Paieškos rezultatai (384) pagal: Žydų senovė

Jaruzalė

„Jaruzalė“ nėra savarankiškas vietovardis, o tik netaisyklinga Jeruzalės forma, atsirandanti dėl šnekamosios kalbos įtakos. Taisyklingas lietuviškas pavadinimas yra Jeruzalė, atitinkantis tarptautinius variantus: hebrajiškai Yerushalayim, arabiškai Al‑Quds, angliškai Jerusalem. Seniausia žinoma forma Urusalim greičiausiai reiškė „Šalimo miestas“ arba „taikos miestas“, todėl lietuviškas „Je-“ yra istoriškai pagrįstas, o „Ja-“ – tik fonetinė klaida. Jeruzalė yra vienas seniausių … [Skaityti toliau…]

Psalmių knyga (Liber Psalmorum)

Psalmių knyga (Liber Psalmorum), dar vadinama Psalmynas, Psaltėris (Psaltérion) arba hebrajiškuoju pavadinimu Tehilim, yra viena seniausių ir labiausiai atpažįstamų Senojo Testamento dalių, sudaranti išskirtinį poezijos, maldos ir teologinės refleksijos rinkinį. Ši knyga, sudaryta iš 150 atskirų psalmių, per tūkstantmečius tapo neatsiejama žydų ir krikščioniškosios tradicijos dalimi. Psalmių tekstai jungia asmeninę maldą, bendruomeninį šlovinimą, istorinę atmintį … [Skaityti toliau…]

Betliejus

Betliejus yra svarbus miestas krikščioniškoje tradicijoje, pirmiausia dėl to, kad jis yra Jėzaus Kristaus gimimo vieta, kaip aprašyta Šventajame Rašte. Miestas yra įsikūręs Palestinoje, dabartiniame Vakarų Krante, netoli Jeruzalės. Štai keli svarbiausi aspektai apie Betliejų: Istorinė ir Teologinė Reikšmė 1. Jėzaus Kristaus Gimimo Vietovė 2. Senovės Klasikinė Reikšmė 3. Istorinė ir Archeologinė Reikšmė 4. Šiuolaikinė … [Skaityti toliau…]

Raganų kūjis (Malleus Maleficarum)

Malleus Maleficarum (lot. „Raganų kūjis, Raganų plaktukas“), išleistas 1487 m., yra vienas kontroversiškiausių ir liūdnai pagarsėjusių teologinių veikalų Vakarų istorijoje. Ši knyga, iš pradžių skirta inkvizitoriams kaip raganų atpažinimo ir persekiojimo vadovas, tapo raganų medžioklės simboliu, prisidėjusi prie tūkstančių nekaltų žmonių, dažniausiai moterų, kankinimų ir egzekucijų. Parašyta dominikonų vienuolių Heinricho Kramerio (lot. Henricus Institoris) ir, … [Skaityti toliau…]

Pranašo Muhamedo biografija (Sīra)

Sīra (arabų kalba السيرة النبوية – Sīrat an-Nabawiyya, „Pranašo kelias“ arba „Pranašo biografija“) – tai klasikinis žanras islamo literatūroje, skirtas pranašo Muhamedo gyvenimui, žodžiams, darbams ir charakteriui. Tai ne viena knyga, o visas žanras – nuo trumpų užrašymų iki didžiulių tomų, parašytų per kelis šimtmečius po Muhamedo mirties (632 m.). Svarbiausi ir įtakingiausi kūriniai: Sīra … [Skaityti toliau…]

Pradžios knyga

Pradžios knyga (Genesis, hebrajiškai בְּרֵאשִׁית – Bĕrēšît, „Pradžioje“) yra pirmoji Senojo Testamento ir Toros knyga, atverianti biblinį pasakojimą apie pasaulio, žmonijos ir Dievo tautos pradžią. Jos tekstas jungia seniausius Izraelio tikėjimo sluoksnius ir formuoja teologinius pamatus, kurie persmelkia visą Šventąjį Raštą. Hebrajiškas pavadinimas Bĕrēšît kyla iš pirmųjų žodžių „Pradžioje“, o graikiškas Genesis reiškia „kilmę“ ar … [Skaityti toliau…]

Liškiava

Liškiava, tas Dzūkijos kampelis prie Nemuno vingio. Upės srovė šnabžda prie uolų, o miškai slepia tūkstantmečių paslaptis. Kaimo vardas – Liškiava – kilęs iš asmenvardžio Liška, pasak Teodoro Narbuto. Kiti tyrinėtojai sieja jį su vietovardžiais, reiškiančiais ‘lyški vieta’ arba ‘lapės slėptuvė’. Kai kurie kalbininkai vardą kildina net iš jotvingių kalbos pagrindų, kur „lis“ galėjo reikšti … [Skaityti toliau…]

Šiauliai

Šiauliai: Saulės ženklo atspindys šiaurės žemėse Šiauliai, tas šiaurės Lietuvos perlas, kur dangus lyg būtų arčiau žemės, o vėjas nešioja senovės šnabždesius. Jo šaknys slypi giliuose lietuvių kalbos kloduose, kur žodis „šaulys” reiškia medžiotoją su lanku, bet tikroji paslaptis glūdi saulės mituose. Pirmąkart užrašytas kaip „Soule” dar 1236 metų Livonijos kronikose, aprašant mūšį prie Saulės … [Skaityti toliau…]

Ezros knyga

Ezros knyga (Ezra, hebrajiškai עֶזְרָא – Ezra, „Pagalba“, „Viešpaties pagalba“; lotyniškai Esdras) yra penkioliktoji Senojo Testamento ir Istorinių knygų ciklo dalis. Ji aprašo vieną svarbiausių Izraelio istorijos lūžių – grįžimą iš Babilono tremties ir šventyklos atstatymo pradžią. Knyga sudaro vientisą pasakojimą su Nehemijo knyga, o hebrajiškoje tradicijoje jos kartais laikomos viena knyga. Ezros knyga rodo … [Skaityti toliau…]

Nehemijo knyga

Nehemijo knyga (Nehemiah, hebrajiškai נְחֶמְיָה – Nechemja, „Viešpats paguodžia“; lotyniškai Nehemias) yra šešioliktoji Senojo Testamento ir Istorinių knygų ciklo dalis. Ji sudaro antrąją vientiso Ezros–Nehemijo pasakojimo dalį, aprašančią Izraelio tautos atsinaujinimą po Babilono tremties. Ši knyga išsiskiria tuo, kad joje pasakojama ne tik apie religinį atsinaujinimą, bet ir apie praktinį bendruomenės atkūrimą: miesto sienų statybą, … [Skaityti toliau…]

Babilonas

Babilonas buvo senovės Mesopotamijos miestas, įsikūręs šalia Eufrato upės dabartinio Irako teritorijoje, maždaug 85 km į pietus nuo Bagdado. Šis miestas garsėjo kaip politinis, kultūrinis ir religinis centras, tapęs Babilonijos imperijos širdimi. Babilonas išsiskyrė savo architektūra, pažangia teisine sistema ir moksliniais pasiekimais. Jo vardas siejamas tiek su didybe, tiek su žlugimu, o Biblijoje jis tapo … [Skaityti toliau…]

Išminties knyga

Išminties knyga (Sapientia, Wisdom of Solomon) yra viena iš deuterokanoninių Senojo Testamento knygų, priklausanti išminties literatūros tradicijai. Ji išsiskiria filosofiniu tonu, teologiniu brandumu ir gebėjimu sujungti hebrajišką tikėjimo paveldą su helenistinės kultūros mąstymo formomis. Knyga pateikia išminties sampratą kaip dievišką dovaną, kuri veda žmogų teisingumo keliu ir atskleidžia Dievo veikimą pasaulyje. Tai vienas brandžiausių ir … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: Žydų senovė?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Žydų senovė yra neatsiejama nuo biblinės istorijos, kuri prasideda patriarchų laikais ir tęsiasi per šimtmečius trukusį tautos formavimąsi. Ši istorija prasideda nuo Abraomo, kuris tapo pirmuoju tikėjimo vienu Dievu pradininku. Vėliau Mozė (Moshe) išvedė izraelitus iš Egipto vergijos, suteikdamas jiems Torą, kuri tapo dvasiniu bei teisiniu tautos pagrindu. Senovės Izraelio karalystė, kuriai vadovavo karaliai Dovydas (David) ir Saliamonas (Shlomo), tapo svarbiu religiniu centru, kuriame buvo pastatyta pirmoji Jeruzalės šventykla. Šis laikotarpis žymi gilią dvasinę brandą, kai pranašai skelbė Dievo valią ir kvietė žmones laikytis moralinių įstatymų. Nors tauta patyrė tremtį ir išbandymus, jos tikėjimas išliko tvirtas ir nepalaužiamas. Šiandien mes galime geriau suprasti savo dvasines šaknis tyrinėdami šiuos senuosius įvykius, kurie suformavo Vakarų civilizacijos moralinį veidą. Kiekvienas šios istorijos etapas atskleidžia žmogaus ir Dievo ryšio svarbą, kuri išlieka aktuali kiekvienam ieškančiam tiesos.