame dangaus paslaptys, astronomija bei moralinis tyrumas susipina į vientisą pasakojimą apie laikotarpį iki Didžiojo tvano. … [Skaityti toliau…]
Jubiliejų knyga, dar žinoma kaip „Mažoji Pradžios knyga“, yra vienas gausiausiai Kumrano urvuose atstovaujamų tekstų, o tai rodo išskirtinę jo svarbą bendruomenei. Fiziniai rankraščių fragmentai datuojami maždaug 150–100 m. pr. Kr. (Hasmonejų laikotarpis), nors pats kūrinys galėjo būti sudarytas šiek tiek anksčiau. Tekstas pateikiamas kaip tiesioginis Dievo apreiškimas Mozei ant Sinajaus kalno, kurį diktuoja „Artumo … [Skaityti toliau…]
Šis sąrašas pristato unikalius muzikinius kūrinius iš įvairių pasaulio kultūrų ir religijų, kuriuos žmonės laiko ne tik religinėmis dainomis ar ritualinėmis giesmėmis, bet pačiu sakralumo įsikūnijimu. Tai nėra paprastos apeiginės melodijos ar meno kūriniai. Šios giesmės suvokiamos kaip šventos todėl, kad jose, tikima, gyvena dieviškoji dvasia, jos laikomos dieviško apreiškimo forma arba laikomos tarpininkėmis tarp … [Skaityti toliau…]
Egiptiečių dievų garbinimas buvo glaudžiai susijęs su gamtos ciklais ir Nilo upės svarba. Pavyzdžiui, Ozirisas buvo susijęs su derlingumu ir pomirtiniu gyvenimu, o jo mirties ir prisikėlimo mitas simbolizavo Nilo potvynius ir sausras. Dievai buvo reikalingi ne tik dvasiniam gyvenimui, bet ir praktiniams dalykams – žmonės meldėsi dėl gerų derlių, sveikatos, pergalių kare ir net … [Skaityti toliau…]
„Nelaimių istorija“ (lot. Historia Calamitatum) yra vienas žymiausių XII a. literatūros paminklų, kurį parašė prancūzų filosofas bei teologas Petras Abeliaras (Petrus Abaelardus). Kadangi kai kuriuose šaltiniuose kūrinys įvardijamas ilgesne forma – Historia calamitatum mearum – lietuvių kalba jis pagrįstai verčiamas kaip „Mano nelaimių istorija“, taip pabrėžiant itin asmenišką pasakojimo pobūdį. Šis autobiografinis darbas, sukurtas apie … [Skaityti toliau…]
Damasko dokumentas (Damascus Document, hebrajų k. Serekh Dammeseq, mokslinėje literatūroje žymimas kaip CD) yra vienas pamatinių tekstų, leidžiančių suprasti senovės judaizmo religinę bei teisinę mintį Antrosios šventyklos laikotarpiu. Šio kūrinio atradimo istorija prasidėjo dar prieš aptinkant garsiuosius Kumrano rankraščius, kai 1896 metais Kembridžo universiteto mokslininkas Solomonas Šechteris Kairo genizoje, Ben Ezros sinagogoje, aptiko du viduramžių … [Skaityti toliau…]
Tahāfut al‑Falāsifa (angl. The Incoherence of the Philosophers, liet. Filosofų nenuoseklumas) yra vienas įtakingiausių islamo intelektinės istorijos veikalų, parašytas XI a. mąstytojo Abu Hamido al-Ghazalio. Tai savarankiška knyga, kurioje autorius sistemingai kritikuoja islamo racionalistų – ypač Avicenos ir al-Farabio – metafizines doktrinas. Šis veikalas žymi lūžį tarp filosofijos ir teologijos islamo pasaulyje, atskleisdamas, kaip teologinė … [Skaityti toliau…]
„Risālat al‑Ghufrān“ (arab. رسالة الغفران, liet. Atleidimo laiškas) yra Abū al‑ʿAlāʾ al‑Maʿarrī (973–1057) kūrinys, vienas originaliausių viduramžių arabų literatūros tekstų. Jis parašytas XI a. pirmoje pusėje, vėlyvuoju autoriaus gyvenimo laikotarpiu, kai jis jau buvo įsitvirtinęs kaip radikalus mąstytojas, skeptikas ir literatūrinės satyros meistras. „Risālat al‑Ghufrān“ išsiskiria tuo, kad pomirtinio pasaulio kelionę naudoja ne kaip religinę … [Skaityti toliau…]