1682 metais, kai danguje šmėžavo ryški kometa (vėliau vadinta 1680 m. kometa), Pjeras Beilis išleido knygą, kuri iš pažiūros atrodė kaip astronominis traktatas, bet iš tikrųjų tapo viena pirmųjų radikalių religinės kritikos ir tolerancijos gynimo manifestų. „Įvairios mintys apie kometą“ – tai ne tik tekstas apie dangaus reiškinį, bet ir gudriai paslėpta filosofinė polemika, parašyta … [Skaityti toliau…]
1927 metais, būdamas jau 71-erių, Sigmundas Freudas išleido trumpą, bet labai aštrų veikalą „Ateities iliuzija“. Tai ne mokslinė monografija, o greičiau filosofinis esė, kuriame garsus psichoanalizės kūrėjas aiškiai ir be užuolankų išdėsto savo požiūrį į religiją. Freudas, kilęs iš žydų šeimos, bet nuo jaunystės netikintis, religiją vertino ne kaip teologas ar tikintysis, o kaip gydytojas … [Skaityti toliau…]
Knyga „Magija ir raganavimas“, originalus angliškas pavadinimas – „Magic and Witchcraft“. Autorius – škotas George Moir (1800–1870), teisininkas, advokatas, vėliau Škotijos šerifas ir trumpai Edinburgo universiteto teisės profesorius. Jis parašė knygą XIX a. viduryje, pirmą kartą išleista 1852 metais Londone, Chapman and Hall leidykloje. Tai buvo nedidelis, bet populiarus leidinys iš „Reading for Travellers“ serijos … [Skaityti toliau…]
1913 metais išleista Sigmundo Freudo knyga „Totemas ir tabu“ – vienas drąsiausių ir labiausiai ginčytinų jo darbų. Tai nebe vien psichoanalizės klinikinė studija, o antropologinis-filosofinis veikalas, kuriame Freudas mėgina paaiškinti religijos, moralės ir visuomenės ištakas per Edipo komplekso prizmę. Knyga sudaryta iš keturių esė, išspausdintų 1912–1913 m. žurnale „Imago“, o vėliau sujungtų į vieną leidinį. … [Skaityti toliau…]
Al-Muwatta – vienas seniausių ir autoritetingiausių islamo teisės ir haditų rinkinių. Haditas – tai pranašo Muhammado žodžių, veiksmų ir patvirtinimų liudijimas, perduotas patikimų pasakotojų grandine. Pavadinimo formosLietuviškai: Al-Muwatta, Muvata, Imamo Maliko MuwattaArabų kalba: الموطّأ (al-Muwaṭṭaʾ) – reiškia „išlygintas kelias“ arba „paruoštas traktatas“Angliškai: Al-Muwatta, The Muwatta of Imam Malik, The Well-Trodden Path Šį rinkinį parašė Imamas … [Skaityti toliau…]
Orfėjiškosios giesmės (angl. Orphic Hymns, sen. gr. Orphikoí hýmnoi) – tai 87 anoniminių religinių eilėraščių rinkinys, sukurtas vėlyvuoju helenizmo laikotarpiu arba pirmaisiais Romos imperijos amžiais (tikėtina, II–III a. po Kr.). Nors tradiciškai autorystė priskiriama mitiniam dainiui Orfėjui (Orpheús), mokslininkai sutaria, kad kūriniai yra kolektyvinis darbas, skirtas orfinėms misterijoms ir kulto apeigoms. Kiekviena giesmė yra dedikuota … [Skaityti toliau…]
Kinh Thiên Đạo và Thế Đạo („Dangaus ir Žemės mokymas“ arba „Dangiškasis kelias ir pasaulietinis kelias”) yra vienas svarbiausių Cao Dai religijos šventųjų tekstų, suformuotas XX a. pradžioje Vietname. Pavadinimas jungia du esminius terminus: Thiên Đạo – „Dangaus kelias“ arba „dvasinis mokymas“, ir Thế Đạo – „Žemės kelias“, reiškiantis moralinį ir socialinį gyvenimą. Ši knyga … [Skaityti toliau…]
„Naujai pakrikštyto Jokūbo mokymas“ (lot. Doctrina Jacobi nuper baptizati) yra VII amžiaus krikščioniškas tekstas, leidžiantis pažvelgti į pirmąsias reakcijas į islamo atsiradimą. Šis graikiškas dialogas, sukurtas maždaug 634–640 metais, atsirado vos keliolika metų po Mahometo veiklos ir pirmųjų arabų užkariavimų, todėl yra nepaprastai vertingas kaip istorinis liudijimas apie epochą, kai krikščioniškasis pasaulis dar neturėjo jokio … [Skaityti toliau…]
„Disceptatio synodalis“ („Sinodinė diskusija“ arba „Sinodinis ginčas“) – tai šv. Petro Damiano (1007–1072) kūrinys, parašytas investitūros kovos išvakarėse. Šis tekstas nėra traktatas įprasta prasme. Tai – inscenizuota teologinė ir teisinė drama, kurioje susiduria dvi jėgos: Romos Bažnyčios gynėjas ir karaliaus advokatas. Damianas čia pasitelkia dialogo formą, primenančią antikinį disputą, kad išryškintų esminį klausimą: kas turi … [Skaityti toliau…]
Humberto iš Silva Candida (†1061) traktatas Trijų knygų veikalas prieš simonistus (Humbertus cardinalis Silvae-Candidae – Libri III adversus simoniacos) yra vienas svarbiausių XI a. Bažnyčios dokumentų, skirtų kovai su simonija ir pasaulietine įtaka dvasinėms pareigoms. Parašytas apie 1057–1058 m., šis trijų knygų veikalas tapo kertiniu tekstu, formavusiu vėlesnes Grigaliaus VII reformas ir visą investitūros kovos … [Skaityti toliau…]
„Le pèlerinage de Lourdes” yra popiežiaus Pijaus XII enciklika, išleista 1957 m. liepos 2 d. Šis dokumentas, skirtas adresuoti tiek Prancūzijos katalikų bendruomenei, tiek visiems krikščioniams, turėjo tikslą atgaivinti dvasinį atsinaujinimą ir priminti apie nepakankamai vertinamą Marijos garbinimo reikšmę. Lietuviškoje tradicijoje šis dokumentas dažnai žinomas kaip „Lourdes piligriminė kelionė” arba „Lourdes piligrimystė”, pabrėžiant gilų dvasinį … [Skaityti toliau…]
Encikliką Pascendi dominici gregis (lot. „Ganydami Viešpaties bandą“) 1907 m. rugsėjo 8 d. paskelbė popiežius Pijus X. Šis dokumentas buvo vienas ryškiausių jo pontifikato veiksmų, nukreiptų prieš modernizmą – intelektualinę srovę, kurią Vatikanas laikė didžiausia grėsme katalikų tikėjimui XX a. pradžioje. Pavadinimas paimtas iš Jono Evangelijos (21:17), kur Jėzus liepia Petrui „ganyti“ savo bandą. Lietuviški … [Skaityti toliau…]