Šv. Bazilijaus homilijų palimpsestas (Basil of Caesarea Palimpsest): ankstyvosios homilijos ir teologiniai komentarai, paslėpti po vėlesniu tekstu
Tai vadinama palimpsestu (graikiškai reiškia „vėl nugremžtas“). Senovėje pergamentas (gyvūnų oda) buvo labai brangus. Kai teksto nebereikėdavo, jį nubraukdavo, išplaudavo ir užrašydavo naują. Tačiau senasis rašalas niekada visiškai neišnyksta. Po šimtmečių jis vis dar matomas – tik labai išblukęs. Mokslininkams tai tikras lobis: palimpsestai saugo tai, ko kitaip nebūtų išlikę. Jie leidžia pamatyti dvi istorijas viename lape.
Būtent toks yra Senojo Testamento palimpsestas iš Kairo genizos (Cairo Genizah Palimpsests) – žydų rankraščiai, kuriuose po vėlesniais tekstais aptikti seniausi hebrajiški Biblijos fragmentai. Kairo geniza – tai milžiniška senovinių žydų rankraščių saugykla, surinkta Ben Ezros sinagogoje senajame Kaire (Fustate). Joje per šimtmečius susikaupė apie 400 000 fragmentų – nuo laiškų ir sąskaitų iki Biblijos tekstų. Tarp jų ypatingą vietą užima palimpsestai: pergamentai, ant kurių žydų raštininkai viduramžiais perrašė savo tekstus, tačiau po jais išliko dar senesni, seniausi žinomi hebrajiški Senojo Testamento (hebrajiškos Biblijos) fragmentai.
Kas parašyta rankraštyje ir kas yra tas paslėptas tekstas?
Paslėptas (apatinis) tekstas datuojamas V–VII amžiumi (apie 500–700 m.). Tai vieni seniausių išlikusių hebrajiškos Biblijos (Senojo Testamento) fragmentų graikų kalba arba hebrajiškose transkripcijose. Mokslininkai rado:
- Dalį Origeno Heksaplos – garsiausio ankstyvosios Biblijos kritinio leidimo, kuriame hebrajiškas tekstas buvo parašytas graikiškomis raidėmis. Tai leidžia pamatyti, kaip Senasis Testamentas skambėjo prieš Masoretų taškų sistemą.
- Fragmentus iš Akylos vertimo (II a. po Kr.) – labai pažodinio Senojo Testamento vertimo į graikų kalbą, kurį naudojo žydai.
- Kitų ankstyvųjų graikiškų Septuagintos (LXX) versijų nuotrupas iš knygų kaip Psalmių, Karalių, Išeities ir kt.
Šie tekstai – tai tikri „seniausi hebrajiški Biblijos fragmentai“: jie rodo, kaip žydai ir ankstyvieji krikščionys suprato ir saugojo hebrajišką Šventąjį Raštą dar prieš viduramžių standartines versijas.
Viršutinis (vėlesnis) tekstas parašytas IX–XI amžiuje. Tai žydiški raštai hebrajų kalba: liturginės poezijos (piyutim), midrašai (pvz., Bereshit Rabba), religiniai komentarai, maldos ar net kasdieniniai dokumentai. Žydų bendruomenė perdirbo senus pergamentus, nes naujų buvo brangu gauti – taip Biblijos lobiai buvo „paslėpti“ po praktiniais tekstais.
Kaip atrastas ir kas jį „atgaivino“?
Kairo geniza buvo atrasta XIX a. pabaigoje. Pirmieji europiečiai (tarp jų škotų seserys Agnes Smith Lewis ir Margaret Dunlop Gibson) 1890 m. parsivežė fragmentų į Angliją. 1896–1897 m. žymus žydų mokslininkas Solomon Schechter su kolegos Charleso Tayloro pagalba nuvyko į Kairą ir su sinagogos rabino leidimu išgabeno didžiąją dalį genizos turinio – apie 140 000 lapų – į Kembridžo universitetą (Taylor-Schechter kolekcija).
XX a. pradžioje mokslininkai (pvz., Charles Taylor, F. C. Burkitt ir kiti) ėmėsi palimpsestų. Naudodami cheminius reagentus, o vėliau ultravioletinę šviesą, infraraudonuosius spindulius ir šiuolaikines multispektrines technologijas jie išryškino išblukusį apatinį sluoksnį. Taip buvo atskleisti ne tik Senojo Testamento fragmentai, bet ir kiti ankstyvieji tekstai.
Kokia rankraščio reikšmė šiandien?
Šis palimpsestas – ne šiaip senas pergamentas. Jis yra gyvas liudijimas, kaip Senasis Testamentas keliavo per šimtmečius: nuo ankstyvosios graikų kalbos vertimų žydų bendruomenėse iki viduramžių žydų raštijos. Fragmentai padeda mokslininkams:
- Rekonstruoti ankstyviausias hebrajiško Biblijos teksto formas.
- Palyginti su Masoretų tekstu, Septuaginta ir kitais šaltiniais.
- Suprasti, kaip žydai viduramžiais naudojo ir perdirbo net krikščioniškus ar senovinius rankraščius.
Kaip ir kiti palimpsestai, jis primena: net šventieji tekstai kartais būdavo „aukojami“ naujiems tikslams, tačiau jų žodžiai neišnyko. Geniza palimpsestai parodo unikalią žydų ir krikščionių kultūrų sąveiką Artimuosiuose Rytuose.
Šiandien Senojo Testamento palimpsesto fragmentai iš Kairo genizos saugomi Kembridžo universiteto bibliotekoje (Taylor-Schechter Genizah Collection), taip pat kitose didžiosiose pasaulio bibliotekose (pvz., Niujorke, Jeruzalėje, Sankt Peterburge). Tai retas langas į seniausią hebrajiškos Biblijos istoriją – tiesioginis ryšys su tekstu, kurį skaitė žydai prieš pusantro tūkstančio metų.