Enocho knyga (etip. Metsihafe Henok, taip pat vadinama Henocho knyga, Etiopiškoji Enocho knyga, angliškai Book of Enoch, 1 Enoch arba Ethiopic Book of Enoch) yra vienas paslaptingiausių ir įtakingiausių senovės žydų apokrifinių raštų, priskiriamas septintajam patriarchui po Adomo – Enochui. Skirtingos vardo formos atsirado dėl hebrajiško originalo חֲנוֹךְ (Chanokh), kuris lietuviškai tradiciškai perteikiamas kaip Enochas, … [Skaityti toliau…]
„Klaidžiojančiųjų vadovas“ (hebr. Moreh Nevukhim, angl. The Guide for the Perplexed) yra fundamentalus viduramžių žydų filosofijos veikalas, kurį dvyliktajame amžiuje parašė vienas iškiliausių visų laikų mąstytojų Mozė Maimonidas (Rambamas). Kūrinys buvo parašytas judeo‑arabų kalba, naudojant hebrajų rašmenis, ir pirmiausia buvo skirtas autoriaus mokiniui Juozapui ben Judai bei kitiems to meto intelektualams, kurie jautė vidinį konfliktą … [Skaityti toliau…]
Stačiatikybės sinodikas (Συνοδικόν της Ορθοδοξίας – Synodikon tēs Orthodoxias, Synodikon of Orthodoxy) nėra tiesiog istorinis dokumentas – tai gyvas Liturgijos tekstas, skaitomas per pirmąjį Didžiojo pasninko sekmadienį, vadinamąjį Stačiatikybės sekmadienį. Šis dokumentas apibendrina Bažnyčios kovą už dogmų grynumą, jos pergalę prieš erezijas ir nubrėžia aiškias ribas tarp autentiškos dvasinės patirties ir filosofinių spekuliacijų. Žodis „sinodikas“ … [Skaityti toliau…]
Knyga „Europos vidiniai demonai: krikščionių demonizacija viduramžių krikščionijoje“ (orig. Europe’s Inner Demons: The Demonization of Christians in Medieval Christendom) yra fundamentalus istorinis tyrimas, nagrinėjantis raganų ir eretikų persekiojimo ištakas. Vartotojams gali kilti painiavos dėl knygos pavadinimo, nes skirtingais laikotarpiais ji buvo leidžiama su skirtingomis paantraštėmis: Normanas Cohnas šiuo veikalu paneigė tuo metu populiarias teorijas apie … [Skaityti toliau…]
Jubiliejaus tradicija kyla iš senovės žydų religinių papročių, užrašytų Senojo Testamento Kunigų knygoje. Šis unikalus įvykis, švenčiamas kas penkiasdešimtaisiais metais, turėjo gilią dvasinę ir socialinę prasmę. Jubiliejus buvo skelbiamas avino rago – hebrajiškai vadinamo yobel – garsais, kurie kvietė visą tautą iš naujo įtvirtinti Dievo teisingumą, atleisti skolas, išlaisvinti vergus ir atkurti socialinę lygybę. Tai … [Skaityti toliau…]
Studiono vienuolyno vienuolio Niceto Pektorato XI a. viduryje parašytas poleminis veikalas Libellus contra Latinos („Knygelė prieš lotynus“), skirtas romėnams, yra vienas ryškiausių teologinių dokumentų, atspindinčių Rytų ir Vakarų krikščionybės takoskyrą Didžiosios schizmos išvakarėse. Šiame tekste, kurį išsaugojo J. P. Migne „Patrologia Latina“ rinkinys, autorius sujungia griežtą teologinę kritiką su nuolankumo retorika, bandydamas įrodyti, kad Vakarų … [Skaityti toliau…]
XI amžiaus viduryje krikščioniškasis pasaulis atsidūrė ties gilaus teologinio ir politinio lūžio slenksčiu. Nors istorinėje atmintyje 1054-ieji dažniausiai siejami su ekskomunikos bulėmis, tikroji intelektualinė kova vyko rašalu ant pergamento. Vienas svarbiausių šio laikotarpio dokumentų yra kardinolo Humberto iš Silva Kandidos (Humbertus Silvae-Candidae) poleminis veikalas „Adversus Graecorum calumnias“ (liet. Prieš graikų kaltinimus), parašytas dar prieš oficialų … [Skaityti toliau…]
Benas Pantera (Ben Pantera arba Yeshu ben Pantera) – tai istorinis-religinis terminas, dažniausiai aptinkamas senovės žydų literatūroje ir ankstyvosiose krikščionybės polemikose. Tai vardas, kuriuo rabiniškuose šaltiniuose (Talmude ir Toseftoje) bei kai kuriuose graikų filosofų veikaluose buvo įvardijamas Jėzus iš Nazareto. Terminas kilęs iš hebrajų/aramėjų kalbos frazės Ben Pantera (Ben Pantera), reiškiančios „Panteros sūnus“. Literatūroje sutinkami … [Skaityti toliau…]
Antiochijos vyskupas Teofilis, gyvenęs II amžiaus antroje pusėje, krikščionybės istorijoje užima ypatingą vietą kaip mąstytojas, pirmasis pabandęs dvasinę patirtį paversti griežta filosofine sistema. Jo pagrindinis darbas „Teofilas Autolikui“ (graikiškai Πρὸς Αὐτόλυκον, lotyniškai Ad Autolycum, angliškai To Autolycus) yra religinis pamokslas ir intelektualinė dvikova, kurioje susiremia senovės graikų mitologija ir kylanti krikščioniškoji mintis. Nematomas Dievas ir … [Skaityti toliau…]
Euzebijaus „Evangelinis parengimas“ (Euangelikē Proparaskeuē, lot. Praeparatio Evangelica) yra milžiniška intelektualinė biblioteka. Tai 15 knygų apologetinis šedevras, parašytas IV a. pradžioje, kuriuo Euzebijus Cezarietis siekė ne tik apginti krikščionybę, bet ir parodyti, kad visas geriausias antikinio pasaulio mąstymas natūraliai vedė prie Kristaus. Šis veikalas yra pirmoji dalis didingo dviejų dalių projekto (antroji dalis – Demonstratio … [Skaityti toliau…]
Celsas nebuvo paprastas gatvės rėksnys ar religinis fanatikas. Jis buvo aukšto lygio Viduriniojo platonizmo filosofas, kuriam krikščionybė atrodė ne kaip „gera naujiena“, o kaip pavojinga intelektualinė infekcija, griunanti tūkstantmetes tradicijas. Jo veikalas „Tikrasis žodis“ (Logos Alēthēs, Λόγος Ἀληθής), parašytas apie 177–180 m. e. m., yra pirmasis sistemingas ir filosofiškai pagrįstas bandymas „atšaukti“ krikščionybę. Nors originalus … [Skaityti toliau…]
Jei ankstyvoji krikščionybė būtų turėjusi savo „intelektualų bokso ringą“, tai Origeno veikalas „Prieš Celsą“ (Contra Celsum) būtų buvęs pagrindinis sunkiasvorių mačas. Tai vienas reikšmingiausių apologetikos kūrinių visoje krikščionybės istorijoje, kuriame susiduria du peilio aštrumo protai: pagonis filosofas Celsas ir krikščionių genijus Origenas. Apie 177–180 m. e. m. graikų filosofas Celsas parašė veikalą „Tikrasis žodis“ (Logos … [Skaityti toliau…]