Omer skaičiavimas, hebrajiškai vadinamas Sefirat HaOmer, yra unikali žydų tradicija, jungianti dvi didžiąsias šventes – Paschą (Pesach) ir Šavuot. Šis 49 dienų laikotarpis, trunkantis nuo antrosios Paschos dienos iki Šavuot išvakarų, yra ne tik laiko skaičiavimo praktika, bet ir dvasinė kelionė, simbolizuojanti izraelitų pasiruošimą priimti Torą prie Sinajaus kalno. Omer skaičiavimas yra biblinis ritualas, kurio … [Skaityti toliau…]
Halelio psalmių ciklas yra svarbi žydų liturgijos dalis, naudojama per tam tikras šventes ir džiaugsmingas progas, siekiant išreikšti dėkingumą ir šlovę Dievui. Hebrajiškai žodis „Hallel“ reiškia „šlovinimą“, o ciklas susideda iš specifinių psalmių, kurios giedamos ar skaitomos per šventes, tokias kaip Pascha (Pesach), Neraugintos duonos savaitė, Šavuot, Sukot ir Chanuka. Halelio psalmių ciklas apima šešias … [Skaityti toliau…]
Sandora su Izraeliu yra viena pagrindinių judaizmo ir viso Biblijos naratyvo sąvokų, atspindinti ypatingą Dievo ir Izraelio tautos santykį. Ši sąvoka, hebrajiškai vadinama brit („sandora“ arba „sąjunga“), reiškia abipusį įsipareigojimą tarp Dievo ir Jo išrinktos tautos. Sandora formuoja žydų tikėjimo pagrindą, jų tapatybę ir santykį su Dievu, taip pat turi įtakos krikščionių teologijai. Kas yra … [Skaityti toliau…]
„Pilypo darbai“ (lot. Acta Philippi, angl. Acts of Philip) yra ankstyvosios krikščionybės apokrifinis kūrinys, priskiriamas vadinamiesiems apaštalų darbų tekstams. Pavadinimas nusako turinį – tai pasakojimų rinkinys apie apaštalo Pilypo veiklą po Jėzaus mirties. Lietuviškai įprasta vartoti formą „Pilypo darbai“ o ne „Filipo darbai“, kuri stilistiškai dera su kitais panašaus pobūdžio tekstais, pavyzdžiui, „Petro darbais“ ar … [Skaityti toliau…]
Emimai yra viena iš paslaptingų milžiniškų tautų, minimų Senajame Testamente, gyvenusi Moabo krašte, dabartinėje Jordanijos teritorijoje. Aprašyti Pakartoto Įstatymo knygoje (2:10–11), jie, kaip ir Anakimai, laikomi rafaimų – senovės milžinų giminės – giminaičiais. Nors apie Emimus žinoma nedaug, jų istorija intriguoja, o jų vardas slepia kultūrines ir lingvistines užuominas apie jų reikšmę senovės pasaulyje. Kas … [Skaityti toliau…]
„Amoris Laetitia“ (lot. „Meilės džiaugsmas“) – tai posinodinis apaštališkasis paraginimas, kurį 2016 m. kovo 19 d. paskelbė popiežius Pranciškus. Šis dokumentas yra skirtas vyskupams, kunigams, diakonams, pašvęstiesiems, krikščionių sutuoktiniams ir visiems tikintiesiems, nagrinėjant meilės šeimoje temą. Lietuviškas pavadinimas – „Meilės džiaugsmas“. Tai nėra enciklika, o apaštališkasis paraginimas, kuris atspindi popiežiaus pastoracinį mokymą, remiantis dvejų metų … [Skaityti toliau…]
Mišna (Mishnah) (hebrajų kalba: מִשְׁנָה, liet. „Pakartojimas“ arba „Mokymas“) yra pagrindinis žydų teisės (halacha) ir tradicijų tekstas, sudarantis Talmudo pagrindą. Parašyta hebrajų kalba, Mišna yra pirmasis sistemingas žodinės Toros (Torah she-be’al peh) rinkinys, užrašytas apie 200 m. po Kr. Judos HaNasi (Rabino Judo Princo) ir jo mokinių. Ji kodifikuoja žydų religines, teisines ir etines taisykles, … [Skaityti toliau…]
Senovės žydų (o vėliau ankstyvųjų krikščionių plačiai naudotas) religinis kūrinys, žinomas lietuvišku pavadinimu „Ezekielio apokrifas“ (originalus graikiškas pavadinimas – Apokryphon Iezekiel, lotyniškas – Apocryphon Ezechielis). Nors kūrinys tradiciškai priskiriamas Senojo Testamento pranašui Ezekieliui, tikrasis jo autorius yra nežinomas. Manoma, kad šis tekstas buvo parašytas laikotarpiu tarp I a. pr. m. e. pabaigos ir I a. … [Skaityti toliau…]
Senovės žydų apokrifinis (nekanoninis) religinis kūrinys, žinomas lietuvišku pavadinimu „Mozės ėmimas į dangų“ (kartais dar vadinamas „Mozės testamentas“, originalus lotyniškas pavadinimas – Assumptio Moysis). Tai pseudepigrafinis veikalas – nors tekstas parašytas pirmuoju asmeniu, tarsi paties Mozės vardu jam atsisveikinant su gyvenimu ir perduodant vadovavimą Jozuai (Nūno sūnui), iš tikrųjų jį parašė nežinomas žydų autorius (greičiausiai … [Skaityti toliau…]
Anikonizmas – tai religinė ar kultūrinė praktika, kai vengiama dievybių ar šventų esybių vaizdavimo antropomorfiniais (žmogiškais) ar kitais materialiais atvaizdais, tokiais kaip statulos, paveikslai ar ikonos. Vietoj to dievybė dažnai simbolizuojama abstrakčiais ženklais, gamtos elementais ar visai nevaizduojama. Terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių „a-“ (ne, be) ir „eikōn“ (atvaizdas), reiškiantis „be atvaizdo“. Pagrindinės savybės: … [Skaityti toliau…]
Adajo mokymas (sir. ܡܠܦܢܘܬܐ ܕܐܕܝ, Malpānūṯā d-Addai), kartais sutinkamas pavadinimas Adajo doktrina. Anglų kalboje Doctrine of Addai ar Teaching of Addai. Šis kūrinys priskiriamas apaštalui Adajui (Addai), kuris sirų krikščioniškoje tradicijoje laikomas vienu iš septyniasdešimt mokinių ir misionieriumi, atvykusiu į Edessą. Vis dėlto pats tekstas parašytas daug vėliau. Tyrėjai jį paprastai datuoja IV arba V … [Skaityti toliau…]
„Ipuvero perspėjimai“ (angl. The Admonitions of Ipuwer) (taip pat žinomi kaip Ipuvero papirusas arba Egiptiečių išminčiaus perspėjimai) – tai senovės Egipto literatūros kūrinys, priskiriamas Viduriniosios karalystės laikotarpiui (2040–1782 m. pr. m. e.). Vienintelis išlikęs šio kūrinio rankraštis (Papirusas Leiden 344) datuojamas Naujosios karalystės laikais (apie 1570–1069 m. pr. m. e.). Tai yra pats garsiausias išlikęs … [Skaityti toliau…]