Paieškos rezultatai (384) pagal: Žydų senovė

Nelaimių istorija (Historia Calamitatum)

„Nelaimių istorija“ (lot. Historia Calamitatum) yra vienas žymiausių XII a. literatūros paminklų, kurį parašė prancūzų filosofas bei teologas Petras Abeliaras (Petrus Abaelardus). Kadangi kai kuriuose šaltiniuose kūrinys įvardijamas ilgesne forma – Historia calamitatum mearum – lietuvių kalba jis pagrįstai verčiamas kaip „Mano nelaimių istorija“, taip pabrėžiant itin asmenišką pasakojimo pobūdį. Šis autobiografinis darbas, sukurtas apie … [Skaityti toliau…]

Biblijos paslaptys

Biblija – viena įtakingiausių knygų žmonijos istorijoje, tačiau mažai kas žino, kad jos turinys per šimtmečius kito. Kanono formavimasis buvo sudėtingas ir ilgas procesas, kuriame dalyvavo teologai, imperatoriai ir sinodai. Kai kurie tekstai, kadaise laikyti autoritetingais ar plačiai naudojamais, galutiniame Biblijos kanone neatsidūrė. Senajame Testamente egzistavo daugybė tekstų, šiandien vadinamų deuterokanoniniais arba apokrifiniais. Tobito, Juditos, … [Skaityti toliau…]

Dialogas tarp filosofo, žydo ir krikščionio

Petras Abeliardas savo veikale „Dialogas tarp filosofo, žydo ir krikščionio“ (Dialogus inter Philosophum, Iudaeum et Christianum) pateikia vieną įdomiausių viduramžių bandymų racionaliai aptarti religinius skirtumus. Šis tekstas nėra poleminis traktatas, kuriame viena pusė siekia nugalėti kitą. Priešingai, Abeliardas konstruoja pokalbį, kuriame trys skirtingų tradicijų atstovai mėgina suprasti vienas kitą, remdamiesi argumentais, o ne emocijomis ar … [Skaityti toliau…]

Jėzui ant kryžiaus buvo siūlyta vyno

Kai Jėzus buvo nukryžiuotas, romėnų kareiviai jam pasiūlė gerti vyną, sumaišytą su mira – aromatine derva, išgaunama iš tam tikrų medžių ir naudojama kaip vaistas ar balzamas. Mira turėjo nuskausminamųjų savybių, todėl šis gėrimas buvo duodamas nuteistiesiems mirties bausmės metu, kad sušvelnintų jų kančias. Evangelijose yra skirtingi aprašymai: Morkaus evangelijoje (Mk 15:23) minimas vynas su … [Skaityti toliau…]

Kas yra zamzuminai?

Zamzuminai, arba Zamzummim, Zamzumimai yra milžiniška tauta, minima Senajame Testamente. Gyvenę Ammono krašte, dabartinės Jordanijos šiaurės vakaruose, jie, kaip ir Emimai bei Anakimai, buvo laikomi rafaimų – senovės milžinų giminės – palikuonimis. Jų trumpas paminėjimas Pakartoto Įstatymo knygoje (2:20–21) atskleidžia jų fizinę galią ir istoriją, kaip jie buvo išstumti amonitų. Zamzuminų vardas slepia lingvistines užuominas, … [Skaityti toliau…]

Filosofų nenuoseklumas (Tahāfut al‑Falāsifa)

Tahāfut al‑Falāsifa (angl. The Incoherence of the Philosophers, liet. Filosofų nenuoseklumas) yra vienas įtakingiausių islamo intelektinės istorijos veikalų, parašytas XI a. mąstytojo Abu Hamido al-Ghazalio. Tai savarankiška knyga, kurioje autorius sistemingai kritikuoja islamo racionalistų – ypač Avicenos ir al-Farabio – metafizines doktrinas. Šis veikalas žymi lūžį tarp filosofijos ir teologijos islamo pasaulyje, atskleisdamas, kaip teologinė … [Skaityti toliau…]

Esė apie tautų papročius ir dvasią

1756 m. pasirodęs Voltero veikalas „Esė apie tautų papročius ir dvasią“ (Essai sur les mœurs et l’esprit des nations) tapo tikra intelektualine revoliucija. Tai buvo ambicingas bandymas parašyti pasaulinę istoriją, apimančią Europą, Rytų civilizacijas bei atsisakančią religinio determinizmo. Šis kūrinys gimė iš autoriaus noro pateikti alternatyvą tuometiniams istoriografams, kurie pasaulio įvykius aiškino išskirtinai per dieviškosios … [Skaityti toliau…]

Kas yra velnio Biblija?

Terminas „Velnio Biblija“ per amžius kurstė žmonių vaizduotę, baimę ir smalsumą. Daugeliui šie žodžiai asocijuojasi su magija, demonologiniais ritualais, piktųjų dvasių iššaukimu ar slaptomis okultinėmis draugijomis. Šis pavadinimas apipintas legendomis, perspėjimais ir mistika. Tačiau pažvelgus į istoriją ir faktus, atsiveria kur kas įdomesnė, sudėtingesnė ir labai žmogiška realybė. Norint iš tiesų suprasti, kas yra ši … [Skaityti toliau…]

Apie laisvąją valią (De libero arbitrio)

Apie laisvąją valią (lot. De libero arbitrio diatribe sive collatio) yra 1524 metais pasirodęs Erazmo Svarstymas apie laisvąją valią (lot. De libero arbitrio diatribe sive collatio) yra 1524 metais pasirodęs Erazmo Roterdamiečio kūrinys, tapęs viena svarbiausių XVI amžiaus intelektualinių diskursų dalių. Ši diatriba žymi oficialų humanisto atsiribojimą nuo Martino Liuterio ir Reformacijos judėjimo, kurį jis … [Skaityti toliau…]

Apie privačių Mišių panaikinimą

Apie privačių Mišių panaikinimą (lot. De abroganda missa privata Martini Lutheri sententia, vok. Vom Mißbrauch der Messe) yra vienas svarbiausių ankstyvosios Reformacijos dokumentų, pasirodęs 1521 metais. Martinas Liuteris šį kūrinį parašė slapstydamasis Vartburgo (Wartburg) pilyje, kur jis buvo žinomas riterio Jurgio (Junker Jörg) vardu po to, kai Vormso suvažiavime buvo paskelbtas už įstatymo ribų. Veikalas … [Skaityti toliau…]

Jahvė: Seniausias Dievo vardas

Tarp šventų vardų, kuriais vadinamas Dievas, vardas Jahvė užima ypatingą vietą. Tai vienas seniausių ir paslaptingiausių Dievo vardų žydų, krikščionių ir islamo tradicijose, tiesiogiai susijęs su Dievo apsireiškimu žydų tautai. Jahvė (žydų rašmenimis – YHWH, vadinamasis tetragramatonas) pirmą kartą aiškiai paminėtas Senajame Testamente, kai Dievas pasirodė Mozei degančiame krūme (Išėjimo knyga 3, 14). Kai Mozė … [Skaityti toliau…]

Priskilė

Priskilė (graikiškai Πρίσκιλλα, lotyniškai Priscilla, lietuviškai kartais vadinama Priska) – viena įdomiausių ir paslaptingiausių ankstyvosios krikščionybės moterų figūrų, minėta kelis kartus Naujajame Testamente. Ji buvo apaštalo Pauliaus bendradarbė, misionierė, teologė ir ankstyvosios Bažnyčios mokytoja, o kai kurie senieji šaltiniai netgi spėja, kad ji galėjo būti „Laiško hebrajams“ autorė. Pagal Apaštalų darbus ir Pauliaus laiškus žinoma, … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: Žydų senovė?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Žydų senovė yra neatsiejama nuo biblinės istorijos, kuri prasideda patriarchų laikais ir tęsiasi per šimtmečius trukusį tautos formavimąsi. Ši istorija prasideda nuo Abraomo, kuris tapo pirmuoju tikėjimo vienu Dievu pradininku. Vėliau Mozė (Moshe) išvedė izraelitus iš Egipto vergijos, suteikdamas jiems Torą, kuri tapo dvasiniu bei teisiniu tautos pagrindu. Senovės Izraelio karalystė, kuriai vadovavo karaliai Dovydas (David) ir Saliamonas (Shlomo), tapo svarbiu religiniu centru, kuriame buvo pastatyta pirmoji Jeruzalės šventykla. Šis laikotarpis žymi gilią dvasinę brandą, kai pranašai skelbė Dievo valią ir kvietė žmones laikytis moralinių įstatymų. Nors tauta patyrė tremtį ir išbandymus, jos tikėjimas išliko tvirtas ir nepalaužiamas. Šiandien mes galime geriau suprasti savo dvasines šaknis tyrinėdami šiuos senuosius įvykius, kurie suformavo Vakarų civilizacijos moralinį veidą. Kiekvienas šios istorijos etapas atskleidžia žmogaus ir Dievo ryšio svarbą, kuri išlieka aktuali kiekvienam ieškančiam tiesos.