Testimonium Flavianum (lot. „Flavijaus liudijimas“) yra trumpas fragmentas, įterptas į žydų istoriko Juozapo Flavijaus (Titus Flavius Josephus) monumentalų veikalą „Žydų senovė“ (Antiquitates Iudaicae), parašytą graikų kalba apie 93–94 m. po Kr., yra unikalus istorinis lūžis. Tai ankstyviausias žinomas ne krikščionio autoriaus paminėjimas, kuriame Jėzus Kristus aprašomas ne tik kaip egzistavusi asmenybė, bet ir kaip figūra, … [Skaityti toliau…]
XIII amžiaus pradžioje (manoma, tarp 1200 ir 1230 metų) nuošaliame Podlažicės (Podlažice) benediktinų vienuolyne, netoli Chrudimo miesto šiuolaikinėje Čekijoje, gimė tai, kas vėliau privers drebėti visą Europą. Tai buvo rankraštis, pavadintas Codex Gigas (lotyniškai pažodžiui „Milžiniškoji knyga“ – codex reiškia „knyga“, o gigas – „milžinas“), tačiau istorijos puslapiuose jis įsitvirtino kur kas skambesniu – Velnio … [Skaityti toliau…]
Ediktas – tai oficialus valdžios paskelbtas įsakymas, turintis privalomą galią. Nuo pat savo atsiradimo šis terminas buvo susijęs su valdžios žodžiu, viešu paskelbimu ir visuomenės pareiga paklusti. Ediktas nėra paprastas pranešimas ar rekomendacija – tai dokumentas, kuriuo valdovas, magistratas ar institucija nustato taisyklę, normą ar sprendimą, privalomą visiems pavaldiniams. Žodis „ediktas“ kilęs iš lotyniško edictum, … [Skaityti toliau…]
Kai 1954 metais Londone (leidykla „Rider and Company“), o vėliau ir 1955-aisiais Niujorke („Citadel Press“) pasirodė Henry T. F. Rhodeso knyga „Šėtono mišios“ (The Satanic Mass: A Sociological and Criminological Study), ji sukėlė nemenką šurmulį ne tik okultizmo mėgėjų, bet ir rimtų istorikų gretose. Rhodesas nebuvo eilinis sensacijų ieškotojas – jis buvo teismo ekspertizės chemikas … [Skaityti toliau…]
1962 metais Toronto universiteto leidykla išleido knygą, kurios pavadinimas skambėjo labiau kaip okultinis grimoaras nei akademinis veikalas – „Skustuvas ožiui“ (A Razor for a Goat). Jos autorius, istorikas Elliotas Rose’as, nusprendė atlikti tai, kas vėliau tapo lūžio tašku raganavimo studijose: jis panaudojo „Okamo skustuvą“, kad nupjautų visas perteklines, romantiškas ir moksliškai nepagrįstas teorijas apie viduramžių … [Skaityti toliau…]
Praėjus trejiems metams po to, kai „Šėtono biblija“ sukrėtė Vakarų pasaulį savo racionaliu egoizmu, Antonas Szandoras LaVey 1972 metais išleido antrąją fundamentalią Šėtono bažnyčios knygą – „Šėtono ritualai“ (The Satanic Rituals). Jei pirmoji knyga buvo teorinis manifestas, tai ši tapo praktiniu vadovu, skirtu tam, ką LaVey vadino „didžiąja magija“. Tai nėra mistinis kreipimasis į antgamtines … [Skaityti toliau…]
Vakarų okultizmo tradicijoje egzistuoja tekstas, kuris savo reikalavimais ir dvasiniu svoriu pranoksta visus kitus grimoarus. Tai nėra knyga skubantiems ar ieškantiems lengvų kerų. „Mago Abramelino šventosios magijos knyga“ (The Book of the Sacred Magic of Abramelin the Mage) yra negailestingas dvasinės disciplinos vadovas, kurio tikslas – ne kas kita, kaip visiška žmogaus prigimties transformacija ir … [Skaityti toliau…]
Vakarų okultizmo ir liaudies tikėjimų istorijoje nedaug knygų turi tokį prieštaringą ir mistišką statusą kaip „Šeštoji ir septintoji Mozės knygos“ (The Sixth and Seventh Books of Moses). Nors Biblijos kanonas oficialiai baigiasi Penkiaknyge, šis XVIII–XIX a. sandūroje iškilęs grimoaras pretenduoja į „prarastąsias“ žinias, kurias Dievas esą patikėjo Mozei ant Sinajaus kalno, tačiau kurios buvo nuslėptos … [Skaityti toliau…]
Mažai kuris augalas pasaulio istorijoje yra apipintas tokia gausybe šiurpių legendų, magiškų ritualų ir medicininių paslapčių kaip mandragora (Mandragora officinarum). Nuo senovės Egipto faraonų kapaviečių iki viduramžių burtininkų receptų, šis bulvinių (Solanaceae) šeimos atstovas buvo laikomas tiltu tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio. Jos pavadinimas, kilęs iš graikų kalbos mandragoras, tapo sinonimu ne tik galingam vaistui, … [Skaityti toliau…]
Etiopija, viena seniausių krikščioniškų valstybių pasaulyje, savo dvasinėje širdyje saugo unikalų lobį – Biblijos kanoną, vadinamą Mäṣḥafä Qeddusān (መጽሐፍ ቅዱስ, „Šventieji Raštai“), tarptautiniuose šaltiniuose žinomą kaip Ethiopian Biblical Canon, Ethiopian Orthodox Biblical Canon, Ethiopian Orthodox Tewahedo Canon arba tiesiog Etiopų kanonas. Šis tekstas nėra tiesiog įprastas Šventojo Rašto leidimas; tai didžiausias krikščioniškojo pasaulio kanonas, kurį … [Skaityti toliau…]
Šis tekstas nėra tikroji Markiono evangelija (Viešpaties evangelija), bet viena iš ankstyvųjų bandymų ją atkurti, sukurta XIX–XX a. remiantis tuo metu prieinamais šaltiniais. Tai alternatyvi rekonstrukcinė versija, kuri šiandien laikoma metodologiškai pasenusia, tačiau turi vertę kaip recepcijos istorijos dokumentas. Ji atsirado dar iki šiuolaikinės kritinės tekstologijos, todėl joje: Internete šis tekstas dažniausiai pateikiamas kaip „The … [Skaityti toliau…]
Trečiojo amžiaus Roma buvo tikras religinis katilas, kuriame virė ne tik oficialus krikščionių mokymas, bet ir dešimtys paslaptingų, mistinių ir dažnai radikalių grupių. Šio chaoso sūkuryje stovėjo viena griežčiausių ir intelektualiausių ano meto figūrų – Hipolitas Romietis (apie 170–235 m.). Jo monumentalus veikalas „Visų erezijų paneigimas“ (gr. Κατὰ πασῶν αἱρέσεων ἔλεγχος, lot. Refutatio Omnium Haeresium, … [Skaityti toliau…]