Anakimai, dar vadinami Anakų palikuonimis, yra paslaptingi ir bauginantys personažai, minimi Senajame Testamente. Šie milžinai, gyvenę Kanaano žemėje, kėlė siaubą izraelitų žvalgams, kurie aprašė juos kaip neįveikiamus gigantus, šalia kurių jie patys jautėsi „kaip žiogai“ (Skaičių 13:33). Anakimai buvo laikomi rafaimų, kitos milžinų giminės, giminaičiais, o jų istorija yra persmelkta mitologinio didingumo ir teologinių klausimų. … [Skaityti toliau…]
Katakombos – tai senovės požeminės kapinės, kurios dažniausiai siejamos su ankstyvuoju krikščionybės laikotarpiu. Jos buvo naudojamos ne tik laidoti mirusiuosius, bet ir slėptis persekiojimų metu, rengti religinius susirinkimus. Šios urvų sistemos yra svarbus istorinis ir kultūrinis palikimas, rodantis krikščionių tikėjimo raidą. Katakombos – tai išplatintos požeminės tunelių ir nišų sistemos, kurios Romoje ir kituose senovės … [Skaityti toliau…]
1. Kada pirmą kartą paminėtas Dievas? Pagal judaizmo ir krikščionybės tradicijas, Dievas pirmą kartą paminėtas pačioje Biblijos pradžioje – Pradžios knygos 1:1: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“ (hebr. Elohim). Šis tekstas, parašytas apie VI–V a. pr. Kr., bet remiantis senesnėmis žodinėmis tradicijomis, pristato Dievą kaip amžiną, visagalį kūrėją, egzistavusį prieš viską. Hebrajiškas žodis Elohim … [Skaityti toliau…]
Simboliai – tai tylūs žmonijos pasakotojai. Jie gimė anksčiau nei raštas, anksčiau nei pirmieji miestai. Kai žmonės dar tik žvelgė į dangų ieškodami prasmės, pirmieji ženklai pradėjo jungti bendruomenes ir kurti tiltu tarp žemės ir to, kas aukščiau. Kryžius, lotosas, menora, pusmėnulis – kiekvienas jų nėra tik grafinė forma. Tai dvasios žemėlapiai, liudijantys, kaip įvairios … [Skaityti toliau…]
Teoforinis vardas – tai vardas, kurio sudėtyje yra dievo ar dievybės vardas arba nuoroda į dieviškumą, dažnai atspindintis religinę ar kultūrinę reikšmę. Terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių „theos“ (dievas) ir „phorein“ (nešti), reiškiantis „nešantis dievo vardą“. Teoforija yra platesnė sąvoka, apimanti teoforinių vardų naudojimo praktiką ir jų reikšmę religiniame ar kultūriniame kontekste. Pagrindinės savybės: … [Skaityti toliau…]
Vaikų ir tėvų santykiai nuo seniausių laikų kėlė klausimų apie pareigas, pagarbą ir atsakomybę. Ši tema atsispindi ne tik religiniuose mokymuose, bet ir liaudies išmintyje, pavyzdžiui, senovės pasakojime apie varną. Šiame pasakojime varna, skraidindama savo vaikus per ežerą, klausia: „Ar neši mane, kai pasensiu?“ Tie, kurie atsako „taip“, įmetami į vandenį, o tie, kurie sako … [Skaityti toliau…]
Leviatanas yra paslaptinga ir galinga būtybė, minima Biblijoje ir kitose senovės Artimųjų Rytų tradicijose, dažnai vaizduojama kaip milžiniška jūros pabaisa, simbolizuojanti chaosą, blogį arba Dievo kūrinijos didybę. Jo paveikslas kinta priklausomai nuo konteksto – nuo mitologinės gyvatės iki realaus jūros gyvūno, tačiau visuomet jis siejamas su galia, kurią tik Dievas gali sutramdyti. Be Biblijos, Leviatano … [Skaityti toliau…]
Skaitydamas Senąjį Testamentą, kartais užtinki keistą žodį, kuris lyg netyčia įsiterpia tarp genčių vardų ar kovos aprašymų: rephaimai. Jie lyg žmonės, bet lyg ir ne. Kartais vadinami milžinais, kartais – mirusiųjų šešėliais, o kai kur – pragarinės būtybės. Tačiau jų istorija – miglota kaip dykumos miražas. Kaip versti – Rephaimai ar rafaimai? Hebrajiškai rašoma רְפָאִים … [Skaityti toliau…]
Biblijoje kartais pasirodo fragmentai, kurie atrodo lyg įkritę iš visai kitos knygos – ne moralinės, ne istorinės, o kosminės. Vienas jų – Pradžios knygos 6 skyriuje, kai prieš pat tvaną įvyksta keistas įvykis: „Tuo metu žemėje gyveno milžinai (nefilimai), o taip pat ir vėliau, kai Dievo sūnūs pradėjo eiti pas žmonių dukras ir jos jiems … [Skaityti toliau…]
Kai Jėzaus laikais samarietė prie Jokūbo šulinio paklausė: „Mūsų tėvai garbino Dievą šitame kalne, o jūs sakote, kad Jeruzalė – tikroji vieta“ (Jn 4,20),ji nekalbėjo tik apie geografiją. Ji kalbėjo apie žiaurų, giliai įsišaknijusį religinį konfliktą, kuris skaudino abi puses šimtmečius. Ir tebeskaudina kai kam iki šiol. Samaritas – kas tai? Samaritai save laiko Izraelio … [Skaityti toliau…]
Jubiliejų knyga (lot. Liber Jubilaeorum, gr. Leptogenēsis, taip pat vadinama Mažoji Pradžios knyga, angl. Book of Jubilees, Little Genesis, hebraj. ספר היובלים Sefer ha‑Yovelim) yra vienas reikšmingiausių tarpšventinio laikotarpio žydų apokrifų, parašytas II a. pr. Kr. antroje pusėje. Nors šis kūrinys nebuvo įtrauktas į oficialų žydų Tanachą ar krikščionių Biblijos kanoną (išskyrus Etiopijos Ortodoksų Bažnyčią), … [Skaityti toliau…]
Kumrano ritiniai (hebr. Megillot Yam Ha-Melakh, angl. Dead Sea Scrolls), pasaulyje plačiai žinomi kaip Negyvosios jūros ritiniai, yra vienas iš pamatinių archeologinių radinių, iš esmės pakeitusių mūsų supratimą apie biblinę istoriją bei judaizmą. Ši unikali biblioteka buvo aptikta 1947–1956 metais vienuolikoje urvų, esančių visai šalia Kumrano gyvenvietės griuvėsių. Mokslininkai patvirtina, kad iš viso rasta daugiau … [Skaityti toliau…]