Karo ritinys (hebr. מלחמת בני אור בבני חושך), mokslinėje literatūroje žymimas kodu 1QM, yra vienas įspūdingiausių ir geriausiai išlikusių Kumrano rankraščių, rasta pirmajame urve prie Negyvosios jūros. Šis dokumentas, datuojamas laikotarpiu nuo I a. pr. Kr. pabaigos iki I a. po Kr. pradžios, pateikia detalų Karo ritinys (hebr. מלחמת בני אור בבני חושך), mokslinėje literatūroje … [Skaityti toliau…]
Teokratizmas (gr. Θεοκρατισμός, Theokratismós) – tai ideologija, filosofija arba visuomenės valdymo principas, pabrėžiantis Dievo ar dieviškosios valios tiesioginį vaidmenį valdant žmones, jų bendruomenes ar valstybes. Žodis sudarytas iš graikiškų šaknų: theos (Dievas) ir kratia (valdymas, galia). Teokratizmas dažnai siejamas su teokratija – valdymo forma, kurioje religiniai lyderiai ar šventieji tekstai laikomi aukščiausia valdžia, atspindinčia Dievo … [Skaityti toliau…]
„Sententiae” (liet. „Sentencijos”) – tai teologinis traktatas, kurį VII a. parašė Izidorius Savilietis (Isidorus Hispalensis), vienas žymiausių viduramžių Ispanijos vyskupų ir enciklopedistų. Jis sudarytas iš 3 knygų, sisteminančių krikščioniškąją doktriną, moralę ir Bažnyčios mokymą. Pavadinimai Autorius ir laikotarpis Turinys 3 knygos skirstomos pagal temas: I knyga: Dievas, Trejybė ir žmogaus prigimtis II knyga: Malonė, išganymas … [Skaityti toliau…]
Hans Jonaso veikalas „Gnozė ir vėlyvosios antikos dvasia“ (vok. Gnosis und spätantiker Geist) yra vienas svarbiausių XX a. gnosticizmo tyrimų. Ši knyga tapo kertiniu darbu, formavusiu modernų gnosticizmo supratimą kaip filosofinį ir egzistencinį reiškinį, susijusį su žmogaus savivokos, pasaulio struktūros ir transcendencijos klausimais. Jonas siekia parodyti, kad gnosticizmas yra vėlyvosios antikos pasaulėžiūros krizės išraiška, o … [Skaityti toliau…]
Justino Kankinio veikalas „Dialogas su Tryfonu“ (Dialogue with Trypho, lot. Dialogus cum Tryphone) yra vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, parašytas II amžiuje, kai krikščionybė dar tik formavosi ir ieškojo savo vietos tarp judaizmo ir helenistinės filosofijos. Tai nėra paprastas traktatas ar pamokslas, bet gyvas, literatūriškai išplėtotas pokalbis tarp krikščionio filosofo ir žydo, kuriame atsiskleidžia tikri … [Skaityti toliau…]
„Apokritikas“ (Apocriticus, pilnai Apokritikos pros Hellēnas – „Atsakymas pagonims“) yra vienas įdomiausių ir rečiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, išlikęs iš IV–V a. sandūros. Jo autorius – Makarios Magnesas, krikščionių rašytojas ir apologetas, apie kurį žinome nedaug, tačiau jo kūrinys tapo unikaliu liudijimu apie intelektines kovas tarp krikščionių ir helenistinių filosofų. Tai nėra sausas teologinis traktatas, bet … [Skaityti toliau…]
Nuo pirmykščių ugnikalnių papėdžių iki šiuolaikinių miestų stogų žmonės visais laikais valgė ne tik kūnui, bet ir sielai. Kai kurios vaišės niekada nebuvo vien paprasti patiekalai – jos gimė kaip auka dievams, atminimas protėviams arba tylus dialogas su pasaulio tvarka. Šventieji valgiai sujungia skonius ir tikėjimus: nuo neraugintos duonos, kuri išgelbėjo bėgančius iš Egipto, iki … [Skaityti toliau…]
„Trišalis traktatas“ (The Tripartite Tractate) yra vienas iš didžiausių ir teologiškai sudėtingiausių Nag Hammadi bibliotekos tekstų. Jis priklauso Nag Hammadi Codex II (NHC II,5) ir yra vienas pagrindinių šaltinių, atskleidžiančių Valentininės gnostinės teologijos brandą. Šis traktatas parašytas II a. pabaigoje ir laikomas vienu iš svarbiausių gnostinės kosmogonijos, antropologijos ir soteriologijos veikalų. Traktatas vadinamas „trišaliu“ todėl, … [Skaityti toliau…]
Žydiškas Kristaus gyvenimas arba Jėzaus kilmės knyga (The Jewish Life of Christ: Being the Sepher Toldoth Jeshu, 1885) – tai XIX a. britų laisvamanytojų G. W. Foote ir J. M. Wheeler parengtas leidinys, kuriame pateikiamas vienas iš Sefer Toledot Jeshu– žydų aplinkoje paplitusios antikrikščioniškos legendinės tradicijos – variantų. Knyga išversta iš hebrajų, papildyta istorine įžanga, … [Skaityti toliau…]
Barnabo evangelija (it. Il Vangelo di Barnaba, lot. Evangelium Barnabae, angl. Gospel of Barnabas, Evangelija pagal Barnabą) yra vienas mįslingiausių ir labiausiai diskutuojamų vėlyvųjų viduramžių tekstų, priskiriamų apokrifinės literatūros žanrui. Nors kūrinio autorius teigia esąs apaštalas Barnabas, lydėjęs šventąjį Paulių jo kelionėse, mokslinė analizė vieningai rodo, kad tai yra pseudoevangelinis veikalas, parašytas tarp XIV ir … [Skaityti toliau…]
Žodis „genocidas“ kilo iš graikų kalbos žodžio genos („gentis“, „tauta“) ir lotynų kalbos žodžio cide (iš caedere, reiškiančio „žudyti“). Šį terminą 1944 m. sukūrė lenkų kilmės teisininkas Raphaelis Lemkinas, siekdamas apibūdinti sistemingą tam tikros tautinės, etninės, rasinės ar religinės grupės naikinimą. Lemkinas, paveiktas Holokausto ir ankstesnių masinių žudynių, tokių kaip armėnų genocidas Osmanų imperijoje, norėjo … [Skaityti toliau…]
Betliejaus žvaigždė yra vienas iš reikšmingiausių krikščionių simbolių, siejamų su Jėzaus gimimu. Ji minima Evangelijoje pagal Matą kaip dangiškasis ženklas, vedęs Išminčius (Tris Karalius) į Betliejų, kur gimė Kristus. Ši žvaigždė simbolizuoja dieviškąją šviesą, apreiškimą ir Dievo vadovavimą. Betliejaus žvaigždės įvaizdis kildinamas iš Evangelijos pagal Matą (2:1–12), kur aprašoma, kaip Išminčiai iš Rytų, vadovaujami „Jo … [Skaityti toliau…]