Paieškos rezultatai (384) pagal: Žydų senovė

Stačiatikių Bažnyčia per šimtmečius pagerbė daugybę šventųjų – žmonių, kurie savo gyvenimu liudijo Evangelijos tiesas, pasižymėjo dorybėmis, kantrybe, atgaila ar net kankinyste. Jie kilę iš įvairių tautų ir laikotarpių: apaštalai, vienuoliai, dvasininkai, kankiniai, gydytojai bei paprasti pasauliečiai, kuriuos Dievas pašaukė ypatingai tarnystei. Šiame puslapyje pristatomi stačiatikių šventieji, kurie gerbiami visame ortodoksų pasaulyje: Rusijoje, Graikijoje, Gruzijoje, … [Skaityti toliau…]

Šventasis Urielis, dar žinomas kaip Uriel, yra vienas iš pagrindinių angelų, kurių vaidmuo ir reikšmė išryškėja įvairiuose religiniuose ir teologiniuose kontekstuose, ypač žydų ir krikščionių tradicijose. Nors jo vaidmuo nėra toks plačiai žinomas kaip kai kurių kitų angelų, Urielis turi ypatingą vietą religiniuose ir mistiniuose raštuose. Vardas ir įvardijimas Pavadinimas „Urielis“ kilęs iš hebrajų kalbos, … [Skaityti toliau…]

Šemas (hebrajiškai שֵׁם, Šēm – „vardas“ arba „šlovė“) – vidurinis Nojaus sūnus, minimas Pradžios knygoje (5:32, 9:18–27, 10 skyrius). Jis laikomas semitų tautų protėviu – iš jo kilę hebrajai, arabai, asirai, aramėjai ir kitos Vidurio Rytų tautos. Žydų tradicijoje Šemas – vienas dorųjų, išsaugojusių gryną tikėjimą po tvano. Po tvano Nojus pasodino vynuogyną, pasigėrė ir … [Skaityti toliau…]

Daugelis įsivaizduoja, kad šventasis – žmogus, kuris buvo be nuodėmės. Tačiau tiesa kur kas įdomesnė. Krikščionių tradicijoje šventasis yra žmogus arba kartais angelas, kuris gyvenimu liudijo ištikimybę Dievui, po mirties buvo pripažintas dangaus gyventoju ir tapo pavyzdžiu kitiems tikintiesiems. Svarbu žinoti, kad šventasis nėra tobulas. Net popiežius Jonas Paulius II yra pasakęs, kad Bažnyčia skelbia … [Skaityti toliau…]

Flavijus Jozefas – vienas svarbiausių senovės istorijos liudininkų, kurio veikalai leidžia suprasti ne tik žydų, bet ir romėnų pasaulį. Jo gyvenimas buvo kupinas dramos: jis kovojo prieš Romą, buvo paimtas į nelaisvę, o vėliau tapo romėnų pilietiniu ir rašė istorines knygas, kurios iki šiol vertinamos tiek mokslininkų, tiek religinių tyrinėtojų. Jis gimė 37 m. po … [Skaityti toliau…]

Tacianas (lot. Tatianus, gr. Τατιανός) buvo II amžiaus krikščionių rašytojas, apologetas ir teologas, kilęs iš Sirijos – tikriausiai iš Antiochijos ar jos apylinkių. Gimė apie 120 m., mirė maždaug 180–185 m., greičiausiai Rytuose. Jis priklausė pirmajai po apaštalų kartai krikščionių intelektualų, bandžiusių sujungti graikų filosofiją ir krikščionišką tikėjimą, bet kartu kritiškai vertino pagonišką kultūrą. Tacianas … [Skaityti toliau…]

Chamas – vienas iš trijų Nojaus sūnų, minimas Pradžios knygoje. Jo vardas hebrajų kalba (Ham, חָם) reiškia „karštas“ arba „tamsus“. Kartu su broliais Semu ir Jafetu jis išgyveno pasaulinį tvaną ir tapo vienas iš žmonijos tautų protėvių. Pagal Biblijos pasakojimą, Chamas nepagarbiai pasielgė su savo tėvu Nojumi, kai šis buvo apsvaigęs ir nuogas. Dėl šio … [Skaityti toliau…]

Karalius Saliamonas (Solomonas) – hebrajiškai Šelomoh (שְׁלֹמֹה), graikiškai Solomōn (Σολομών) – Biblijos Senajame Testamente minimas Izraelio valdovas, garsėjęs išmintimi, turtais ir klestinčia karalyste. Jis buvo karaliaus Dovydo sūnus ir įpėdinis, perėmęs sostą po tėvo mirties. Tradiciškai manoma, kad Saliamonas valdė XI a. pr. Kr. pabaigoje – X a. pr. Kr. pradžioje, o jo valdymo laikotarpis … [Skaityti toliau…]

Ogas, Bašano karalius, yra viena ryškiausių milžiniškų figūrų Senajame Testamente, aprašomas kaip paskutinis rafaimų karalių, galingos milžinų giminės, atstovas. Jo įspūdinga geležinė lova, kurios ilgis siekė apie 4 metrus, tapo materialiu jo didybės simboliu (Pakartoto Įstatymo 3:11). Gyvenęs Transjordanijos regione, Ogas buvo ne tik fizinis milžinas, bet ir galingas karalius, kurio nugalėjimas izraelitų rankomis tapo … [Skaityti toliau…]

Mardochėjus (hebrajiškai מָרְדֳּכַי – Mordokhay, graikiškai Μαρδοχαῖος – Mardochaios, lotyniškai Mardochaeus, arabiškai مردخاي – Mardukhāy) – viena svarbiausių Senojo Testamento ir žydų tradicijos asmenybių, žinomas kaip išmintingas vadovas, globėjas ir ištikimas Dievo tarnas. Jo vardas gali būti siejamas su senovės persų ar babiloniečių dievybe Marduku, bet Biblijoje Mardochėjus tampa tikėjimo, ištvermės ir išminties simboliu. Mardochėjus … [Skaityti toliau…]

Ibrahimas (arabiškai إبراهيم – Ibrāhīm, hebrajiškai אַבְרָהָם – Avraham, lotyniškai Abraham, graikiškai Ἀβραάμ – Abraám) – vienas iškiliausių ir gerbiamiausių pranašų pasaulio religijų istorijoje, laikomas žydų, krikščionių ir musulmonų tikėjimo protėviu. Lietuviškai dažniausiai vadinamas Abraomas, bet islamo tradicijoje vartojamas vardas Ibrahimas. Ibrahimas gimė senovės Mesopotamijoje, tradiciškai – Uro mieste (dabartinis Irakas), maždaug XIX–XVIII a. pr. … [Skaityti toliau…]

Kristoferis Hičensas (Christopher Hitchens) gimė 1949 metų balandžio 13 dieną Portsmute, Anglijoje. Lietuviškai dažniausiai rašoma Kristoferis Hičensas, o pavardė tariama maždaug „Hičinz“. Tėvas – karinio laivyno karininkas, konservatyvus torių šalininkas, motina – žydė, kuri vėliau nusižudė su meilužiu. Augo internatinėje mokykloje, Oksforde studijavo filosofiją, politiką ir ekonomiką. Jaunystėje buvo trockistas, rašė kairiuosiems žurnalams, protestavo prieš … [Skaityti toliau…]