Šv. Augustino palimpsestas (Augustine Palimpsest): ankstyvieji šv. Augustino traktatai, paslėpti po viduramžių tekstu
Tai vadinama palimpsestu (graikiškai reiškia „vėl nugremžtas“). Senovėje pergamentas (gyvūnų oda) buvo labai brangus. Kai teksto nebereikėdavo, jį nubraukdavo, išplaudavo ir užrašydavo naują. Tačiau senasis rašalas niekada visiškai neišnyksta. Po šimtmečių jis vis dar matomas – tik labai išblukęs. Mokslininkams tai tikras lobis: palimpsestai saugo tai, ko kitaip nebūtų išlikę. Jie leidžia pamatyti dvi istorijas viename lape.
Būtent toks yra Šv. Augustino palimpsestas – rankraščiai (daugiausia fragmentai iš Kairo genizos), kuriuose po viduramžių tekstu išliko ankstyvieji šv. Augustino traktatai ir pamokslai. Šv. Augustinas (354–430 m.) – vienas didžiausių Bažnyčios tėvų, kurio raštai labai paveikė visą krikščionybę. Jo traktatai ir pamokslai aiškina tikėjimą, Šventąjį Raštą, maldą ir krikščionišką gyvenimą.
Kas parašyta rankraštyje ir kas yra tas paslėptas tekstas?
Paslėptas (apatinis) tekstas parašytas VI amžiuje (apie 500–600 m.). Tai vieni seniausių išlikusių šv. Augustino kūrinių fragmentų lotynų kalba. Išliko dalys tokių jo darbų kaip:
- Pamokslai (Sermones), pavyzdžiui, Sermo 225.
- „Apie Viešpaties kalbą kalno pamoksle“ (De Sermone Domini in Monte).
- Kiti teologiniai traktatai ir komentarai.
Šie tekstai rodo, kaip ankstyvieji krikščionys skaitė ir suprato Augustino mintis dar prieš vėlesnius perrašymus ir pataisymus.
Viršutinis (vėlesnis) tekstas parašytas IX–XI amžiuje. Tai žydiški viduramžių raštai hebrajų kalba – masoretiniai komentarai ir pastabos prie Senojo Testamento knygų (pvz., Izaijo, Samuelio). Žydų bendruomenė Kaire perdirbo senus pergamentus, nes naujų buvo brangu gauti – taip ankstyvieji krikščioniški Augustino tekstai buvo „paslėpti“ po praktiniais žydiškais komentarais.
Kaip atrastas ir kas jį „atgaivino“?
Šie palimpsestai buvo atrasti kaip dalis garsiosios Kairo genizos – senovinių žydų rankraščių saugyklos Ben Ezros sinagogoje senajame Kaire. XIX a. pabaigoje europiečiai (tarp jų mokslininkės seserys Agnes Smith Lewis ir Margaret Dunlop Gibson) parsivežė fragmentų. 1896–1897 m. Solomon Schechter išgabeno didžiąją dalį į Kembridžą.
XX ir XXI amžiuje mokslininkai (naudodami ultravioletinę šviesą, infraraudonuosius spindulius ir modernias fotografijos technologijas) išryškino išblukusį apatinį sluoksnį. Taip buvo atskleisti reti ankstyvieji šv. Augustino tekstai, kurie iki tol buvo paslėpti po hebrajiškais komentarais.
Kokia rankraščio reikšmė šiandien?
Šis palimpsestas padeda geriau suprasti, kaip ankstyvoji Bažnyčia naudojo šv. Augustino mokymą. Jo pamokslai ir traktatai formavo krikščionišką teologiją, liturgiją ir moralę – jie įtakoja krikščionybę iki šiol. Fragmentai rodo unikalią žydų ir krikščionių kultūrų sąveiką viduramžių Egipte: žydai perdirbo krikščioniškus pergamentus, tačiau jų turinys neišnyko.
Kaip ir kiti palimpsestai, jis primena: net didžiųjų Bažnyčios tėvų tekstai kartais būdavo „aukojami“ naujiems tikslams, tačiau jų mintys išlieka. Šiandien šie fragmentai padeda mokslininkams rekonstruoti originalų Augustino žodį ir geriau pažinti VI amžiaus krikščionių pasaulį.
Šiandien Šv. Augustino palimpsesto fragmentai saugomi Kembridžo universiteto bibliotekoje (Taylor-Schechter Genizah Collection ir Add.4320 serija). Tai retas langas į ankstyvąją krikščionybę – tiesioginis ryšys su vieno didžiausių Bažnyčios mokytojų žodžiais, parašytais prieš pusantro tūkstančio metų.