Kumrano ritiniai (hebr. Megillot Yam Ha-Melakh, angl. Dead Sea Scrolls), pasaulyje plačiai žinomi kaip Negyvosios jūros ritiniai, yra vienas iš pamatinių archeologinių radinių, iš esmės pakeitusių mūsų supratimą apie biblinę istoriją bei judaizmą. Ši unikali biblioteka buvo aptikta 1947–1956 metais vienuolikoje urvų, esančių visai šalia Kumrano gyvenvietės griuvėsių. Mokslininkai patvirtina, kad iš viso rasta daugiau nei 930 skirtingų rankraščių fragmentų. Šis milžiniškas tekstų kiekis, parašytas hebrajų, aramėjų bei graikų kalbomis, apima laikotarpį nuo III a. pr. Kr. iki maždaug 68 m. po Kr. Radinys laikomas didžiausiu XX a. archeologiniu proveržiu, leidžiančiu tiesiogiai prisiliesti prie tekstų, kurie buvo skaitomi Jėzaus Kristaus bei Antrosios šventyklos laikais.
Atsitiktinis atradimas ir dešimtmetį trukusios paieškos
Viskas prasidėjo 1947-aisiais nuo atsitiktinumo, kai jaunas beduinų piemuo Muhammadas edh-Dhibas, ieškodamas nuklydusios ožkos, metė akmenį į olą ir išgirdo dūžtančio molio garsą. Viduje jis rado ąsočius su senoviniais odos ritiniais, kurie vėliau pateko į antikvarų rankas. Tik po kurio laiko mokslo bendruomenė suprato radinio mastą. Tai paskatino masines paieškas, kurios tęsėsi iki 1956 metų. Archeologas Rolandas de Vaux vadovavo sistemingiems kasinėjimams, kurių metu buvo ištirta vienuolika urvų. Kai kuriuose iš jų tekstai buvo rasti sudėti į sandarius indus, o kituose – tiesiog išibarstę ant grindų po tūkstantmečių erozijos bei graužikų poveikio. Kiekvienas naujas urvas pildė mozaiką, kol galiausiai buvo surinkta visa Kumrano biblioteka, atspindinti sudėtingą ano meto dvasinį pasaulį.
Rankraščių skirstymas ir jų pobūdis
Norint suvokti šios radimvietės mastą, mokslininkai visus tekstus skirsto į tris pagrindines grupes, kurios atskleidžia skirtingus religinio gyvenimo sluoksnius:
- Bibliniai tekstai (apie 25 % radinių): Tai Senojo Testamento (Tanacho) knygų kopijos. Urvuose rasta visų biblinių knygų fragmentų, išskyrus Esteros knygą. Svarbiausias egzempliorius – beveik visas Izaijo ritinys (1QIsa). Šie tekstai yra neįkainojami, nes jie tūkstantmečiu senesni už vėlesnius viduramžių nuorašus.
- Apokrifiniai ir pseudepigrafiniai raštai: Tai tekstai, kurie nebuvo įtraukti į oficialų hebrajišką kanoną, tačiau Kumrano bendruomenei turėjo didžiulę autoritetingą galią. Čia priskiriama Enocho knyga, Jubiliejų knyga bei Tobito knyga. Jie padeda suprasti, kokia plati bei įvairi buvo to meto žydų religinė mintis prieš jai tampant griežtai standartizuotai.
- Sektantiniai (bendruomenės) tekstai: Tai specifiniai dokumentai, atspindintys pačios Kumrano bendruomenės – manoma, esenų – gyvenimą, etiką bei ateities vizijas. Juose užfiksuotos griežtos taisyklės, liturginės giesmės bei pranašysčių interpretacijos, kurios buvo skirtos tik „išrinktiesiems“.
Kodėl šie radiniai tokie svarbūs?
Kumrano rankraščių reikšmė yra daugialypė. Pirmiausia, jie užpildė tūkstančio metų prarają Biblijos teksto istorijoje. Iki 1947-ųjų seniausi turėti hebrajiški rankraščiai siekė tik X a. po Kr., todėl kritikai abejojo, ar tekstas per tiek laiko nebuvo iškraipytas. Kumrano radiniai įrodė, kad bibliniai tekstai išliko stebėtinai stabilūs, o kartu parodė, jog egzistavo skirtingos jų versijos bei interpretacijos. Tai liudija apie gyvą, kintantį bei besivystantį šventraščio pobūdį.
Taip pat šie rankraščiai yra tarsi laiko kapsulė, leidžianti pažinti esenų bendruomenę – asketišką judėjų atšaką, kuri pasitraukė į dykumą laukti Mesijo bei Dievo teismo. Jų gyvenimas buvo persmelktas moralinės švaros, bendros nuosavybės principų bei nuolatinių studijų. Rankraščiai atskleidžia dvasinę aplinką, kurioje brendo krikščionybės ištakos: idėjos apie krikštą, artėjančią pabaigą bei kovą tarp šviesos ir tamsos jėgų. Šie dokumentai tampa tiltu, jungiančiu senovės tradicijas su šiuolaikine teologija, bei primena apie neblėstančią žodžio jėgą.
Pagrindiniai Kumrano rankraščiai
Rankraščių kodai (pvz., 1QS, 4QMMT) yra sudaryti iš olos numerio (1–11), raidės „Q“ (reiškiančios Kumraną) ir originalaus pavadinimo santrumpos arba rankraščio katalogo numerio. Kadangi kai kurie tekstai buvo rasti keliomis kopijomis skirtingose olose (ypač 4-ojoje oloje), jie turi po kelis kodus (pvz., 4Q255–4Q264).
1. 1QS, 4Q255-264 (4QS), 5Q11. The Rule of the Community (Serek ha-Yahad). Lietuviškai: Bendruomenės taisyklė (arba Bendruomenės statutas).
Tai vienas svarbiausių ir žinomiausių Kumrano bendruomenės (manoma, esėjų) vidinių statutų. Jame aprašomos griežtos priėmimo į bendruomenę sąlygos, kasdienis gyvenimas, bendro turto valdymas, ritualinis apsivalymas ir bausmės už nusižengimus. Tekste taip pat atskleidžiama dualistinė teologija – mokymas apie „Šviesos sūnus“ ir „Tamsos sūnus“, kuriuos valdo atitinkamai tiesos ir melo dvasios.
2. Kodas: CD, 4Q266-273 (4QD), 5Q12, 6Q15. The Damascus Document. Lietuviškai: Damasko dokumentas.
Tai antrasis esminis bendruomenės teisės ir istorijos tekstas. Jame pasakojama apie pačios bendruomenės kilmę, jos lyderį „Teisumo mokytoją“ ir išėjimą į „Damaską“ (greičiausiai tai simbolinis Kumrano pavadinimas tremčiai apibūdinti). Antrojoje dokumento dalyje pateikiami detalūs įstatymai (halacha) dėl šabo šventimo, šventyklos aukų, priesaikų ir ritualinės švaros.
3. 4Q394-399 (4QMMT). Halakhic Letter (Miqsat Ma’aseh ha-Torah). Lietuviškai: Halachinis laiškas (arba „Dalis Toros nurodymų“).
Tai poleminis ir labai atviras laiškas, kurį, kaip manoma, Kumrano bendruomenės įkūrėjas parašė Jeruzalės šventyklos vadovybei (Vyriausiajam kunigui). Jame tiesiogiai ir aiškiai išvardijami specifiniai religinės teisės (halachos) ir kalendoriaus skirtumai, dėl kurių sekta nusprendė atsiskyrė nuo pagrindinės judaizmo srovės, priekaištaujant dėl Jeruzalėje daromų ritualinių nusižengimų.
4. 1QM, 4Q491-496 (4QM). The War Scroll (Milhamah). Lietuviškai: Karo ritinys.
Tai ryškus eschatologinis (pasaulio pabaigos) tekstas, detaliai aprašantis apokaliptinį, 40 metų truksiantį karą laikų pabaigoje. Karas vyks tarp „Šviesos sūnų“ (pačios Kumrano bendruomenės) ir „Tamsos sūnų“ (jų priešų, įskaitant užsieniečius „kitimus“, kuriais greičiausiai vadinami romėnai). Tekstas primena karinį vadovėlį: jame smulkiai aprašoma ginkluotė, mūšio rikiuotės, trimitų signalai ir angelų pagalba mūšio lauke.
5. 11Q19 (11QTemple), 11Q20. The Temple Scroll. Lietuviškai: Šventyklos ritinys.
Tai pats ilgiausias iš visų rastų Kumrano ritinių (ilgis siekia per 8 metrus). Tekstas stilizuotas kaip paties Dievo apreiškimas Mozei ant Sinajaus kalno ir pateikia detalias instrukcijas apie idealią, tobulą Jeruzalės šventyklą, kurios žydai dar nepastatė. Jame nurodoma architektūra, griežti švaros reikalavimai miestui, aukojimo ritualai ir unikalios šventės, paremtos Kumrano saulės (364 dienų) kalendoriumi.
6. 1QpHab, 4Q161-165 (4QpIs), 4Q169 (4QpNah). Pesharim (Habakkuk Pesher, Nahum Pesher ir kt.). Lietuviškai: Pešerai (Bibliniai komentarai; pvz., Habakuko pešeras).
Tai Senojo Testamento pranašų knygų ir psalmių komentarai. Kumraniečiai naudojo specialų „pešer“ (išaiškinimo) metodą: jie tikėjo, kad biblinės pranašystės kalba ne apie praeitį, o apie jų pačių, „paskutiniųjų dienų“ kartą. Šiuose tekstuose biblinės eilutės pritaikomos Kumrano istorijai, aprašant konfliktą tarp jų lyderio „Teisumo mokytojo“ ir jį persekiojusio „Nedorėlio kunigo“.
7. 1QH (1QHodayot), 4Q427-431. The Thanksgiving Hymns (Hodayot). Lietuviškai: Padėkos himnai.
Tai labai poetiškas asmeninių maldų ir giesmių rinkinys, savo struktūra ir stiliumi primenantis biblines Psalmes. Kūrinių autorius (kai kas mano, kad tai pats Teisumo mokytojas) dėkoja Dievui už asmeninį išgelbėjimą iš priešų, už gautą dvasinį apšvietimą ir Dievo paslapčių suvokimą. Himnuose stipriai išreikštas žmogaus prigimtinio menkumo ir gelbstinčios Dievo malonės kontrastas.
8. 1Q20 (1QapGen ar). Genesis Apocryphon. Lietuviškai: Pradžios knygos apokrifas.
Tai aramėjų kalba parašytas tekstas (apokrifas), kuris atpasakoja, išplečia ir pagražina biblinius Pradžios knygos pasakojimus apie patriarchus (Enochą, Nojų, Abraomą). Jame pasakojama pirmuoju asmeniu, pridedama gausybė detalių, kurių nėra Biblijoje – pavyzdžiui, ilgas, poetiškas ir anatomiškai detalus Abraomo žmonos Saros grožio aprašymas.
9. 3Q15. The Copper Scroll. Lietuviškai: Varinis ritinys.
Tai turbūt pats paslaptingiausias radinys – unikalus dokumentas, iškaltas vario plokštėse, o ne užrašytas ant pergamento ar papiruso. Skirtingai nei kiti religinio turinio tekstai, tai yra paslėptų lobių sąrašas. Jame sausai ir geografiškai nurodytos 64 vietos, kur visoje Judėjoje paslėptas milžiniškas kiekis aukso, sidabro, monetų ir šventyklos indų (mokslininkai iki šiol ginčijasi, ar tai realūs Jeruzalės šventyklos turtai, paslėpti prieš romėnų puolimą, ar tik mitologinis sąrašas).
10. 1Q28a (1QSa), 1Q28b (1QSb). The Rule of the Congregation / Rule of the Blessings. Lietuviškai: Susirinkimo taisyklė ir Palaiminimų taisyklė.
Tai dvi svarbios trumpos knygos, rastos kaip priedai prie „Bendruomenės taisyklės“. „Susirinkimo taisyklė“ aprašo, kaip bendruomenė turės gyventi apokaliptinėmis „paskutinėmis dienomis“, įskaitant tvarką, kaip vyks mesijinė puota. „Palaiminimų taisyklėje“ surašyti oficialūs laiminimai, skirti ištarti Aukščiausiajam kunigui, bendruomenės Mesijui ir kitiems „Dievo išrinktiesiems“.
11. 4Q400-405, 11Q17. Songs of the Sabbath Sacrifice (Shirot ‘Olat ha-Shabbat). Lietuviškai: Šabo aukos giesmės (arba Angeliškoji liturgija).
Tai ypatingas mistinis ir liturginis tekstas, kurį sudaro trylika giesmių, skirtų pirmiesiems trylikai metų šabų. Jame aprašomas dangiškosios šventyklos kultas, kurį vietoje žmonių atlieka angelai. Šis tekstas įrodo, kad Kumrano bendruomenė siekė savo žemiškąsias pamaldas sinchronizuoti su dangiškuoju angelų garbinimu.
12. 4Q201-212 (4QEn), 1Q23, 4Q530-531. Books of Enoch / The Book of Giants. Lietuviškai: Enocho knygos ir Milžinų knyga.
Nors tai ne pačios Kumrano bendruomenės sukurti, o platesnio judaizmo pasaulio tekstai, šie aramėjiški raštai čia buvo nepaprastai vertinami. Juose pasakojama apie prieš tvaną į žemę nužengusius ir nusidėjusius puolusius angelus, jų palikuonis – smurtaujančius milžinus (Nefilimus) bei pasaulio pabaigą. Būtent Kumrane rasti originalūs aramėjiški fragmentai padėjo mokslininkams suprasti šios paslaptingos literatūros šaknis.
13. 1Q17-18, 2Q19-20, 3Q5, 4Q216-221, 11Q12. The Book of Jubilees. Lietuviškai: Jubiliejų knyga.
Tai vienas svarbiausių apokrifinių tekstų, buvęs ypač vertinamas Kumrane (rasta net 15 kopijų). Knygoje perrašoma ir papildoma biblinė Pradžios ir Išėjimo knygų istorija, tačiau visi įvykiai čia griežtai datuojami pagal 49 metų „jubiliejų“ ir 7 metų (savaičių) ciklus. Ji Kumrano bendruomenei buvo gyvybiškai svarbi tuo, kad įtvirtino ir teologiškai pagrindė jų naudotą unikalų 364 dienų saulės kalendorių, kuris leido atsiriboti nuo oficialaus Jeruzalės šventyklos mėnulio kalendoriaus.
14. 11Q13 (11QMelch). Melchizedek Document. Lietuviškai: Melchizedeko tekstas (arba Melchizedeko ritinys).
Tai įspūdingas eschatologinis (pabaigos laikų) tekstas, kuriame paslaptingas Senojo Testamento personažas – kunigas Melchizedekas – vaizduojamas ne kaip žmogus, o kaip galinga dangiška būtybė, arkangelas arba teisėjas. Tekste aprašoma, kaip laikų pabaigoje jis išvaduos „Šviesos sūnus“ iš tamsos jėgų (Belialo) nelaisvės, atleis jų nuodėmes ir atliks dangiškąjį permaldavimą. Šis ritinys yra nepaprastai svarbus tyrinėjant Naująjį Testamentą, ypač Laišką hebrajams, kur Jėzus tapatinamas su Melchizedeko kunigyste.
15. 4Q174 (4QFlorilegium), 4Q175 (4QTestimonia). Florilegium ir Testimonia. Lietuviškai: Florilegijus ir Testimonija (Mesianijinių tekstų antologijos).
Tai unikalūs biblinių eilučių rinkiniai (citatos su paaiškinimais), surinkti specialiai tam, kad pagrįstų Kumrano bendruomenės mesijinius lūkesčius. „Testimonijoje“ sugrupuotos Senojo Testamento citatos, pranašaujančios trijų apokaliptinių figūrų – Pranašo, Karališkojo Mesijo ir Kunigiškojo Mesijo – atėjimą. „Florilegijus“ pateikia apokaliptinį 2 Samuelio ir kitų knygų išaiškinimą apie „Dovydo atžalą“, kuri prikels ir išgelbės Izraelį.
16. 11Q5 (11QPs^a). The Psalms Scroll (Apocryphal Psalms). Lietuviškai: Psalmių ritinys (Apokrifinės psalmės).
Tai vienas geriausiai išlikusių ritinių (išvyniotas siekia virš 4 metrų). Jame užrašytos ne tik tradicinės Biblijos psalmės, bet ir anksčiau nežinomi apokrifiniai himnai bei psalmės (pavyzdžiui, 151-oji psalmė, kuri iki tol buvo žinoma tik iš graikiškojo Septuagintos vertimo, o čia rasta originalo hebrajų kalba). Ritinys parodo, kad Kumrano laikotarpiu biblinis Psalmių knygos kanonas dar nebuvo galutinai „užšaldytas“ ir maldų repertuaras buvo gerokai platesnis.
17. 4Q246. Aramaic Apocalypse (The Son of God Text). Lietuviškai: Aramėjiška apokalipsė („Dievo Sūnaus“ tekstas).
Šis nedidelis aramėjiškas fragmentas sukėlė didžiulį ažiotažą mokslo pasaulyje, nes jame aprašoma figūra, kuri bus vadinama „Didžiuoju“, „Dievo Sūnumi“ (Son of God) ir „Aukščiausiojo Sūnumi“. Šie titulai stulbinamai tiksliai atitinka Naujojo Testamento Luko evangelijos žodžius, kuriais angelas Gabrielius apibūdina būsimąjį Jėzų (Lk 1:32-35). Mokslininkai iki šiol diskutuoja, ar tekste kalbama apie teigiamą žydų Mesiją, ar atvirkščiai – apie arogantišką piktadarystės karalių (Antikristą).
18. 2Q24, 4Q554-555, 5Q15, 11Q18. Description of the New Jerusalem. Lietuviškai: Naujosios Jeruzalės aprašymas.
Tai aramėjų kalba parašytas vizionieriškas tekstas, kuriame detaliai, tarsi tiksliame architekto plane, aprašomas būsimas idealus, milžiniškas Naujosios Jeruzalės miestas ir jo šventykla laikų pabaigoje. Tekste pateikiami smulkmeniški miesto sienų, vartų, kvartalų ir pastatų išmatavimai. Kūrinys turi akivaizdžių paralelių su Ezechielio knygos vizijomis ir Naujojo Testamento Apreiškimo Jonui knygoje pateikiamu Naujosios Jeruzalės aprašymu.
19. 4Q415-418, 4Q423, 1Q26. Sapiential Work (Musar le-Mevin). Lietuviškai: Išminties tekstai („Pamokymas suprantančiajam“).
Tai pats didžiausias išlikęs Kumrano išminties (filosofinės/moralinės) literatūros kūrinys. Savo stiliumi jis primena biblinę Patarlių knygą – jame aprašoma, kaip elgtis su pinigais, kaip išvengti skolų, moko apie santykius šeimoje ir teisingumą. Tačiau ši praktinė išmintis jungiama su apokaliptinėmis idėjomis: tekstas ragina žmogų nuolat apmąstyti „būsimą paslaptį“ (raz nihyeh), teigiant, kad kasdienė moralė atspindi didįjį kosminį Dievo planą.
20. 1QIsa^a. The Great Isaiah Scroll. Lietuviškai: Didysis Izaijo ritinys.
Tai pats garsiausias, geriausiai išsilaikęs ir vienas seniausių radinių iš visų 11 Kumrano olų. Šiame per 7 metrų ilgio pergamente užrašyta visa biblinė pranašo Izaijo knyga (visos 66 dalys). Šis ritinys datuojamas II a. pr. Kr., o tai reiškia, kad jis yra visu tūkstantmečiu senesnis už iki tol turėtus seniausius hebrajiškus Biblijos rankraščius. Jis tapo neginčijamu įrodymu, kaip neįtikėtinai tiksliai per amžius iš kartos į kartą buvo perrašinėjamas Šventasis Raštas.