Lavra – tai unikalus vienuolynų tipas, daugiausia siejamas su Rytų krikščionybe, ypač stačiatikybe, simbolizuojantis dvasinį atsiskyrimą ir bendruomeninį gyvenimą. Žodis lavra kilęs iš graikų kalbos laura (Λαύρα), iš pradžių reiškusio „siaurą gatvę“ ar „alėją“ mieste, vėliau pritaikyto apibūdinti atsiskyrėlių ląstelių ar urvų sankaupą aplink centrinę bažnyčią. Rytų krikščionybėje lavra yra vienuolynas, kuriame derinamas atsiskyrėliškas (eremitinis) … [Skaityti toliau…]
Kojiki (japonų kalba: 古事記, liet. „Senovės dalykų užrašai“ arba „Senovės reikalų kronika“, „Senųjų įvykių užrašai”, kartais vadinama Furukotofumi) yra seniausia išlikusi Japonijos literatūros kronika, užrašyta 712 m. po Kr. Sudaryta dvariškio Ō no Yasumaro imperatorės Genmei (707–715 m.) įsakymu, Kojiki yra mitų, legendų, giesmių, genealogijų, žodinių tradicijų ir pusiau istorinių pasakojimų rinkinys, apimantis laikotarpį nuo … [Skaityti toliau…]
Naujajame Testamente Jėzus ne kartą vadinamas „rabbi“ – tai hebrajiškas žodis, reiškiantis „mano mokytojau“. Pirmojo amžiaus žydų kultūroje šis terminas buvo pagarbus kreipinys į Rašto aiškintoją, mokytoją, dar neturintis griežtai oficialaus statuso, kaip vėlesnių laikų rabinams. Žodis „rabbi“ tuo metu nusakė žmogų, kuris mokė iš Šventojo Rašto, aiškino Įstatymą ir turėjo sekėjų – būtent taip … [Skaityti toliau…]
Jubiliejų knyga (lot. Liber Jubilaeorum, gr. Leptogenēsis, taip pat vadinama Mažoji Pradžios knyga, angl. Book of Jubilees, Little Genesis, hebraj. ספר היובלים Sefer ha‑Yovelim) yra vienas reikšmingiausių tarpšventinio laikotarpio žydų apokrifų, parašytas II a. pr. Kr. antroje pusėje. Nors šis kūrinys nebuvo įtrauktas į oficialų žydų Tanachą ar krikščionių Biblijos kanoną (išskyrus Etiopijos Ortodoksų Bažnyčią), … [Skaityti toliau…]
Pseudo‑Klemento laiškas Jokūbui (lot. Epistola ad Iacobum Fratrem Domini) yra įvadinis ir programinis vadinamųjų Klementinų korpuso tekstas, priskiriamas ne tikrajam Klemensui I, bet anoniminiam vėlyvojo antikinio laikotarpio autoriui. Žodis pseudo vartojamas todėl, kad kūrinys parašytas prisidengiant Klemenso vardu, siekiant suteikti jam apaštalinį autoritetą, nors pats autorius buvo kitas ir gyveno gerokai vėliau. Kūrinys greičiausiai sukurtas … [Skaityti toliau…]
Šv. Jokūbo dieviškoji liturgija (angl. Divine Liturgy of St James, sen. gr. Ἡ Θεία Λειτουργία τοῦ Ἁγίου Ἰακώβου τοῦ Ἀδελφοθέου) yra vienas seniausių, archajiškiausių ir reikšmingiausių krikščioniškojo pasaulio liturginių tekstų. Ši liturgija, pagal tradiciją priskiriama šventajam Jokūbui Teisiajam – Jėzaus Kristaus broliui ir pirmajam Jeruzalės vyskupui, – yra istorinis Jeruzalės Bažnyčios eucharistinių pamaldų tekstas. Ji … [Skaityti toliau…]
Adajo mokymas (sir. ܡܠܦܢܘܬܐ ܕܐܕܝ, Malpānūṯā d-Addai), kartais sutinkamas pavadinimas Adajo doktrina. Anglų kalboje Doctrine of Addai ar Teaching of Addai. Šis kūrinys priskiriamas apaštalui Adajui (Addai), kuris sirų krikščioniškoje tradicijoje laikomas vienu iš septyniasdešimt mokinių ir misionieriumi, atvykusiu į Edessą. Vis dėlto pats tekstas parašytas daug vėliau. Tyrėjai jį paprastai datuoja IV arba V … [Skaityti toliau…]
Religiniai pastatai yra šventos erdvės, skirtos maldai, ritualams, bendruomenės susirinkimams ar dvasinei kontempliacijai, o jų pavadinimai rodo skirtingų tikėjimų tradicijas ir kultūras. Šis sąrašas pristato pagrindinius religinių pastatų pavadinimus, paaiškindamas jų paskirtį, kilmę ar kontekstą. Krikščionybė Stačiatikybė Islamas Judaizmas Hinduizmas Budizmas Sikhizmas Daoizmas Šintoizmas Džainizmas Zoroastrizmas Religinių pastatų pavadinimai rodo dvasinius kiekvienos tradicijos tikslus – … [Skaityti toliau…]
Bičių knyga (siriškai Ktābā d-Debbā, lot. Liber Apis, angl. The Book of the Bee) yra vienas įdomesnių vėlyvosios Rytų krikščionybės literatūros kūrinių, sudarytas XIII amžiuje. Autorius – Saliamonas iš Basros (Solomon of Basra, siriškai Mar Šlēmōn d-Baṣrā), Perat-Maišano metropolitas, priklausęs Rytų Bažnyčios tradicijai. Kūrinys buvo parašytas kaip glausta teologinių ir istorinių žinių santrauka, apimanti pasaulio … [Skaityti toliau…]
VI amžiaus Sirija – saulės išdegintas kraštas, kurio uolų plyšiuose ir atokiuose vienuolynuose gyveno atsiskyrėliai, mistikai bei drąsiausių idėjų mąstytojai. Būtent šioje aplinkoje gimė vienas paslaptingiausių ir labiausiai intriguojančių krikščioniškosios mistikos tekstų – „Šventojo Hierotėjo knyga“ (angl. The Book of the Holy Hierotheos, sir. Ktābā d-Qaddīšā Hierotheos). Paprastam skaitytojui ši knyga gali nuskambėti kaip senovinė … [Skaityti toliau…]
Etz Chaim (עץ חיים / „Gyvenimo medis“ / „Ari kabalos sistema“ / „Lurianinės kabalos pagrindinis traktatas“) yra pagrindinis Lurianinės kabalos veikalas, užrašytas rabio Chaim Vitalio (1543–1620), kuris sistemino ir išsaugojo savo mokytojo Isaaco Lurijos (Ari) mokymą. Tai vienas svarbiausių kabalistinių tekstų žydų istorijoje, formavęs visą vėlesnę kabalos tradiciją, ypač chasidizmą ir sefirotinę metafiziką. Kūrinys suskirstytas … [Skaityti toliau…]
„Lobių urvas“ (dar vadinamas The Cave of Treasures; siriškai ܡܥܪܬ ܓܙܐ — Meʿārath Gazzē; lotyniškai Spelunca Thesaurorum; arabiškai Maghārat al-Kunūz; kai kuriose etiopų tradicijose sutinkamos adaptuotos formos, pvz., Kifafa Gaze, kartais šį kūrinį vadina tiesiog Lobių knyga) – vienas žymiausių sirų krikščionybės apokrifinių kūrinių, galutinai susiformavęs maždaug VI–VII amžiuje Mesopotamijoje. Nors tradicija autorystę ilgą laiką … [Skaityti toliau…]