Priskilė (graikiškai Πρίσκιλλα, lotyniškai Priscilla, lietuviškai kartais vadinama Priska) – viena įdomiausių ir paslaptingiausių ankstyvosios krikščionybės moterų figūrų, minėta kelis kartus Naujajame Testamente. Ji buvo apaštalo Pauliaus bendradarbė, misionierė, teologė ir ankstyvosios Bažnyčios mokytoja, o kai kurie senieji šaltiniai netgi spėja, kad ji galėjo būti „Laiško hebrajams“ autorė.
Pagal Apaštalų darbus ir Pauliaus laiškus žinoma, kad Priskilė buvo kilusi iš Romos. Kartu su vyru Akvilu (graikiškai Ἀκύλας) ji iš pradžių gyveno sostinėje, tačiau apie 49 m. po Kr. buvo priversta išvykti, kai imperatorius Klaudijus ištrėmė žydus iš Romos. Jie apsistojo Korinte, kur dirbo palapinių gamintojais. Ten juos sutiko Paulius, kuris vertė tą pačią profesiją – nuo to laiko jie tapo artimais bičiuliais ir bendražygiais evangelijos skelbime.
Naujajame Testamente Priskilė minėta šešis kartus – ir įdomu tai, kad keturis kartus jos vardas minimas pirmiau nei vyro Akvilos. Tai neatsitiktinumas: senovės graikų ir romėnų literatūroje toks tvarkos pasikeitimas reiškė, kad moteris buvo labiau žinoma arba aktyvesnė. Šis faktas leidžia spėti, jog Priskilė buvo išsilavinusi, gebėjo mokyti ir turėjo autoritetą ankstyvojoje Bažnyčioje.
Viename svarbiausių epizodų (Apd 18, 24–26) pasakojama, kaip Priskilė ir Akvila Efeze sutiko iškalbingą žydą vardu Apolas – jis jau skelbė Jėzų, tačiau ne iki galo suprato Jo mokymą. Tuomet Priskilė su vyru „tiksliau jam išaiškino Dievo kelią“. Tai vienas pirmųjų pavyzdžių, kai moteris Naujajame Testamente vaizduojama kaip teologinė mokytoja.
Priskilės ir Akvilos namai kelis kartus vadinami „bažnyčia“ (pvz., Rom 16,5; 1 Kor 16,19), kas rodo, kad jų namuose rinkdavosi krikščionių bendruomenės. Jie veikė kaip misionieriai: iš Korinto persikėlė į Efezą, o vėliau, rodos, grįžo į Romą po Klaudijaus mirties.
Apie Priskilės gyvenimo pabaigą šaltiniai nutyla. Kai kurios ankstyvosios tradicijos mini, kad ji ir Akvila žuvo kankinių mirtimi Romoje, galbūt valdant Neronui po 64 m. gaisro. Kitų liudijimų nėra, bet tiek katalikų, tiek stačiatikių Bažnyčios ją garbina kaip šventąją – jos minėjimo diena švenčiama liepos 8 d.
Yra teorija, iškelta XIX–XX a. biblistų (pvz., Adolf von Harnack, Ruth Hoppin), kad Priskilė galėjo būti Laiško hebrajams autorė. Ši hipotezė kilo dėl to, kad laiškas parašytas aukštu literatūriniu stiliumi, bet be autoriaus vardo – o moteris tuo metu negalėjo atvirai publikuoti teologinių tekstų. Be to, laiško autoriaus kalbos tonas ir rašymo maniera primena mokytoją, artimą Pauliaus aplinkai, kaip ir Priskilė. Nors ši teorija nėra oficialiai pripažinta, ji išlieka viena įdomiausių alternatyvių hipotezių ankstyvosios krikščionybės studijose.